Riba tarp darbo ir laisvalaikio tampa vis mažiau aiški. „Eurofound“ statistika rodo, kad net 33 proc. Europoje gyvenančių žmonių pripažįsta dažnai arba nuolat galvojantys apie darbą ir pasibaigus darbo dienai. Ekspertai pabrėžia, kad pomėgiai ir kokybiškas poilsis padeda atsiriboti nuo profesinių rūpesčių ir atkurti jėgas, tačiau atsakomybė už darbuotojų gerovę tenka ne tik jiems patiems, bet ir organizacijoms, rašoma KTU pranešime žiniasklaidai.
Pasak „KTU WANTed karjeros dienos 2026“ partnerės, įmonės „Kesko Senukai Lithuania“ komunikacijos vadovės Baltijos šalims Liubovės Aleksandros Zaicevos, reikėtų paneigti anksčiau vyravusį mitą, kad laisvalaikis trukdo karjerai.
„Vis dar gajus mitas, kad norint siekti profesinių aukštumų tenka aukoti laisvalaikį, tačiau realybė kitokia. Kokybiškas poilsis ir mėgstamos veiklos ne trukdo karjerai, o padeda išsaugoti smalsumą, kūrybiškumą ir energiją, kurių reikia priimant naujus iššūkius bei siekiant ilgalaikių rezultatų“, – pabrėžia L. A. Zaiceva.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Darbuotojų gerovės projektų vadovė Greta Kotova, kalbėdama apie darbuotojų laisvalaikį, pastebi naujas tendencijas – vis dažniau lankstus darbo grafikas, galimybė dirbti nuotoliu ar papildomos poilsio dienos tampa ne mažiau svarbios nei atlyginimas.
„Svarbu suprasti, kad nuolatinį stresą patiriantis ir nuo darbo krūvio pavargęs darbuotojas ilgainiui pasiekia perdegimo ribą, o pailsėjęs, gebantis atsitraukti ir atkurti savo resursus – tampa produktyvus, motyvuotas ir įsitraukęs. Galiausiai organizacijoms ir jų vadovams tenka pasirinkti, kuriuo keliu jie eina“, – sako G. Kotova.
Susitarimai, saugantys poilsį
Darbuotojų hobių nauda neapsiriboja vien galimybe pailsėti po darbo. Laisvalaikio veiklos padeda atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių ir rūpintis emocine sveikata, o jos būklė svarbi ne tik žmogui, bet ir organizacijai.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl depresijos ir nerimo kasmet visame pasaulyje prarandama apie 12 mlrd. darbo dienų, nes žmonės dėl šių priežasčių pasiima nedarbingumo pažymėjimus ar laisvadienius. Tai lemia ir reikšmingus ekonominius nuostolius.
Pomėgiai suteikia ne tik galimybę pailsėti, bet ir padeda ugdyti profesinėje veikloje praverčiančius įgūdžius. L. A. Zaiceva pateikia pavyzdį, kad ilgų nuotolių bėgimas moko tinkamai paskirstyti jėgas, derinti intensyvų ir ramesnį krūvį bei nuosekliai siekti užsibrėžto tikslo.
„Panašus principas galioja ir darbe – didelių tikslų nepasiekiame per vieną dieną. Svarbu dirbti nuosekliai, išlaikyti tinkamą tempą ir skirti laiko atsigauti, kad energijos užtektų tvariems rezultatams“, – akcentuoja L. A. Zaiceva.
Išlaikyti darbo ir poilsio balansą padeda aiškūs susitarimai komandoje: kas iš tiesų yra skubu, kada galima tikėtis atsakymo ir kuriuos klausimus galima atidėti kitai darbo dienai. Anot įmonės „Kesko Senukai Lithuania“ komunikacijos vadovės Baltijos šalims, šiuolaikinės technologijos leidžia būti pasiekiamiems bet kuriuo metu, todėl svarbu iš anksto apsibrėžti ir bendras taisykles.
„Svarbu aiškiai susitarti, kokiais atvejais galima kreiptis po darbo valandų ar savaitgaliais. Jei užimant tam tikras pareigas kartais būtina reaguoti ir ne darbo metu, verta iš anksto numatyti, kas, kada ir kokiose situacijose už tai atsakingas. Tokie susitarimai padeda išvengti nereikalingos įtampos ir geriau išlaikyti darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą“, – pažymi L. A. Zaiceva.
Bendros veiklos ir atsakingas darbo planavimas
Emocinės sveikatos stiprinimas organizacijoje prasideda nuo žinių ir kasdienių sprendimų. PSO rekomenduoja reguliariai mokyti tiek vadovus, tiek darbuotojus atpažinti stresą ir kitus emocinius sunkumus. Tačiau ne mažiau svarbu kurti darbo aplinką, kurioje rūpinamasi ne tik rezultatais, bet ir žmonių savijauta.
Su tuo sutinka ir KTU Darbuotojų gerovės projektų vadovė G. Kotova, pabrėžianti, kad darbuotojų gerovę stiprina ne tik lankstūs darbo sprendimai, bet ir iniciatyvos, padedančios kurti bendrystę.
„KTU darbuotojai kviečiami jungtis į nuotolines mankštas, išbandyti meno terapiją. Taip pat organizavome žygius, tarp jų – žygį su šuniukais. Didelio susidomėjimo sulaukė ir joga su šuniukais, tapusi viena įsimintiniausių metų iniciatyvų. Taip pat šiais metais už universitete vystomą darbuotojų gerovės programą „Kaip tu?“, kai rūpestis darbuotoju tampa sistema, universitetas gavo apdovanojimą Personalo valdymo gerosios praktikos konkurse“, – pasakoja G. Kotova.
Ji priduria, kad tokios iniciatyvos padeda ne tik atrasti naujus pomėgius, bet ir stiprina tarpusavio ryšius bei organizacijos kultūrą, o rūpestis darbuotojų emocine savijauta ir tarpusavio ryšiais – tai neatsiejama šiuolaikinės organizacijos dalis. Tą patvirtina ir tyrimai – Europos darbo sąlygų tyrimo išvadose pabrėžiama, kad geresnė darbo kokybė siejasi su geresne darbuotojų sveikata ir savijauta, didesne motyvacija bei įsitraukimu.
Norint atsiriboti nuo darbinių užduočių pasibaigus darbo valandoms, svarbus vaidmuo tenka vadovams. Kai jie realistiškai planuoja darbus, gerbia kolegų laiką ir kviečia kalbėtis apie prioritetus, žmonėms lengviau dirbti susitelkus ir pailsėti be kaltės jausmo.
„Jei darbų susikaupia per daug, svarbu kartu įvertinti prioritetus ir nuspręsti, ką galima atidėti ar perskirstyti. Perdegimo prevencija yra ne tik darbuotojo, bet ir organizacijos atsakomybė – ji prasideda nuo subalansuoto darbo krūvio, aiškių lūkesčių ir kasdienių vadovų sprendimų“, – priduria įmonės „Kesko Senukai Lithuania“ komunikacijos vadovė Baltijos šalims L. A. Zaiceva.
