Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) atmetė siūlymą vertinti įstatymų projektų poveikį valstybės ir regionų demografijai.
Už tai, kad būtų atmestos tai numatančios Statuto pataisos trečiadienį balsavo 8 komiteto nariai. Tačiau galutinį sprendimą šiuo klausimu priims visas Seimas.
Jei parlamentarai pritartų, įstatymų projektų rengėjams atsirastų pareiga dokumento aiškinamajame rašte nurodyti, kokią įtaką priimtas įstatymas turės valstybės ir regionų demografinei padėčiai.
Pasak parlamentarės, teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės, projektas teikiamas siekiant vieningos teisėkūros ir vieningo požiūrio į aktualų valstybei klausimą – demografinės krizės sprendimą.
„Siekiame, kad visi teisės aktai būtų vertinami šiuo aspektu, kaip tai turės įtakos valstybės ir regionų demografinei padėčiai. Mes mokame įvertinti, ar įstatymo projektas darys įtaką kriminogeninei situacijai, mokame įvertinti, ar tai darys įtaką korupcijai, ar atsilieps verslo plėtrai, bet šito, mano nuomone, esminio vertinimo, nelieka. (...) Valstybei atsainiai pasižiūrėti į šį svarbų valstybei klausimą nėra atsakinga“, – sakė trečiadienį TTK posėdyje dalyvavusi R. Tamašunienė.
Tuo metu Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė mano, kad jau dabar galiojantys reikalavimai dokumentų aiškinamajam raštui leidžia išdėstyti nuomonę apie teikiamo projekto įtaką demografinei padėčiai.
„Dabartinis reguliavimas sudaro galimybes pasisakyti dėl poveikio demografinei padėčiai, kokių teigiamų rezultatų laukiame ir kokios būtų neigiamos pasekmės siūlomo reguliavimo ir kaip galima būtų to išvengti“, – sakė J. Meškienė.
Seimo TTK pirmininko Juliaus Sabatausko nuomone, papildomas imperatyvus reikalavimas laikytinas pertekliniu ir neproporcingu, „savaime neprisidedantis nei prie demografinės situacijos gerinimo, nei prie teisės aktų projektų kokybės“.
Šiuo metu sistemiškai nėra vertinama, ar siūlomas teisinis reguliavimas nesukuria papildomų administracinių, finansinių ar socialinių kliūčių šeimoms, planuojančioms susilaukti ar auginančioms vaikus.
ELTA pastebi, kad galiojantis Seimo statutas įpareigoja įstatymų projektų rengėjus dokumento aiškinamajame rašte nurodyti, kokią įtaką jis turės kriminogeninei situacijai, korupcijai, kaip jo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Tarp privalomųjų aiškinamojo rašto dalių šiuo metu nėra pareigos įvertinti projekto įtaką valstybės ir regionų demografinei padėčiai.
Beje, gegužės 7 d. parlamentarai atmetė Statuto pataisas, siūlančias visus Seimui teikiamus įstatymų projektus ir jų pakeitimus vertinti pagal jų įtaką šeimos gerovei ir gimstamumui.
