Įžengus į Visagine įsikūrusios MB „Pušų kultūra“ dviračių dirbtuves, akį iškart patraukia ryškiaspalviai dviračiai. Vieni jų – visiškai nauji, kiti prikelti antram gyvenimui, tačiau kiekvienas jų – savitas ir pagamintas čia, šiose dirbtuvėse. „Surinkti dviratį man yra tarsi meditacija“, – apie hobį, virtusį verslo idėja, portalui LRT.lt pasakoja dirbtuvių bendraįkūrėjis Aleksandras Tišonakas.
Dviračių dirbtuvės įsikūrusios jaukioje Visagino alėjoje – žmonės čia užsuka kasdien, kartais net durys užsidaryti nespėja – kas prašo dviratį suremontuoti, kas atveža seną dviratį restauracijai.
Kasdien čia sutikti galima ir A. Tišonaką – jis čia yra įkūręs ir savo biurą, kur dienomis dirba dizaineriu „Citybee“.
Vyras pasakoja, kad konstruoti dviračius pradėjo prieš kelerius metus, ir labai greitai ši veikla tapo jo hobiu.
Netrukus jis įsiliejo į miesto dviračių meistrų ir entuziastų bendruomenę, o prieš kiek daugiau nei metus su bendraminčiu Gvidu įkūrė MB „Pušų kultūra“.
Prikelia senus ir kuria naujus
Rožinis, mėlynas, baltas, didelis ar kiek žemesnis – vos įžengus į „Pušų dirbtuves“ akys kliūva už unikalių ir išskirtinių čia kuriamų dviračių.
Dalis jų – visiškai nauji, surinkti iš atskirų komponentų, kiti – pagaminti iš senų sovietinių dviračių rėmų pagal klientų užsakymą, pritaikant naujus elementus ir taip prikeliant transporto priemonę naujam gyvenimui.
„Mes perkame dviračius, po to juos tobuliname arba gauname seną dviratį, tada tvarkome ir galiausiai parduodame. Pavyzdžiui, šitas yra senas rėmas, perdažytas, visi kiti komponentai jau šiuolaikiniai. Šitas mūsų pastatytas, o šitas kliento dviratis irgi buvo senas, perdažėme, parinkome komponentus ir dabar – puikus dviratis“, – apie kiekvieną gaminį pasakoja A. Tišonakas.
Apie tai, kad dviratis pagamintas šiose dirbtuvėse, byloja lipdukai su įmonės emblema.
„Jei tokį pamatote, reiškia, kad mes kažką su juo nuveikėme“, – teigė pašnekovas.
Senų dviračių – krūvos
Dviračių gamyba gali trukti nuo dviejų savaičių iki poros mėnesių, priklauso nuo to, kaip greitai pavyksta gauti detalių.
Įvairūs komponentai atkeliauja ir iš Anykščiuose įsikūrusios gamyklos „Imenza“, ir iš kitų Europos šalių, pavyzdžiui, Vokietijos.
Dalis rėmų atkeliauja ir iš visaginiečių garažų ir rūsių, jie perdažomi Visagine arba kaimyninėje Latvijoje esančiame Daugpilyje.
„Pirmą dviratį padariau savo dukrai, ji juo važinėjo ir žmonės pastebėjo, pradėjo klausinėti, kas čia, ar čia sovietinis dviratis, bet neatrodo kaip sovietinis. <...> Senų dviračių yra krūvos – garažuose, rūsiuose daug dar jų yra, tačiau žmonės pradėjo suprasti, kad juos galima atnaujinti, padaryti gerus ir važinėjamus. O ir rezultatas bus geresnis, nei už tą pačią kainą pirkti naują dviratį“, – prisiminė A. Tišonakas.
Tokių unikalių dviračių kaina svyruoja tarp kelių šimtų eurų.
„Visi galvoja, kad dviračio pagrindas yra rėmas, bet iš tiesų rėmas sudaro gal tik 30 proc. viso dviračio. Dar apie 30 proc. sudaro ratai, po to pavarų sistemos, o visa kita sudaro 10 proc.“, – apie kainodarą kalbėjo „Pušų kultūros“ bendraįkūrėjis.
Nors kol kas užsakymai dažniausiai atkeliauja iš Visagino gyventojų, A. Tišonakas tikisi, kad ateityje verslas plėsis ir seni dviračiai į „Pušų kultūrą“ atkeliaus iš visos Lietuvos. Paklaustas, ar norėtų, kad kada nors šis verslas taptų pagrindiniu verslu ir pajamomis, pašnekovas sako, kad tai galėtų atsitikti po kelerių metų.
„Tikslas yra ir toks, kad ne tik visaginiečiai čia lankytųsi, bet žmonės galėtų atsiųsti savo dviračius, mes juos sutvarkytume. Manau, kad taip galėtų atsitikti jau po kelerių metų“, – apie ateities planus kalbėjo pašnekovas.
Visaginas – lietuviškasis Amsterdamas?
Be verslo plėtros A. Tišonako planuose ir viso miesto dviračių infrastruktūros gerinimas.
Verslininkai sėkmingai pateikė paraišką ir gavo finansavimą dviračių saugykloms įrengti.
Nors tiksli data nėra žinoma, pirmosios 20 saugyklų, kurių vienoje tilps apie 20 dviračių, visaginiečių kiemuose turėtų išdygti jau kitais metais, pirmuosius penkerius metus jomis gyventojai galės naudotis nemokamai.
„Visaginas yra labai gerai dviračiams pritaikytas miestas, tik problema ta, kad žmonėms nėra, kur jų saugoti ir laikyti: reikia laikyti butuose, tačiau ne visi turi liftus, arba kažkur kiemuose palikti“, – pasakojo pašnekovas.
Jis pridūrė, kad norint visiškai aprūpinti Visaginą saugyklomis, reikėtų maždaug 3 tūkst. vietų dviračiams – maždaug 200 saugyklų.
Paklaustas, ar tikisi miestą paversti lietuviškuoju Amsterdamu, pašnekovas prapliupo juoktis: „Amsterdamu gal ne, bet mini Amsterdamu – gal.“
