Kompensuoti gerokai pabrangusius degalus ir trąšas skirta 20 mln. eurų parama bus skirstoma pirmiausia mišriems ir vidutiniams ūkininkams, o kiekvienas jų gali tikėtis iki 4,5 tūkst. eurų, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
„Ūkininkas gali tikėtis iki 4,5 tūkst. eurų, pagal mūsų skaičiavimus. Daugiausiai jos tikėtis gali mišrūs ir vidutiniai ūkiai. Yra du kriterijai, suprantame, kad laikantiems gyvulius, ypatingai pienines karves, paskutinius trejus metus jau tęsiasi krizė būtent pieno sektoriuje. Tai yra už pienines karves dalis ir plius už visas kitas kultūras“, – ketvirtadienį prieš naujai įkurtos Žemės ūkio ministerijos kolegijos posėdį žurnalistams sakė K. Mažeika.
„Tai yra ūkiai iki trijų šimtų hektarų, kalbam apie vidutinį Lietuvos ūkininką – ir iki trijų šimtų pirmų pieninių karvių“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, parama ūkininkus galėtų pasiekti spalio–lapkričio mėnesiais: „Iki šio mėnesio pabaigos turime pateikti schemą, ką šiandien ir derinsime su socialiniais partneriais, diskutuosime, galbūt bus tam tikrų korekcijų, todėl suma gali šiek tiek dar koreguotis, (...) ir priėmę galutinį sprendimą teiksime Europos Komisijai ir pagal tą schemą bus išdalinta parama.“
Ministro teigimu, prioritetas yra smulkieji ūkiai, nes jie turi mažiausiai derybinių galių diskutuojant dėl paramos skirstymo ir labiausiai yra nukentėję.
„Jeigu mes kursime schemą, panašią į antrą deklaravimą pasėlių, kad reiktų rašyti prašymą, paraišką, teikti duomenis, kiek iš tiesų kainavo kuras, kiek kainavo trąšos, koks yra ekonominis dydžio vienetas, kokią sukūrė pridėtinę vertę, tai būtų turbūt didžiulis biurokratinis mechanizmas“, – aiškino K. Mažeika.
Anksčiau jis yra sakęs, kad pinigai bus skirstomi be biurokratijos.
Tuo metu dėl prieš beveik tris savaites siautusios audros nuostoliai ūkininkams dar skaičiuojami, tačiau sieks „apie keliasdešimt milijonų“, sako ministras.
„Audros nuostolių mastas yra tikrai pakankamai didelis, matome ypatingai Vakarų Lietuvoje, tai turime keletą savivaldybių. Gavome iš trylikos savivaldybių atsakymus, dar ne visos savivaldybės, bet kitą savaitę, kiek žinau, turėsime galutinius skaičius ir turbūt suma bus apie keliasdešimt milijonų“, – teigė K. Mažeika.
Jo siūlymu Vyriausybė rugpjūčio 26 dieną paskelbė ekstremalią situaciją valstybės lygiu, tai leidžia efektyviau koordinuoti pagalbos priemones ir netaikyti paramos mažinimo ar kitų sankcijų už įsipareigojimus, kurių dėl ekstremalių aplinkybių ūkininkai negalėjo įvykdyti.
Anot ministro, ekstremalios situacijos paskelbimas atvėrė galimybę Lietuvai kreiptis europinės paramos. Pateikus EK paraišką iki spalio kompensacijos už patirtą žalą galėtų pasiekti ūkininkus anksčiausiai kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Ministerijos kolegija įkurta vietoje Maisto tarybos, pirmajame posėdyje ji svarsto schemą, kaip paskirstyti paramą ūkininkams.
Kaip rašė BNS, Europos Komisija (EK) yra sudariusi 540 mln. eurų vertės skubios paramos ūkininkams paketą, o Lietuvos ūkininkų kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų iš žemės ūkio rezervo skirta 9,788 mln. eurų ES paramos.
Vyriausybė dukart padidino šią paramą – iki beveik 20 mln. eurų.
Mažeika: tikime, kad patikros mechanizmas padės sustabdyti vogtų Ukrainos grūdų eksportą
Žemės ūkio ministras, sako, kad priimtas sprendimas tikrinti visų – tiek maistinių, tiek pašarinių – per Lietuvą tranzitu gabenamų rusiškų grūdų kilmę padės užkardyti vogtų Ukrainos žemės ūkio kultūrų eksportą.
„Mechanizmas, kuris buvo priimtas 2024 metais dėl pašarinių grūdų (tikrinimo – ELTA), veikė. Nei viena tona pašarinių grūdų neišvažiavo, bent jau dokumentuose. Ką mes dabar pastebėjome, gavę signalus iš Ukrainos – kad gali būti klastojami dokumentai, gali būti maistiniai grūdai pavadinti pašariniais ir taip bandyta išvažiuoti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė K. Mažeika.
„Negalime pasitikėti agresoriaus šalies dokumentais ir tuo, ką jie teikia. Todėl priimtas sprendimas visus grūdus tikrinti. Ir tikime, kad tas mechanizmas padės sustabdyti (eksportą – ELTA)“, – tikino ministras.
K. Mažeikos teigimu, šiuo metu ir kitos Baltijos šalys nori imtis tokių pat priemonių ir tikrinti grūdų mėginius, tam valstybės nori išnaudoti Lietuvos turimą bazę.
„Visi kiti įstatyminiai dalykai, ką siūlo kolegos Latvijoje, yra tiktai kalbų lygyje arba užregistruoti tam tikri projektai, kurie dar nėra įsigalioję. Realiai šiandien, mano žiniomis, procesas niekaip neapribotas, tie grūdai tiesiog turbūt ir šiuo metu yra kraunami“, – tikino ministras.
Pasak jo, taip pat kreiptasi į šalies verslininkus, prašant atsisakyti teikti krovos paslaugą įmonėms, kurios turi sąsajų su Rusija arba Baltarusija.
Ministro teigimu, yra ir kitų pasiūlymų, kurie padėtų spręsti grūdų tranzito problemas, jeigu kilmės tikrinimas iki galo nepasiteisintų.
„Jeigu bus ieškoma kažkokių kitų būdų apeiti, tada mes turime ir kitų pasiūlymų. Bet be to, kad taikome mūsų tarnybų taktiką, tai yra imti mėginius, juos siųsti ir vertinti į Prancūziją, po to į Didžiąją Britaniją. Taip pat kreipiamės ir į mūsų Lietuvos verslininkus, kurie dirba uoste, kurie konkrečiai atlieka tam tikrą paslaugą, kad pasielgtų kaip tos kompanijos, kurios išėjo iš agresorės šalies, neteikia joje paslaugų“, – aiškino K. Mažeika.
Jau skelbta, kad Latvijos vyriausybė planuoja įvesti 300 proc. muito tarifą grūdų kroviniams iš Rusijos bei Baltarusijos ir tokių grūdų perdirbimui, taip pat sukurti mechanizmus, leidžiančius atpažinti ir taikyti sankcijas galimai vogtiems Ukrainos grūdams.
Anot K. Mažeikos, tai būtų pervežimo mokestis, kurį Lietuvos geležinkelių bendrovė turėtų taikyti visiems – taip pat ir lietuviškai produkcijai.
„Supraskime, kad tai bus pervežimo mokestis. Tai bus tas pats, kuris yra mūsų verslininkų vežamai produkcijai, nes turi būti sprendimai bendri, nes Europos Sąjungos teisė galioja visiems. Tai šioje vietoje matome tam tikrų rizikų, todėl ir kreipiamės į verslininkus, konkrečiai vykdančius veiklą, kad jie taip pat atsisakytų teikti paslaugą tokioms įmonėms, kurios turi sąsajų su Rusija arba Baltarusija“, – tikino jis.
Pasak ministro, ūkininkams reikalinga technika nėra importuojama iš Baltarusijos, nes jai taikomos sankcijos.
Dėl to kai kurios dalys yra įvežamos iš Lenkijos, Čekijos, taip pat Kinijos, nors, K. Mažeikos teigimu, kai kurie ūkininkai skundžiasi dėl tokių detalių kokybės.
„Jeigu yra galimybių įsigyti kitur, tai turime ieškoti arba žiūrėti turbūt savo rezervuose, nes tų dalių, kiek tenka matyti, tiek ir rinkoje, turguje netgi (…) galima turbūt surasti nemažai, ką tiesiog reikia ieškoti. Jeigu vienam ar kitam pardavėjui Lietuvoje yra noras atsivežti tų detalių ir turėti daugiau sandėlyje, tai turbūt irgi siūlymas ieškoti Europos sandėliuose“, – akcentavo ministras.
ELTA primena, kad per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos jūrų uostas perkrovė 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų, daugiausia kukurūzų, geležinkeliais atgabentų iš Kaliningrado srities.
Anot uosto vadovo Algio Latako, tai yra nesankcionuoti kroviniai, kurių sustabdyti uostas neturi teisės, tačiau tokios kilmės krovinių srautas kasmet mažėja, nes įvedamos papildomos sankcijos.
Susisiekimo ministras valstybinei „Lietuvos geležinkelių“ grupei (LTG) yra pavedęs išsiaiškinti visas aplinkybes, kuriomis grupės įmonė „LTG Cargo“ gabena rusiškus grūdus šalies geležinkeliais.
Grūdų augintojų asociacijos duomenimis, Latvijos uostai yra didžiausias Baltijos šalių „Achilo kulnas“ – per juos teoriškai galima išvežti apie 7–8 mln. tonų grūdų per metus, realiai – apie 5 mln. tonų.
Žemės ūkio ministras įpareigojo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) taikyti kilmės nustatymo tyrimus visoms tranzitinėms grūdų siuntoms iš Rusijos ir Baltarusijos. Praėjusią savaitę uosto įmonėje jau paimti grūdų mėginiai.
