Krašto apsaugos ministras Karolis Aleksa sako, kad apie 5 mlrd. eurų Lietuvai skirtos lengvatinių gynybos paskolų priemonės (SAFE) lėšų bus skiriamos nacionalinės divizijos vystymui – daugiausia sunkiajai ginkluotei įsigyti, taip pat stiprinti oro gynybos pajėgumams.
Kaip skelbta, Lietuva pagal gegužę sudarytą SAFE sutartį su Europos Komisija (EK) užsitikrino 6,375 mlrd. eurų finansavimą.
„Apie 5 mlrd. eurų iš beveik 6,4 mlrd. eurų gautos paskolos yra skirti (nacionalinės – ELTA) divizijos poreikiams – tokiai sunkiajai ginkluotei kaip tankai, pėstininkų kovos mašinos, artilerijos sistemos, taip pat įvairaus kalibro amunicijai. Virš 800 mln. eurų tuo metu bus skirta oro gynybai“, – „Delfi“ laidoje kalbėjo K. Aleksa.
Anot jo, didelė dalis šio finansavimo numatyta konvencinėms oro gynybos priemonėms įsigyti.
„Mėgstame skirstyti ir daug debatų dėl to vyksta viešojoje erdvėje, tad reikia pripažinti, kad nemaža dalis lėšų yra (numatyta – ELTA) tai konvencinei oro gynybai, kuri yra susieta su divizija“, – teigė K. Aleksa.
„Tiesa, (lėšų – ELTA) yra ir tai vadinamajai antidroninei gynybai – čia kalbame apie radarus, kontrbepilotines sistemas ir tai tikrai yra svarbi (krašto apsaugos sistemos – ELTA) dalis“, – tikino KAM atstovas.
Pasak jo, apie 200 mln. eurų numatyta skirti kontrmobilumui, vadinamajai Baltijos gynybos linijai.
Viceministro teigimu, nors dabar šis finansavimas numatomas preliminariai, KAM tikisi, jog ES dėmesys Rytinio flango gynybai didės, o kartu tam bus skiriama ir daugiau Bendrijos biudžeto lėšų.
„Signalas dėl didesnio gynybos finansavimo poreikio yra neabejotinai atlieptas. Akivaizdu, kad didesnis gynybos finansavimas bus numatytas ir (ES – ELTA) daugiametėje finansinėje perspektyvoje, kuri projektuojama 2028–2034 m. Tiesa, iki to laiko jau dabar yra spaudžiantys gynybos poreikiai, kuriuos reikia atliepti, tad džiugu, kad yra toks paskolinis mechanizmas. (…) Tiesa, mūsų poreikiai buvo didesni, nei esame gavę kol kas“, – pabrėžė K. Aleksa.
„Tikimės, kad ateityje galėtų būti kitų priemonių, gal SAFE 2 paketas ir didesnis finansavimas, nes tos sąlygos yra tikrai neblogos“, – vylėsi viceministras.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas anksčiau sakė, kad SAFE finansavimas Lietuvai leis sutaupyti apie 250 mln. eurų per artimiausią dešimtmetį.
Pirmasis SAFE mokėjimas Lietuvą turėtų pasiekti per trijų mėnesių laikotarpį, jo dydis sieks 15 proc. visos sumos – apie 956 mln. eurų, vėliau lėšos bus išmokamos pagal mokėjimo prašymus.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau teigė, kad Europos gynybai artimiausiais metais planuojama atlaisvinti 800 mlrd. eurų pagal planą „ReArm Europe“.
Juo, be 150 mlrd. eurų gynybos paskolų, numatyta biudžeto deficito išimtis, ES šalims leidžianti neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Į SAFE paskolų fondą ES šalys galėjo pretenduoti nuo praėjusių metų gegužės pabaigos, paraiškas paskoloms pateikė 19 bendrijos valstybių.
Pirmoji sutartį tarp ES valstybių pasirašė Lenkija, jos vertė siekia 43,7 mlrd. eurų.
ELTA primena, kad šiemet gynybai valstybės biudžete skirta 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų.
Šis finansavimas skirtas nacionalinę diviziją šalyje siekiant išvystyti iki 2030 metų, taip pat priimti Vokietijos brigadą, dėl kurios dislokavimo 2022 m. įsipareigojo Berlynas.
