Seime ieškoma sprendimo, kaip užkirsti kelią įmonėms, turinčioms prekybinių sąsajų su Rusija ir Baltarusija, dirbti Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbiuose objektuose, pavyzdžiui, oro uostuose.
„Išeiname su ta idėja. Dabar reikės pažiūrėti, ar mes čia darysime (Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – BNS), ar Vyriausybė, ar iš opozicijos kažką pasiūlysime. Tarsimės“, – trečiadienį BNS teigė komiteto vicepirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Komitetas uždarame pasitarime svarstė klausimą dėl Lietuvos oro uostuose veikiančių įmonių atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Pasak L. Kasčiūno, įstatymų pataisos reikalingos, kad būtų galima prekybinius ryšius su nedraugiškomis šalimis vertinti kaip kriterijų, neleidžiantį sudaryti sutarčių strateginiuose projektuose.
„Reikia stiprinti teisinę bazę, kuri leistų (...) po penkerių karo metų (...) prekybinius ryšius su Rusijos Federacija ir su Baltarusija vertinti kaip kriterijų atsisakant išduoti leidimus strateginiuose Lietuvos objektuose gauti vienokią ar kitokią sutartį, kontraktą, projektą“, – pridūrė parlamentaras.
L. Kasčiūnas neatskleidė, apie kokias bei kiek įmonių kalbėta komiteto posėdyje.
„Išgirdome, kad vis tik dėl šitos sutarties rizikų nacionaliniam saugumui tikrai buvo fiksuota. Todėl klausimas yra paprastas: prekybiniai ryšiai su Rusija ir Baltarusija yra ir toliau – tos motininės įmonės, kuri turi įmonę, kuri laimi konkursus oro uostuose. Klausimas, ar to nepakanka tokias sutartis uždrausti komisijai (vyriausybinė strateginių sandorių tikrinimo komisija – BNS). Komisijos viduje vyko diskusijos šituo klausimu, nėra tokio vienareikšmiško atsakymo“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Pasak jo, oro uostuose prekiaujančios įmonės patronuojanti bendrovė „vis dar yra įdėjusi koją į Rusijos ir Baltarusijos rinkas“.
„Jos motininė įmonė ir toliau prekiauja Rusijoje, Baltarusijoje“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
BNS rašė, kad įmonę „Travel Retail Vilnius“, Vilniaus ir Kauno oro uostuose turinčią „Duty Free“ parduotuves, valdo Vokietijos bendrovė „Gebr. Heinemann“, dirbusi Rusijos ir Baltarusijos rinkose.
Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus antradienį žurnalistams sakė, kad dėl „Heinemann“ įmonė dukart kreipėsi į vyriausybinę strateginių sandorių tikrinimo komisiją, kuri Vokietijos įmonei uždegė žalią šviesą.
„Rizika yra bendra. Mes iš esmės legitimuojame įmones, kurios ir toliau turi ryšių su Baltarusija, Rusija, prekybinius ryšius. Bet tai vis tiek yra klausimas, ar mūsų strateginiuose objektuose negalime rasti kitokių, visiškai skaidrių ir ryšių su Rusija nepalaikančių įmonių?“ – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Kaip rašė BNS, portalas LRT šiemet balandį skelbė, kad „Gebr. Heinemann“ tiekia prabangos prekes Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo parduotuvėms, o anksčiau – ir Rusijos prekybos tinklams.
Pati bendrovė BNS antradienį aiškino, kad jos prekybos be muitų verslas yra atskirtas nuo prekių tiekimo veiklos, o bendrovė laikosi sankcijų Rusijai bei Baltarusijai.
Bendrovės atstovai pabrėžė, jog ji nėra atsakinga už klientų – įvairių ženklų prekių gamintojų pasirinkimą, į kurias šalis jų gaminiai turėtų būti vežami.
„Duty Free“ parduotuvės visame pasaulyje valdomos tiek „Gebr. Heinemann“, tiek vietinių tų šalių operatorių. Nė vienas jų neveikia Rusijoje ar Baltarusijoje. Rusijoje mažmeninė prekyba nevykdoma ilgus metus, o Baltarusijoje jos niekada nebuvo“, – komentare BNS teigė „Heinemann“.
„Heinemann“ anksčiau tikino, kad prasidėjus karui Ukrainoje 2022 metais ji nutarė pasitraukti iš mažmeninės prekybos verslo Rusijoje kuo greičiau, kiek tai leido teisinis reguliavimas.
