„Mes tą jų valią nusipirksim“, – šią frazę Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ištarė 2019 m. gegužę Kauno regiono plėtros tarybos pasitarime. Taip jis kalbėjo apie planus savaip įtikinti Kauno rajono gyventojus panorėti jungtis prie Kauno miesto savivaldybės.
Greičiausiai nežinodamas, kad posėdis tradiciškai įrašomas, o įrašas vieną dieną atsidurs mano kompiuteryje ir bus paviešintas. Praėjo septyneri metai. Ir šiandien turime įdomią situaciją.
Miestas atsilieka nuo rajono
Kauno rajonas auga maždaug keturis kartus sparčiau nei Kauno miestas. Rajone gyventojų skaičius nuo maždaug 99,7 tūkst. 2019 metais išaugo iki daugiau kaip 120 tūkst. 2026 metų pradžioje. Tuo metu Kaune gyventojų skaičius padidėjo nuo maždaug 290 tūkst. iki 304 tūkst.
Tai nėra vien statistika. Šie skaičiai kelia svarbių klausimų apie miesto patrauklumą, savivaldybių finansus ir tai, kaip reikėtų planuoti viso Kauno regiono ateitį.
Pirmiausia svarbu pasakyti: Kauno rajono gyventojų pasirinkimas nėra problema, dėl kurios reikėtų ką nors kaltinti. Juk žmonės keliasi ten, kur gali įsigyti ar pasistatyti būstą, kur randa daugiau erdvės, žalumos ir ramybės. Tai natūralus procesas. Niekas neprivalo gyventi mieste vien todėl, kad taip būtų patogiau miesto valdžiai.
Tačiau Kauno miesto politikai turėtų savęs paklausti, kodėl miestas ne visiems atrodo patraukliausias pasirinkimas. Ar jauna šeima gali įpirkti būstą? Ar jai patogu pasiekti darželį, mokyklą ir darbą? Ar mieste pakanka žaliųjų erdvių, patogaus viešojo transporto ir kokybiškų viešųjų paslaugų?
Miesto augimas neprasideda nuo bandymo įtikinti žmones persikelti į jo teritoriją. Jis prasideda nuo gyvenimo sąlygų, dėl kurių žmonės patys nori čia likti arba atvykti.
Klausimai dėl GPM mokesčio
Žmonių gyvenimas nesibaigia ties administracine savivaldybių riba. Daugybė Kauno rajone gyvenančių žmonių dirba Kaune, naudojasi miesto gatvėmis, tiltais, viadukais, viešuoju transportu, sveikatos, švietimo ar kultūros paslaugomis. Šiai infrastruktūrai reikia lėšų, o jos išlaikymo klausimai negali būti sprendžiami vien žvelgiant į savivaldybių ribas.
Kita vertus, rajonas taip pat turi investuoti į kelius, darželius, mokyklas ir kitą infrastruktūrą, reikalingą sparčiai augančioms gyvenvietėms. Todėl klausimas nėra, kuri savivaldybė turi laimėti kitos sąskaita. Klausimas: kaip užtikrinti, kad regionas būtų planuojamas kaip bendra gyvenamoji ir ekonominė erdvė.
Svarbus ir finansinis aspektas. Gyventojų pajamų mokesčio dalis savivaldybių biudžetams paskirstoma pagal nustatytą tvarką, susijusią su deklaruota gyvenamąja vieta. Vadinasi, gyvenamosios vietos pasirinkimas turi įtakos savivaldybių pajamoms, nors kasdienė žmogaus veikla gali būti glaudžiai susijusi su keliomis savivaldybėmis. Tai pagrindas diskutuoti, ar finansavimo sistema pakankamai atsižvelgia į realius žmonių judėjimo ir viešųjų paslaugų naudojimo srautus.
Pagal VMI skelbiamus 2026 m. duomenis, Kauno miesto savivaldybei į biudžetą tenka 84,80 proc. atitinkamos GPM sumos, o Kauno rajono savivaldybei – 85,96 proc.
Paimkime konkretų pavyzdį. Žmogus, uždirbantis 1 500 eurų į rankas, per metus sumoka maždaug 4 560 eurų GPM. Pagal šiuos koeficientus, Kauno miesto biudžetui iš šio dirbančio asmens GPM tektų apie 3 866 eurus, o Kauno rajono biudžetui – apie 3 919 eurų.
Taigi jeigu žmogus iš Kauno persikelia gyventi į Kauno rajoną, miesto biudžetas gali netekti beveik 3 900 eurų metinių pajamų, o rajono biudžetas – gauti panašaus dydžio įplaukas.
Žinoma, tai supaprastintas vieno gyventojo pavyzdys, o ne visų savivaldybių pajamų ar išlaidų balansas. Tačiau jis gerai parodo finansinę paskatą deklaruoti gyvenamąją vietą vienoje ar kitoje savivaldybėje.
Vienas svarbiausių klausimų – būsto įperkamumas
Jeigu Kaunas nori augti, jis turi daugiau dėmesio skirti būsto įperkamumui, naujų būstų pasiūlai, susisiekimui, viešosioms erdvėms ir paslaugų kokybei.
2019 metais nuskambėjusi frazė apie norą „nusipirkti“ žmonių valią šiandien įgauna simbolinę prasmę. Žmonių pasirinkimo negalima pakeisti politiniu spaudimu ar sandoriais. Jį galima užsitarnauti.
Kaunui nereikia versti žmonių rinktis miestą. Su Kauno rajonu reikia ne kovoti, bet tartis ir bendradarbiauti, nes abiejų savivaldybių gyventojų gyvenimas jau seniai peržengia administracines ribas.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
