Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymams nustatyti naują Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros mokesčio sistemą.
Priimtu nutarimu vietoje iki šiol taikytų mokesčių įvedamos keturios pagrindinės sudedamosios dalys: laivo, krovinio ir keleivio, atliekų tvarkymo bei locmano mokesčiai.
Naujojoje tvarkoje numatyta, kad atliekų tvarkymo ir locmano mokesčių dydžiai bus grindžiami faktinėmis uosto valdytojo patiriamomis sąnaudomis, o laivo bei krovinio ir keleivio mokesčiai – ekonominio pagrįstumo principu.
Visų keturių mokesčių dydžiai bus privalomai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus.
Nutarimu taip pat įtvirtinti aiškūs kriterijai, kuriais remiantis mokesčių dydžiai galės būti diferencijuojami taikant nuolaidas ar išimtis. Tokios lengvatos galės būti taikomos atsižvelgiant į nacionalinio saugumo, uosto apsaugos, žmonių gelbėjimo, aplinkos apsaugos bei ekstremaliųjų situacijų valdymo reikalavimus.
Šiais pokyčiais siekiama užtikrinti tvarią bei ekonomiškai pagrįstą uosto infrastruktūros finansavimo sistemą ir kartu išlaikyti Klaipėdos uosto konkurencingumą rinkoje.
Klaipėdos uostas per devynis šių metų mėnesius perkrovė daugiau nei 30 mln. tonų krovinių – 5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
ELTA primena, jog Klaipėdos uosto direkcija jau paskelbė pietinės uosto dalies statybos darbų rangovo konkursą.
Būsimam pietinės uosto dalies statybų rangovui bus patikėta pastatyti 1,3 tūkst. m krantinę, demontuoti 110 kilovoltų (kV) elektros energijos perdavimo oro linijos Marios–Juodkrantė atkarpą ir įrengti naują požeminės kabelinės elektros liniją. Taip pat ketinama atlikti akvatorijos gilinimo darbus, įrengti lietaus nuotekų tinklus bei krantosauginę sienutę ties Kiaulės Nugaros sala.
Naujoje 100 ha teritorijoje ketinama plėtoti terminalus, įskaitant konteinerių krovą. Uosto direkcijos skaičiavimais, per metus pietinėje uosto dalyje galėtų būti perkraunama apie 30 mln. tonų krovinių.
Pietinės uosto dalies vystymui 2026–2029 metais numatyta beveik 600 mln. eurų. Įvertinus būsimų investuotojų dalį, bendra viso vystomo projekto vertė turėtų viršyti 1 mlrd. eurų.
