Kol dalis europiečių su nekantrumu laukia ir rezervuoja geriausias vietas, iš kur matysis Saulės užtemimas, bei skuba įsigyti specialią įrangą stebėjimui, Briuselyje su nerimu žvelgiama į galimą šio astronominio įvykio poveikį Europos energetikos sistemoms.
„Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kitą savaitę, 12 dieną, vyksiantį Saulės užtemimą, kuris turės įtakos energijos gamybai. ENTSO-E (Europos perdavimo sistemų operatorių tinklas) įkūrė operatyvinę grupę, kuri yra atsakinga už pasirengimą šiam įvykiui, – ketvirtadienį vidurdienio spaudos konferencijoje Briuselyje kalbėjo Europos Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen. – Kiek suprantu, rytoj, penktadienį, turėtų vykti jų susitikimas, kurio metu jie ruošis galimiems padariniams.“
Saulės užtemimas energetikos sektorių veikia per saulės elektrinių gamybos sumažėjimą. Fotovoltinės elektrinės trumpam pagamina mažiau elektros, todėl padidėja tinklo balansavimo poreikis (operatoriai turi įjungti kitus elektros gamybos šaltinius, tokius kaip dujinės elektrinės, hidroelektrinės ar baterijų kaupikliai). Kartu kinta elektros paklausa, kai vartotojai, turintys saulės elektrines, užtemimo metu daugiau elektros ima iš bendro tinklo, nes jų pačių gamyba sumažėja.
Labai atidžiai stebime padėtį, nors kol kas nėra jokių saugumo ar tiekimo problemų.
Anna-Kaisa Itkonen
Dėl karščio bangų ir gaisrų Europa jau susidūrė su elektros tinklo iššūkiais. Nuslūgus didžiųjų upių vandens lygiui, sumažėjo elektros gamyba. Pavyzdžiui, dėl rekordiškai žemo Dunojaus vandens lygio Vengrija pirmą kartą per 44 metus pristabdė Pakšo atominės elektrinės, kurią vėsina upė, veiklą.
Tiesa, dabar situacija taisosi, Vengrijos premjeras Péteris Magyaras pranešė, kad vandens lygis yra devyniais centimetrais aukštesnis už sekmadienį užfiksuotą minimumą, o Austrijoje esančiame aukštupyje prognozuojami lietūs. Pakšo elektrinės, kuri paprastai tiekia beveik pusę Vengrijos elektros energijos, galingumas šiuo metu siekia 226 MW, kai įprastas – 2 000 MW. P. Magyaras paragino vartotojus toliau mažinti elektros energijos suvartojimą.
„ENTSO-E labai atidžiai stebi situaciją, ir ne tik stebi, bet ir aktyviai bendrauja su nacionalinėmis institucijomis, siekdamas užtikrinti visapusišką situacijos įvertinimą. Be to, komisaras (atsakingas už energetiką Danas Jørgensenas – red. past.) dar savaitgalį paskelbė, kad yra pasirengęs sušaukti koordinacinį susitikimą, jei to prireiks“, – bendrai apie Europos energetikos sektorių kalbėjo A-K. Itkonen.
Vis dėlto, Saulės užtemimo poveikis neturėtų būti ypač didelis energetikos sistemoms.
„Atsižvelgiant į tai, kad Saulės užtemimas turėtų įvykti popietę, nemanoma, kad jo poveikis bus didelis. Tačiau tai tik parodo, kad mes tikrai labai visapusiškai, 360 laipsnių kampu, vertiname situaciją ir visus galimus veiksnius, kurie galėtų turėti įtaką. Labai atidžiai stebime padėtį, nors kol kas nėra jokių saugumo ar tiekimo problemų“, – aiškino Komisijos atstovė.
Kaip rašė LRT.lt, Lietuvoje užtemimo pradžia numatoma trečiadienį, 20 val. 08 min. Mėnulis uždengs ne visą Saulę, o 80 proc. disko (visiškas Saulės užtemimas bus matomas Ispanijoje).
Belgijoje, kurioje bus matoma beveik 90 proc. užtemimo, specialūs stebėjimo akiniai tapo beveik deficitu. Pasak Belgijos naujienų agentūros „Belga“, pagrindinė specialių Saulės stebėjimui pritaikytų akinių tiekėja šalyje, observatorija „Urania“, šiemet pardavė 130 tūkst. porų ir nors vis dar turi 50 tūkst. porų atsargų, tačiau uždarė savo internetinę parduotuvę, nes nesugebėjo laiku apdoroti užsakymų.
MIRA observatorijoje per keletą dienų atsargos ištirpo nuo 13 tūkst. iki 5 tūkst. porų. Įprasti akiniai nuo saulės ar įvairios mėgėjiškai pasigamintos priemonės yra per daug pavojingos ir galima stipriai pažeisti regėjimą.
Karališkoji observatorija Briuselyje taip pat praneša, kad jau išpardavė visus bilietus į Saulės užtemimo stebėjimo renginį.
