Ar išaugusios dirbtinio intelekto technologijas vystančių bendrovių akcijų kainos yra burbulas? Teigiamas atsakymas reikšmingai paveiktų ir Lietuvos pensijų kaupimo bendrovių valdomus fondus. Pastarųjų atstovai primena, kad, net ir pateikus prašymą pasitraukti iš kaupimo, išvydus nukritusią savo sukaupto turto vertę, jį galima atšaukti.
Su dirbtiniu intelektu (DI) susijęs ažiotažas smarkiai iškėlė su šia technologija dirbančių bendrovių akcijų kainas. Pavyzdžiui, per pastaruosius metus net keturių Jungtinų Amerikos Valstijų bendrovių – „Nvidia“, „Microsoft“, „Apple“ ir „Alphabet“ – įvertinimai perkopė stulbinamą 4 trilijonų dolerių ribą.
Toks investicijų bumas kelia deja vu jausmą ir prisiminimus apie vadinamąjį 2000-ųjų „dot-com“ burbulą.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Smarkiai išaugę DI technologijas vystančių bendrovių vertimai skatina kalbas apie akcijų rinkos burbulą.
- „Nvidia“, „Microsoft“, „Apple“, „Alphabet“ ir kitų su DI dirbančių įmonių akcijos lietuvių pensijų fonduose sudaro iki 20 proc.
- Prašymą nutraukti kaupimą pensijai jau pateikę gyventojai gali jį atšaukti iki pat to paties metų ketvirčio pabaigos.
Paaiškės, tik jei sprogs
Kaip sakė „Luminor investicijų valdymo“ fondų valdytojas Vytenis Lapinskas, atsakymas apie galimą DI burbulo sprogimą šiuo metu kartu yra ir paprastas, ir nepatogus.
Aiškų atsakymą į klausimą, ar DI sektorius yra burbule, gausime tik tuo atveju, jei burbulas sprogs.
– V. Lapinskas
„Aiškų atsakymą į klausimą, ar DI sektorius yra burbule, gausime tik tuo atveju, jei burbulas sprogs“, – LRT.lt sakė jis.
Tiesa, jis pripažino, kad 2025 metais technologijų ir DI plėtra ir toliau sudarė didelę akcijų rinkos augimo dalį.
„Pavyzdžiui, bendras JAV „S&P 500“ akcijų indeksas brango apie 16 proc. Tuo metu „Stebuklingojo septyneto“ akcijos („Nvidia“, „Microsoft“, „Apple“, „Alphabet“, „Amazon“ „Meta“ ir „Tesla“) brango beveik 25 proc. Tiesa, pernai technologijų srityje dar stipriau ūgtelėjo Kinijos ir Azijos konkurentai: Kinijos „Cambricon“ technologijų kompanijos akcijos brango apie 106 proc., o „Nvidia“ – „tik“ 39 proc.
Nemaža dalis technologijų akcijų brangimo buvo susijusi su didėjančiomis pajamomis. „Bloomberg“ duomenimis, 2025 metais „Nvidia“ pajamos ir pelnas dvigubai viršijo prieš metus buvusį lygį, todėl santykinis akcijų brangumo rodiklis P/E (akcijos kainos ir pelno santykis) pakito nedaug“, – dėstė jis.
Savo ruožtu „Artea Asset Management“ investicijų valdymo skyriaus vadovas Regimantas Valentonis aiškino, kad kalbos apie galimą DI burbulą susideda iš dviejų dalių.
„Taip, akcijos yra smarkiai pabrangusios. (...) Tačiau klausimų kyla žiūrint ne tik į kainos grafiką, bet ir dėl vertinimo. Jos ir praėjusiais metais atrodė reliatyviai brangios. Galima palyginti, kad „Stebuklingojo septyneto“ įmonių vertės yra didesnės už visą Vokietijos ar Japonijos akcijų rinką“, – sakė jis.
Sudaro reikšmingą dalį
LRT.lt siekė išsiaiškinti, kokią Lietuvos pensijų fondų turto dalį sudaro su DI susijusių bendrovių akcijos.
Gyvybės draudimo ir pensijų fondo „Allianz Lietuva“ Investicijų skyriaus vadovas Rokas Baltrėnas nurodė, kad jie didžiąją klientų valdomo turto dalį investuoja į išsivysčiusių šalių, aukštos kokybės, plačiai diversifikuotus ir likvidžius finansinius instrumentus.
„[UAB] „Allianz“ valdomų pensijų fondų akcijų dalį formuojame pagal išsivysčiusių šalių „MSCI World“ indeksą, kurio didžiąją dalį, apie 72 proc., sudaro JAV akcijų rinka. Todėl natūralu, kad, net ir investuojant per plačiai diversifikuotus fondus, didelė dalis investicijų tenka didžiausioms JAV bendrovėms.
Tokios bendrovės kaip „Nvidia“, „Microsoft“, „Apple“ ar „Alphabet“ kiekviename iš mūsų valdomų pensijų fondų užima skirtingą dalį, priklausomai nuo fondo rizikos lygio. Jaunesniems dalyviams skirtuose fonduose akcijų dalis yra didesnė, apie 90 proc., todėl ir technologijų sektoriaus dalis natūraliai yra didesnė. O artėjant pensiniam amžiui akcijų dalis mažinama, pavyzdžiui, mažiausios akcijų dalies fonduose jų yra apie 20–30 proc.
Jau minėtame mūsų sekamame akcijų dalies indekse „MSCI World“ informacinių technologijų sektorius yra bene didžiausias ir sudaro apie 27 proc., o penkios didžiausios pasaulyje technologijų įmonės sudaro apie 19 proc. viso indekso vertės“, – sakė jis.
„Goindex“ bendrovės pensijų fondų valdytojas Ovidijus Sačilka taip pat teigė, kad visuose bendrovės valdomuose pensijų fonduose taikoma pasyvaus indeksinio investavimo strategija.
„Akcijų dalyje siekiame kuo tiksliau atkartoti vieno plačiausių pasaulio akcijų indeksų „MSCI ACWI IMI“ rezultatus. Šis indeksas apima per 8 tūkst. įmonių iš išsivysčiusių ir besivystančių rinkų, todėl fondų investicijos yra labai plačiai diversifikuotos geografiškai (47 šalys), sektoriškai (11 sektorių), pagal industrijas (virš 70 industrijų) ir pagal atskiras bendroves.
Tai reiškia, kad mes nepriimame sprendimų „rinktis“ ar „vengti“ konkrečių bendrovių ar sektorių, įskaitant DI technologijas vystančias įmones. Šių bendrovių svoris mūsų fonduose yra toks pats, koks yra pasaulinėje akcijų rinkoje pagal jų rinkos kapitalizaciją. Kitaip tariant, jų dalis fonduose nėra nei padidinta, nei sumažinta – ji atspindi bendrą pasaulio rinkos struktūrą ir jų svoris bendrame pasaulio akcijų rinkos investicijų portfelyje automatiškai kinta pagal tai, kaip kinta jų rinkos kapitalizacija.
Kadangi MSCI ACWI IMI indeksas yra labai platus ir apima visas temas (neišskiriant pavienių, tokių kaip technologijos), net ir didžiausių pasaulio technologijų bendrovių svoris jame sudaro tik dalį viso portfelio, o likusi dalis paskirstyta tarp tūkstančių kitų bendrovių įvairiuose sektoriuose – nuo pramonės ir finansų iki sveikatos apsaugos ar vartojimo prekių“, – dėstė jis.
„Luminor“ atstovo V. Lapinsko teigimu, jų pensijų fondai seka pasaulio akcijų indeksus, penkios didžiausios įmonės („Nvidia“, „Microsoft“, „Apple“, „Amazon“ ir „Alphabet“) ten sudaro apie 18 proc. indekso vertės.
Savo ruožtu „Swedbank investicijų valdymo“ fondų valdytojas Tomas Bakutis pažymėjo, jog praėjusiais metais matydami augančius rinkų santykinius vertinimus ir diskusijas apie galimą DI bendrovių akcijų „perkaitimą“ jie iš naujo įvertino pensijų fondų investicijas ir ėmėsi atsargumo.
„Į akcijų rinką nukreipėme mažesnę turto dalį, o JAV rinkoje mažinome investicijų koncentraciją didžiausią svorį akcijų indeksuose turinčiose bendrovėse. Taip pat daugiau lėšų nei įprastai investavome Europoje. Tokia strategija leido sumažinti galimas rizikas ir išlaikyti plačią portfelio diversifikaciją per skirtingas rinkas, sektorius ir turto klases“, – tvirtino jis.
„SEB investicijų valdymo“ fondų valdytojas Gediminas Ruginis kalbėjo apie tai, kad kadangi investuoja į diversifikuotus globalius indeksus ir ETF fondus, DI bendrovės neišvengiamai jų valdomų pensijų fondų portfeliuose turi proporcingą svorį.
„Konkrečios pozicijos skiriasi pagal fondo strategiją ir rizikos laipsnį. Jaunesniems dalyviams skirti fondai, turintys didelę akcijų dalį (80–100 proc.), daugiau lėšų paskirsto po pasaulinį technologijų sektorių, įskaitant „Nvidia“, „Microsoft“, „Apple“, „Alphabet“, „Amazon“ ir kitas DI ekosistemą kuriančias bendroves. Vyresniems dalyviams skirti fondai turi gerokai mažesnę akcijų dalį (15–40 proc.), todėl jų priklausomybė nuo technologijų sektoriaus yra ribota“, – pažymėjo jis.
G. Ruginis priminė, kad visos technologijų revoliucijos patiria augimo ir koregavimosi ciklų.
„Taip buvo 19 amžiuje su geležinkeliais, 20 amžiaus pradžioje su elektros sektoriumi, 2000-aisiais su interneto bendrovių burbulu. Būtent dėl šios priežasties plati diversifikacija yra esminė rizikos valdymo priemonė. Net ir DI sektoriaus stiprios korekcijos atveju bendras poveikis pensijų fondų rezultatams būtų subalansuotas kitų investicijų“, – sakė jis.
Galiausiai banko „Artea“ atstovas R. Valentonis teigė, kad jų fondai iš kitų išsiskiria tuo, kad investuoja ne tik į pasaulio akcijas ar besivystančias šalis, bet ir į privačias rinkas.
„Iki 25 proc. investuojame į privačias rinkas, kur DI akcijų nėra. Manau, pas mus yra apie 15 proc. susiję su DI bendrovėmis“, – nurodė jis.
R. Valentonis taip pat teigė, kad praėjusiais metais įmonė mažino su DI bendrovėmis susijusią riziką. Jis pripažino, kad įvykus korekcijai gyventojų sukaupto turto vertė būtų mažesnė.
„Jei įvyktų korekcija, natūralu, žmogaus turto vertė pensijų fonduose sumažėtų. Taip, gali būti, kad jis užpildė prašymą ir matė 10 tūkst. eurų vertę, o kai ateis kovo 31 diena, kada jam užfiksuos, kiek bus grąžinama, bus mažiau nei 10 tūkst. eurų“, – sakė jis.
Gali būti, kad bus mažiau nei 10 tūkst. eurų.
– R. Valentonis
Galima apsigalvoti
Kaip žinia, nuo šių metų pradžios Lietuvoje prasidėjo 2 metus truksiantis pereinamasis laikotarpis, per kurį gyventojai gali atsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas.
Visų šalyje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių atstovai LRT.lt nurodė, kad prašymą nutraukti kaupimą pensijai jau pateikę gyventojai gali jį atšaukti iki pat to paties metų ketvirčio pabaigos.
„Prašymus atsisakyti nutraukti kaupimą galima teikti bet kuriuo metu viso kalendorinio ketvirčio laikotarpiu (pavyzdžiui, šiuo laikotarpiu iki kovo 31 dienos), o jie pradedami vykdyti tik pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui ir vykdomi per 10 darbo dienų (2026 metų pirmojo ketvirčio prašymai bus vykdomi pirmoje balandžio pusėje). Tai reiškia, kad iki šio vykdymo pradžios kaupiantysis savo prašymą nutraukti kaupimą gali atšaukti“, – paaiškino O. Sačilka.
„Tereikia kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti paraišką atšaukti pateiktą prašymą pasitraukti reformos lango metu. Tai galima padaryti iki pat ketvirčio pabaigos, o papildomų sąlygų ar išskaitymų nėra. Kaip ir prašymas atsiimti lėšas, prašymas likti turi būti patvirtinamas asmens fiziniu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu“, – pridūrė V. Lapinskas.
Taip pat skaitykite
Pensijų fondų atstovai taip pat priminė kelis pagrindinius investavimo principus.
„Kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas. Nuo pensijų kaupimo pradžios 2004 metais jau ne kartą matėme finansų rinkų korekcijų. Tačiau po kiekvieno kritimo fiksavome ir rinkų atsigavimą. Pavyzdžiui, vienas pastarųjų didesnių kritimų buvo 2022-aisiais, tuomet didesnės akcijų dalies fonduose siekęs –14 proc., tačiau šiandien fondų vienetų kainos ne tik grįžo į prieš kritimą buvusią vertę, bet ir toliau stipriai augo: 2023 metais – 17 proc., 2024 metais – 23 proc., 2025 metais – 10 proc.
Kaupimo antros pakopos pensijų fonduose privalumas yra periodinis įmokų mokėjimas kiekvieną mėnesį, todėl ir lėšos investuojamos periodiškai. Akcijų rinkoms krentant toks modelis leidžia įsigyti daugiau investicinių vienetų už tą pačią įmoką, todėl vėliau jų vertė auga sparčiau. Istoriškai šis kaupimo principas padeda sušvelninti rinkų bangavimą, o ilguoju laikotarpiu padeda sparčiau auginti investicijų grąžą. Be to, pensijų fondų investicijų portfelis veikia pagal gyvenimo ciklo modelį, t. y. kuo žmogus jaunesnis, tuo akcijų dalis yra didesnė, o, klientui artėjant prie pensinio amžiaus, akcijų dalis mažinama ir didinama mažiau rizikingų investicijų dalis, padedanti dar labiau sumažinti investicijų svyravimus“, – paaiškino R. Baltrėnas.
