Dalyje šalies savivaldybių sutrikus pacientų pavėžėjimo paslaugai, kai po teisminių procesų sugrąžintas tiekėjas nurodė nesantis pasirengęs iš karto pradėti teikti paslaugą, šią savaitę jis vėl atnaujino savo veiklą.
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) teigimu, tiekėjas „Amber Motors“ paslaugą turėjo atnaujinti nuo ketvirtadienio.
Galėjo paveikti iki šimto pacientų
Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), šiuo metu pacientų pavėžėjimo paslauga teikiama visoje Lietuvoje, o registracija vykdoma pagal galiojančius kriterijus ir nustatytus terminus.
„Ankstesniu laikotarpiu atskirose savivaldybėse buvo fiksuoti laikini paslaugos organizavimo sutrikimai dėl vežėjų pajėgumų trūkumo, tačiau jie buvo operatyviai sprendžiami. Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba ir toliau stebi situaciją bei, esant poreikiui, imasi priemonių, kad pacientams paslauga būtų suteikta laiku“, – BNS perduotame komentare nurodė SAM.
BNS rašė, jog dėl tiekėjo veiksmų identifikuota, kad pavėžėjimo paslauga įprastais lengvaisiais automobiliais liepos viduryje galėjo strigti 13 savivaldybių, o neįgaliesiems pritaikytais lengvaisiais automobiliais – aštuoniose savivaldybėse.
Siekdama, kad pacientai nepatirtų nepatogumų, GMPT skubiai vykdė mažos vertės viešuosius pirkimus laikinosioms nespecializuoto pacientų pavėžėjimo paslaugoms šiose savivaldybėse įsigyti.
Tarnybos duomenimis, tam buvo sudaryta 21 trumpalaikė paslaugų teikimo sutartis, kurių bendra vertė siekė 21 tūkst. eurų.
GMPT atstovo Tomo Bagdono teigimu, dėl laikinų sutrikimų galėjo būti paveikta iki šimto pacientų.
„Tikslių skaičių nežinome. Pagal veiklos praktiką ir istorinius pavėžėjimo duomenis matome, kad tokių pacientų galėjo būti nuo keliolikos dešimčių iki šimto per tą kelių dienų laikotarpį, kuomet jie nebuvo registruojami paslaugai“, – BNS teigė T. Bagdonas.
„Kadangi didžioji dalis pavėžėjimo paslaugų teikiama planinėms medicinos konsultacijoms, o registruotis reikia nuo dviejų dienų iki mėnesio prieš suplanuotą vizitą pas medikus, tikėtina, kad nemaža dalis pacientų, paskambinę į Karštąją liniją, po kelių dienų jau buvo užregistruoti ir jiems paslauga buvo suteikta. Tad realiai paveiktų asmenų skaičius yra dar mažesnis nei nurodytas“, – sakė jis.
Ketina įvertinti sistemiškai
BNS taip pat rašė, jog teisiniai veiksmai, kuriais siekta grįžti į sutarčių vykdymą, buvo paties tiekėjo inicijuotas procesinis tikslas.
GMPT generalinis direktorius Donatas Paliulionis teigė, jog šios paslaugos verslo rizika ar organizaciniai sunkumai negalėjo būti perkeliami valstybei ar pacientams, todėl dėl kilusių sutrikimų bus sprendžiama vadovaujantis galiojančiomis sutartimis ir teisės aktais.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis taip pat pažymėjo, jog pasekmes dėl paslaugos nevykdymo reikės įvertinti.
„Neordinarinė situacija – jie patys norėjo grįžti į paslaugų teikimą ir teismas liepė juos grąžinti, o patys yra nepasiruošę. Tai žiūrėsim, kokios bus teisinės ir kitos pasekmės“, – teigė ministras.
Tuo metu SAM pabrėžė, jog ateityje planuojama sistemiškai įvertinti pacientų pavėžėjimo paslaugos organizavimo teisinį reguliavimą ir sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri pateiktų siūlymus dėl galimų nespecializuoto pacientų pavėžėjimo organizavimo alternatyvų.
Pacientų pavėžėjimas – tai paslauga, skirta užtikrinti pacientų nuvykimą į gydymo įstaigas ir grįžimą iš jų, kai dėl sveikatos būklės, amžiaus ar socialinių priežasčių jie negali savarankiškai atvykti.
Ši paslauga nuo 2023 metų rugpjūčio buvo testuojama 20-yje šalies savivaldybių, o nuo 2024 metų liepos pradėta teikti nacionaliniu mastu.
