Pirmąjį metų ketvirtį kapitalo rinkoms svyruojant, jų poveikis ilgalaikiams antrosios pakopos pensijų fondų rezultatams buvo minimalus, tvirtina Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas. Galutinius duomenis apie iš kaupimo pasitraukusius gyventojus planuojama paskelbti balandžio 17 d.
Vidutinė grąža siekė 9 proc.
Kaip jau minėta, V. Rūko teigimu, pirmąjį ketvirtį kapitalo rinkos buvo permainingos, bet, pasak asociacijos vadovo, jos turėjo minimalią įtaką ilgalaikiams antrosios pakopos pensijų fondų rezultatams.
„Bendra žinia, kad nuo įkūrimo turime 88 proc. uždirbto pelno, per vienus metus grąža sudarė 9 proc. pelno“, – spaudos konferencijoje teigė V. Rūkas ir pridūrė, kad panašūs rezultatai buvo ir III pakopos pensijų fonduose (vidutinė metinė grąža – 8,6 proc.).
Anot V. Rūko, dėl kritinės ligos, taip pat likus 5 metams iki pensijos ar norėdami atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, vien per sausį šia galimybe pasinaudojo daugiau nei 30 tūkst. gyventojų, o per visą ketvirtį – apie 60 tūkst. žmonių.
„Matome, kad pirmas didelis tempas buvo sausį, vėliau šiek tiek sulėtėjo“, – sakė V. Rūkas.
Asociacijos vadovo tvirtinimu, likus 5 metams iki pensijos atgaunamos sumos negalėjo viršyti 6 tūkst. eurų, todėl jų vidurkis yra mažesnis. Pasitraukiant dėl ligos atgaunamos sumos dažniausiai svyravo tarp 5–10 tūkst. eurų.
Duomenų apie nutraukimus iš antrosios pensijų pakopos įprastomis sąlygomis kol kas dar nėra, tvirtino jis. Atkreiptinas dėmesys, kad tik prieš kelias dienas baigėsi prašymų pateikimo terminas. Anot V. Rūko, jų vertinimas užtruks.
„Šių duomenų dar neturime, kadangi tik užvakar buvo paskutinė diena teikti prašymus. Užtruks šiek tiek laiko sužiūrėti, įvertinti“, – teigė jis ir pridūrė, kad įstatymai numato 10 darbo dienų terminą, per kurį prašymai turi būti patikrinti, o lėšos konvertuotos ir išmokėtos.
Jis pažymėjo, kad balandžio 17 dieną, užbaigus visus procesus, bus galima tiksliai įvertinti situaciją ir pateikti duomenis apie tai, kiek žmonių pasitraukė iš kaupimo.
Pokyčiai nuo sausio 1 d.
Kaip žinoma, nuo sausio įsigaliojo pakeitimai, kuriais atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Kaupiantiesiems taip pat sudarytos galimybės pasitraukti iš kaupimo.
Numatytas pereinamasis laikotarpis, kai galima pasitraukti iš sistemos, truks dvejus metus, todėl žmonėms nėra būtinybės skubėti priimti sprendimo.
Prašymus išeiti iš antrosios pensijų pakopos jau pateikę gyventojai netrukus sulauks išmokų.
Žmonių sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervedami į banko sąskaitas, o valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta pensijų apskaitos vienetais, kurie padidins būsimą pensiją.
Prašymus nutraukti kaupimą pensijų bendrovės nagrinėja pagal ketvirčius. Taigi, sprendimas priimamas pasibaigus ketvirčiui, o pinigai pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.
Tarkime, jei prašymas pasitraukti pateiktas iki 2026 m. kovo 31 dienos (tarkime, sausio 19 dieną), sprendimas bus priimtas po kovo 31 d. (pasibaigus ketvirčiui), o lėšos pervestos iki 2026 m. balandžio 15 d.
Prašymą pateikus po 2026 m. balandžio 1 d., sukaupti pinigai gyventoją pasieks tik liepos mėnesį.
Pagal galiojančią antrosios pensijų pakopos tvarką, sukauptos lėšos išmokamos atsižvelgiant į tuo metu esančią fondo vertę.
Gyventojai, nusprendę toliau kaupti antrojoje pensijų pakopoje, gali pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o, suprastėjus finansinei situacijai, įmokas stabdyti. Įmokas bus galima stabdyti vieniems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį.
Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gauna valstybės skatinamąją įmoką (1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio).
