Serbijos valstybinė dujų bendrovė „Srbijagas“ tarptautiniame arbitraže iš Lietuvos valstybės reikalauja mažiausiai 11 mln. eurų kompensacijos už pernelyg ilgai šalies teismuose nagrinėtas bylas bei neatgautą žalos atlyginimą, susijusį su bankrutavusios „Arvi“ grupės ir bendrovės „Sanitex“ prieš 20 metų nesėkmingai privatizuota Serbijos azoto trąšų gamykla „Azotara“.
„Srbijagas“ dar pernai spalio pabaigoje Vyriausybei pranešė apie ketinimą pradėti arbitražo procesą, o šių metų birželio 8 dieną inicijavo ginčą pagal UNCITRAL (angl. United Nations Commission on International Trade Law) arbitražo taisykles, rašoma Teisingumo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.
Jame nenurodoma nei ieškinio suma, nei ginčo esmė.
Vėliau Teisingumo ministerija BNS pranešė, kad, kad bendra „Srbijagas“ reikalavimų žalai atlyginti suma, nurodyta pretenzijoje, apie 11 mln. eurų, tačiau ji pabrėžia, kad žalos dydis nėra galutinis.
Pasak jos, „Srbijagas“ dar 2015 metais kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl dviejų arbitražinių sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje.
„Pareiškėja teigia, kad Lietuva pažeidė 2005 metų kovo 29 dienos Vyriausybės ir Serbijos ir Juodkalnijos Ministrų Tarybos susitarimą dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos teismuose daugiau kaip aštuonerius metus trukęs arbitražų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje procesas sutrukdė efektyviai įvykdyti arbitražų sprendimus ir sumažino (sunaikino) „investicijos vertę““, – rašoma ministerijos komentare.
Apie tai, kad Serbijos bendrovė pateikė ieškinį prieš Lietuvą dėl investicinės sutarties pažeidimo teigdama, kad ilgas bylos vilkinimas Lietuvos teismuose padarė jos laimėtus arbitražų sprendimus beverčiais, anksčiau birželį rašė specializuotas tarptautinis teisinis portalas „Global Arbitration Review“ (GAR).
Pasak jo, tarptautiniame arbitraže „Srbijagas“ siekia kompensacijos iš Lietuvos valstybės už Lietuvos ir Serbijos įmonių bandymą privatizuoti „Azotara“. „Srbijagas“ bando kompensuoti ieškinius, kurie su delspinigiais ir teismų išlaidomis gali siekti iki 20 mln. eurų, rašo portalas.
Kadangi vienas „Azotara“ privatizavusių konsorciumo dalyvių – Vidmanto Kučinsko valdytas buvęs vienas didžiausių žemės ūkio koncernų Lietuvoje „Arvi ir ko“ – bankrutavo, Serbijos bendrovė dabar siekia kompensacijos tiesiogiai iš Lietuvos valstybės, rašo Serbijos verslo naujienų portalas „eKapija“.
Apie „Srbijagas“ birželio 8 dieną inicijuotą ieškinį prieš Lietuvą skelbia ir tarptautinės teisės ir arbitražų duomenų bazė „Jus Mundi“.
Žalos dėl nepavykusio privatizavimo reikalavo abi pusės
Pasak „eKapija“, ginčo šaknys siekia 2006 metus, kai Lietuvos įmonių konsorciumas, vadovaujamas „Arvi ir ko“ grupės ir Kauno didmeninės prekybos ir logistikos bendrovės „Sanitex“, kartu su jau bankrutavusia Serbijos įmone „Universal Holding“ už 13,1 mln. eurų įsigijo „Azotara“. Į gamyklą jos vėliau investavo 4,75 mln. eurų, skelbė BNS.
Tačiau dėl nevykdytų investuotojų įsipareigojimų Serbijos valstybė 2009 metais nutraukė privatizavimo sutartį gamyklos savininkams negrąžinusi nei pinigų, nei investicijų, o pagrindinė „Azotara“ kreditorė „Srbijagas“ perėmė gamyklą.
BNS rašė, kad Serbijos privatizavimo agentūra kaltino Lietuvos konsorciumą, kad šis be jos sutikimo už 32,5 mln. eurų pardavė karbamido gamybos cechą, sudariusį 10,88 proc. „Azotara“ balansinės vertės. Pagal privatizavimo sutartį naujieji savininkai galėjo parduoti turto, kurio vertė ne didesnė kaip 5 procentai.
Už tai agentūra konsorciumą įpareigojo sumokėti apie 10 mln. eurų – skirtumą tarp parduoto turto balansinės vertės (10,9 proc.) ir leidžiamos 5 proc. vertės – nuostoliams kompensuoti, tačiau iki 2008 metų pabaigos pervedus tik dalį pinigų agentūra nutraukė sutartį ir skyrė gamyklos pirkėjams 3,275 mln. eurų baudą.
Lietuvos įmonės tuomet teigė, kad Serbijos institucijos, kaltindamos „Arvi“, „Sanitex“ ir serbų įmonės konsorciumą pažeidus sutartį, rėmėsi dar 2004 metais atliktu „Azotara“ turto vertinimu. Naujieji savininkai 2007 metais inicijavo naują vertinimą ir balansas buvo patikslintas.
BNS 2010 metais rašė, kad 2009 metų rugpjūtį „Arvi“ kreipėsi į Tarptautinį investicinių ginčų nagrinėjimo centrą Vašingtone dėl savo pažeistų teisių. 2015 metais arbitražas pripažino, kad Serbijos valdžia diskriminavo „Arvi“ ir „Sanitex“ ir todėl turi joms atlyginti 1 mln. JAV dolerių žalos, o dėl patirtų dar maždaug 50 mln. eurų nuostolių bendrovės toliau bylinėjosi Serbijos teismuose.
Serbija 2015 metais „Arvi“ sumokėjo 1 mln. JAV dolerių kompensaciją.
2019 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė, kad „Arvi ir Ko“ bei „Sanitex“ Serbijos privatizavimo agentūrai neturi mokėtii 3,275 mln. eurų baudos ir palūkanų.
Pasak Serbijos žiniasklaidos, perėmusi „Azotar“ valdymą „Srbijagas“ paveldėjo ieškinius dėl lietuvių padarytos žalos ir inicijavo tarptautinius ginčus. Iš viso buvo priimti keturi arbitražo sprendimai, patvirtinantys Lietuvos pusės įsipareigojimą atlyginti 8 mln. eurų žalą.
Teisinis portalas „CEE Legal Matters“ rašė, kad „Srbijagas“ advokatai apeliaciniame teisme sėkmingai užginčijo sutartis dėl „Arvi“ grupės savininkų tretiesiems asmenims perleisto turto grąžindami apie 40 mln. eurų vertės turto.
Tačiau dėl „Arvi“ bankroto faktinis mokėjimas nebuvo atliktas, todėl buvo pradėtas naujausias investicinis ieškinys prieš Lietuvą.
Be to, LAT 2024 metų vasarį priėmė galutinį sprendimą „Srbijagas“ naudai, tačiau Serbijos pusė dabar argumentuoja, kad ilga proceso trukmė faktinį mokėjimą padarė neįmanomą, rašo serbų žiniasklaida.
2024 metų vasarį BNS rašė, kad LAT galutinai paskelbė, jog „Arvi“ grupės įmonė „Arvi ir ko“ privalo vykdyti Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo sprendimą ir įmonei „Srbijagas“ sumokėti maždaug 551 tūkst. eurų už neteisėtą praturtėjimą.
Serbijos prokuroro teigimu, per dešimtmetį trukusį teismo procesą pradiniai „Arvi“ grupės skolininkai bankrutavo, dalį turto perleido tretiesiems asmenims, todėl teismų sprendimai tapo neįvykdomi ir atsakomybė už finansinę žalą dabar tiesiogiai tenka Lietuvos valstybei, rašo portalas „CEE Legal Matters“.
Pasak jo, jei „Srbijagas“ laimėtų bylą prieš Lietuvą, ji galėtų būti vienas iš nedaugelio pavyzdžių tarptautiniame investiciniame arbitraže, kai šalies – kandidatės į ES – valstybės valdoma įmonė gauna kompensaciją iš ES narės dėl tariamų jos teismų sistemos trūkumų.
Anksčiau skelbta, kad bankroto bylos iškeltos kelioms „Arvi“ grupės įmonėms, o pačiam V. Kučinskui teismai neleido paskelbti asmeninio bankroto.
Verslininkas prieš kelerius metus yra nurodęs, kad jo įsiskolinimai kreditoriams siekia 61,8 mln. eurų, o jo pajamos per mėnesį – 1,5 tūkst. eurų. V. Kučinskas daugiausiai buvo skolingas „Alfa Bank“ – 38,6 mln. eurų, beveik 10 mln. eurų – Rusijos „Sberbank“, įmonei „Belor“ – 4 mln. eurų.
Serbijos agentūros bei „Srbijagas“ sprendimu 2011 metų gruodį buvo inicijuotas ir „Azotara“ bankrotas.
Vyriausybės sprendimas turi būti priimtas skubiai
Pasak Teisingumo ministerijos, Lietuva per 30 dienų skaičiuojant nuo birželio 8-osios privalo paskirti arbitrą ir parengti valstybės poziciją pagal UNCITRAL arbitražo taisykles. Suformavus arbitražo teismą ginčas bus pradėtas nagrinėti.
Todėl Vyriausybei siūloma skubiai įgalioti Teisingumo ministeriją atstovauti valstybei šiame ginče, prireikus derėtis su „Srbijagas“ ir jo atstovais siekiant taikaus sprendimo, įsigyti teisinių, ekspertinių ar kitų paslaugų, samdyti teisininkus.
Finansų ministerijai būtų pavesta apmokėti su byla susijusias išlaidas.
Ginčas arbitraže inicijuotas dėl 2005 metų Vilniuje pasirašyto Lietuvos bei Serbijos ir Juodkalnijos vryiausybių susitarimo dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos galimo pažeidimo.
