Darbo rinkoje susiklostė paradoksali situacija – darbdaviai skundžiasi tinkamų kandidatų stygiumi, o darbo ieškantys žmonės sako nerandantys jiems tinkamų pasiūlymų. Tačiau, pasak darbo rinkos ekspertės Ritos Karavaitienės, abi pusės vis dažniau susiduria su ta pačia problema – komunikacijos stoka.
„Ieškantieji darbo tikisi bent minimalios žinutės, kad CV gautas, bus tokie etapai, susisieksime. Tačiau nemažai įmonių apskritai nieko neatrašo – kandidatai nežino, ar jų gyvenimo aprašymas gautas, ar jie bus svarstomi. Tą patį mini ir darbdaviai – dingstančius kandidatus“, – sako ji.
Plačiau – garso įraše:
Anot ekspertės, labiausiai nuvilia ne neigiamas atsakymas, o tyla po kelių atrankos etapų.
„Jeigu kandidatas jau dalyvavo keliuose pokalbiuose, atliko namų darbus, testus, o darbdavys tiesiog dingsta, tai yra visiškai neprofesionalu. Net ir šabloninės žinutės tokiais atvejais nepakanka – kandidatas tikisi aiškaus atsakymo, kodėl nebuvo pasirinktas. Taip jis galėtų pasidaryti išvadas ir judėti į priekį kitose atrankose“, – teigia R. Karavaitienė.
Ji pabrėžia, kad konstruktyvus grįžtamasis ryšys naudingas ir pačiam darbdaviui.
„Jeigu komunikacijos nėra arba ji prasta, žmonės apie tai kalba. Labai didelė tikimybė, kad kandidatas darbdavio komunikacines klaidas aptars su šeima, draugais ar paminės internete. O tai kenkia darbdavio reputacijai, todėl įmonėms reikėtų pasirūpinti tinkamu bendravimu su kandidatais“, – sako ekspertė.
Priežastys gali būti neobjektyvios
R. Karavaitienė sako, kad darbdavių „dingimas“ po darbo pokalbių dažniausiai nėra piktybiškas – dažniau tai rodo prastai organizuotus atrankų procesus.
„Dažnai įmonėse tiesiog nėra aiškiai aprašytos darbuotojų paieškos ir atrankos tvarkos. Vienos to nesureikšmina, kitoms sunku susitvarkyti su dideliais kandidatų srautais, o kartais atsakomybės paskirstytos taip, kad galiausiai už komunikaciją neatsako niekas“, – sako ji.
Anot ekspertės, net ir didelės organizacijos, turinčios modernias kandidatų valdymo sistemas, ne visada išnaudoja jų galimybes, o daliai darbdavių paprasčiausiai sunku pateikti neigiamą atsakymą.
„Kartais nenorima kritikuoti ar atskleisti tikrųjų priežasčių, nes jos gali būti visiškai neobjektyvios. Tuomet tenka suktis iš padėties“, – pabrėžia R. Karavaitienė.
Pasak jos, kandidatuojantys žmonės neturėtų bijoti patys pasiteirauti apie atrankos eigą, jei iš darbdavio ilgai nesulaukia jokio atsakymo.
„Mandagiai pasiteirauti tikrai nėra bloga idėja. Tik svarbu klausimus formuluoti profesionaliai, be agresijos ar spaudimo. Tai gali net atkreipti į kandidatą dėmesį“, – teigia ekspertė.
Ji taip pat rekomenduoja pačiam inicijuoti kontaktą su už atranką atsakingu žmogumi.
„Jeigu žinote, kas vykdo atranką, verta susisiekti per „LinkedIn“, mandagiai pasiteirauti apie poziciją ar atrankos eigą, o prireikus ir pasiūlyti susitikti. Veiksmą skatinančios žinutės naudingos ir siunčiant CV“, – sako R. Karavaitienė.
Per daug kvalifikuoti
Pasak R. Karavaitienės, daugiau patirties nei reikalaujama turintys kandidatai neretai susiduria su darbdavių abejonėmis.
Jos teigimu, dalis tokių žmonių sąmoningai renkasi žemesnes pareigas.
„Žmonės būna persisotinę atsakomybės ir tempo, todėl tikslingai ieško paprastesnio darbo. Jie supranta, kad atlyginimas bus mažesnis, o pareigos – ne tokios aukštos“, – sako ji.
Vis dėlto darbdaviai dažnai baiminasi, kad toks darbuotojas ilgai neužsibus.
„Jeigu žmogus yra iniciatyvus, greitai mokosi ir mėgsta prisiimti atsakomybę, anksčiau ar vėliau tai išlįs. Įmonės galvoja: kiek ilgai jam bus įdomi žemesnė pozicija? Greičiausiai jis vėl norės vadovauti, visus užveiklinti ir užsukti. Ar mums to reikia? Dėl to vadinamųjų per daug kvalifikuotų kandidatų dažnai privengiama“, – aiškina R. Karavaitienė.
Ji priduria, kad vienos įmonės tokiuose kandidatuose mato potencialą augti organizacijos viduje, tačiau kitos ieško žmogaus, kurio patirtis kuo tiksliau atitiktų konkrečios pozicijos reikalavimus.
„Jeigu prašoma metų patirties, dažnai tokio kandidato ir ieškoma, nes suprantama, kad jis dar mokysis ir tobulės. O kai žmogus jau viską moka, jam toje pozicijoje nebelieka erdvės augti – jis ją tiesiog yra peraugęs“, – sako ekspertė.
Nebūtina atitikti visų reikalavimų
Ekspertė pabrėžia, kad diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkoje vis dar išlieka viena dažniausių.
„Darbdaviai vis dar vadovaujasi stereotipais apie tai, ką gali jaunesni ar vyresni darbuotojai. Vis tiek dažnai taikosi į jaunesnį žmogų, tikėdamiesi, kad galės jį užsiauginti ir jis tobulės“, – teigia R. Karavaitienė.
Tačiau, anot pašnekovės, toks požiūris ne visada pasiteisina.
„Yra įmonių, kurios jau atsikando jaunimo, nes jauni darbuotojai nėra taip prisirišę prie vieno darbdavio – padirba ir išeina. Jaunoji karta labiau siekia profesinio ir asmeninio tobulėjimo, todėl, nematydama augimo galimybių, ieško kito varianto“, – sako ekspertė.
Vis dėlto kai kuriose srityse vyresnis amžius tampa pranašumu.
„Inžinerinėse, vadovaujamose ar kitose aukštos kvalifikacijos pozicijose ypač svarbi sukaupta patirtis, todėl amžius gali būti privalumas“, – pabrėžia R. Karavaitienė.
Vyresniems darbo ieškantiems žmonėms ji rekomenduoja aktyviau remtis profesiniais kontaktais.
„Darbo paieškose verta išnaudoti pažintis ir rekomendacijas. Vien kandidatuoti į skelbimus ir konkuruoti su jaunimu gali būti sudėtinga“, – sako ji.
R. Karavaitienė taip pat ragina darbo ieškančius žmones nemanyti, kad privalo atitikti visus darbo skelbime išvardytus reikalavimus.
„Vyrai dažniau akimis permeta reikalavimus ir galvoja: „Na, pusę atitinku – bandom.“ O moterys labiau linkusios į perfekcionizmą – jei neatitinka šimto procentų, dažnai apskritai nekandidatuoja“, – sako ji.
Vis dėlto, ekspertės teigimu, ir visiškas atitikimas ne visada yra privalumas.
„Jeigu atitinkate visus reikalavimus, gali būti, kad jau esate pasiekęs tos pozicijos maksimumą ir joje nebeturėsite kur augti“, – aiškina R. Karavaitienė.
Anot jos, darbo skelbimuose dažnai aprašomas idealus, o ne realus kandidatas.
„Darbdaviai kartais surašo tiek reikalavimų, kad kyla klausimas, ar tikrai žmogui reikės viską mokėti. Reikia ieškoti viduriuko – maždaug 70–80 proc. atitikimo. Tuomet dar lieka erdvės augti, o ir pats darbdavys gali būti šiek tiek perlenkęs lazdą su savo lūkesčiais“, – teigia ekspertė.
Parengė Ignas Ramanauskas
