Lietuvoje veikiančių antros pakopos pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė nuo metų pradžios sumažėjo maždaug 41 proc., iki 6,23 mlrd. eurų, rodo LRT.lt surinkti Lietuvos banko ir fondų valdytojų duomenys.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas pabrėžė, kad dauguma klientų ir jų turto lieka kaupime.
„Jiems taikomi valdytojų mokesčiai nedidės, investavimo strategijos nesikeis“, – ramino jis.
Savo ruožtu profesorius Romas Lazutka pripažino, kad pirmieji duomenys rodo, kad iš pensijų kaupimo Lietuvoje traukiasi daug žmonių.
„Tačiau sistema lieka veikti“, – pridūrė jis.
Didžiausias poveikis – dėl pasitraukusiųjų
Lietuvos gyventojai nuo 2026 m. sausio 1 d. gali atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį. Pinigai už per pirmąjį ketvirtį pateiktas paraiškas jų sąskaitas turi pasiekti iki balandžio 15 dienos.
Fondų praradimai jau atsispindi jų grynųjų aktyvų vertėse.
LRT.lt palygino Lietuvos banko skelbiamus 2025 m. gruodžio 31 d. ir bendrovių pateikiamus 2026 m. balandžio 9 d. („Swedbank“ – balandžio 10 d.) duomenis.
Jie rodo, kad visų 48 gyvenimo ciklo fondų grynųjų aktyvų vertė metų pradžioje siekė apie 10,6 mlrd. eurų, o balandžio pradžioje – apie 6,2 mlrd. eurų, t. y. 4,4 mlrd. eurų, arba 41 proc., mažiau.
Procentine išraiška labiausiai sumažėjo pensijų fondas „Swedbank pensija 1996–2002“ – 61 proc., mažiausiai – fondas „Artea pensija 2003–2009“ – 6 proc.
Vertinant eurais labiausiai (382 mln. eurų) susitraukė „Swedbank pensija 1975–1981“ fondas, o mažiausi praradimai (140 tūkst. eurų) – jau minėtame fonde „Artea pensija 2003–2009“.
Išsami informacija apie kiekvieną fondą – lentelėje.
Pirmasis apie fondų grynųjų aktyvų pokyčius penktadienį pranešė vz.lt.
V. Rūkas pastebėjo, kad aptariami duomenys apima labai daug veiksnių, tačiau pripažino, kad kertinis jų yra gyventojų pasitraukimas.
„Tai yra ir pasitraukimai dėl ligos, turto vertės pokyčiai, naujos įmokos. Akivaizdu, kad pasitraukimo efektas turi didžiausią įtaką. Galima sakyti, kad pasitraukimas yra artimas matomam mastui“, – LRT.lt komentavo jis.
Pašnekovas informavo, kad detalesni reformos poveikio duomenys turėtų pasirodyti šios savaitės viduryje.
„Pagal įstatymą iki 15 dienos reikia išmokėti lėšas – procesas dar vyksta, yra gyvas. Tačiau didžiausios apimties efektai jau matomi. O tendencijos – kokių ir tikėtasi. Skaičiai artimi Estijos duomenims, galbūt šiek tiek didesni. Tačiau Lietuvoje ir ažiotažas didesnis buvo.
Svarbiausia, kad dauguma klientų ir jų turto liko. Sakyčiau, tai žingsnis maždaug 3 metais atgal. Tačiau ir tada pensijų kaupimo sistema veikė sklandžiai, ir dabar tikimės, kad ji taip veiks. Liekantieji galės investuoti ir uždirbti pelno“, – sakė V. Rūkas.
LIPFA vadovas teigė, kad nepaisant to, kokia audringa šiemet buvo pasaulio geopolitika, daugumos pensijų fondų vertės yra didesnės, negu buvo metų pradžioje.
„Taip, per pirmąjį ketvirtį augo tik keliais procentais, bet tokį lūkestį ir kelia kapitalo rinkos“, – pridūrė jis.
Labiausiai nukentės valdytojai
4,4 mlrd. eurų sumą įvertinęs R. Lazutka sakė, kad ji rodo, jog iš pensijų kaupimo Lietuvoje pasitraukė daug žmonių, tačiau kiek tiksliai – pasakyti dar sunku.
„Anksčiau skaičiuodavo, kad vienam žmogui tenka maždaug po 7 tūkst. eurų. Tai galima padalinti ir įsivaizduoti asmenų skaičių“, – svarstė jis.
Kalbėdamas apie sistemos stabilumą profesorius teigė, kad šiuo metu antroji pakopa ir „Sodros“ pensijos yra visiškai atskirtos.
„Iš tikro, ji yra kaip trečia pakopa, tik iš valstybės gauna subsidiją ir dėl to yra suvaržyta. Tai toks hibridas.
Sistema lieka veikti. Taip, dalyvių lieka mažiau, daug kas nuogąstauja, kad grąžos gali būti mažesnės. Bet kodėl? Investuojama pagal fondus, o jų dydžiai Lietuvoje labai skirtingi, nėra taip, kad didesnis fondas uždirba daugiau.
Nuo jų dydžių priklauso tik pelnai – dėl taikomų mokesčių. Jeigu 40 proc. dalyvių pasitraukia, tai atskaitymai nuo turto irgi sumažės. Niekas nekalba apie tai, kad atskaitymų lubos būtų keliamos. Nebent jie bandytų spausti, reikalauti“, – dėstė pašnekovas.
Lietuvos banko duomenimis, pensijų fondai Lietuvoje taiko 0,18–0,5 proc. administravimo mokesčius.
Galiausiai R. Lazutka pažymėjo, kad Estijoje fondų turtas į buvusį lygį grįžo per 3 ar 4 metus.
„Tie, kurie liko ir kaupė toliau, moka įmokas, yra grąžos. Nieko tokio nebuvo sistemai“, – apibendrino jis.
Prašymus dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo bus galima teikti iki 2027 m. gruodžio 31 d. Lėšos gyventojams išmokamos kas ketvirtį.
Į gyventojų sąskaitas išmokamos tik jų pačių įmokos ir investicinis prieaugis. Už „Sodros“ ir valstybės biudžeto už asmenį įmokėtas pensijų įmokas įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai.
