Vyriausybė šalies verslui iškėlė idėją, kad sąlygos Lietuvos prekybai su Kinija turėtų būti ne blogesnės nei taikomos Vokietijai, sako asociacijos „Investors' Forum“ vadovas Vytautas Šilinskas. Visgi, jo teigimu, reikia nepamiršti, kad Kinija yra ir Lietuvos konkurentė, todėl bet kokie prekybos sprendimai turėtų būti priimami įvertinant rizikas.
„Išgirdome tokį pasiūlymą (Vyriausybėje – ELTA), kad sąlygos prekybai su Kinija bus ne blogesnės negu turi vokiečiai, kas, man atrodo, yra logiška – neišsišokti iš bendro konteksto. Su Europos Sąjunga eikime vieningi, ne po vieną, kad mus išskaidytų – jeigu mes turime griežtą politiką, turime griežtą politiką visi, jeigu turime vidutiniškai griežtą politiką, ji taikoma visiems“, – laidoje „ELTA Kampas“ kalbėjo V. Šilinskas.
Kalbėdamas apie Vilniaus ir Pekino santykius, jis priminė pernai vasarą nuskambėjusią istoriją, kai į Lietuvą neįleistas reikiamos akreditacijos neturėjęs Kinijos diplomatas.
V. Šilinskas tikino, jog, nors Vyriausybės atstovai kalba apie pokyčius santykiuose su Kinija, sprendimai ne visuomet tai rodo.
„Čia klausimas apie efektyvumą – nauja Vyriausybė atėjusi sakė, kad keis santykius su Kinija, juos gerins, bet man atrodo, kad jie šiaip pablogėjo – buvo skandalas, kad aukšto lygio diplomatai norėjo atvykti į Lietuvą, dėl kažkokių biurokratinių dalykų jie nebuvo įleisti, susipakavo, supyko ir užtrenkė durimis“, – sakė Investuotojų forumo vadovas.
Anot V. Šilinsko, Europos Sąjunga (ES) prekybos su Kinija klausimu turi būti vieninga, kartu – atsargiai vertinti galimybes plačiau plėtoti prekybos ryšius.
„Reikia suprasti, kad jie yra ir mūsų konkurentai – jie nori mūsų technologijų, nori nukonkuruoti tą pačią automobilių pramonę, kuri yra Europos pramonė, tai reikia atsargiai (priimti sprendimus – ELTA) ir protingai“, – tikino jis.
Prieš daugiau nei ketverius metus Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, skelbta apie planus į šalį pritraukti didelių investicijų.
Anot V. Šilinsko, Taivanas visų pirma patrauklus kaip inovacijų partneris, Lietuvai siekiant kurti daugiau aukštos pridėtinės vertės produktų.
„Manau, kad (…) Taivanas Lietuvai yra patraukliausias ne kaip finansinis partneris – lėšų yra pakankamai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje, finansų mes galime pritraukti iš Vakarų pasaulio pakankamai daug, jis daugiau įdomus kaip inovacijų partneris“, – teigė „Investors' Forum“ vadovas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) duomenimis, nors per pastaruosius metus tiesioginių Taivano investicijų srautai šalyje ženkliai išaugo, bendra jų suma išlieka kukli – nuo 2021 m. iki 2024 m. jų vertė padidėjo nuo 0,53 iki 7,21 mln. eurų.
Pasak V. Šilinsko, reikia įvertinti, kokius sprendimus per šiuos metus Lietuva galėjo priimti, kad investicijų būtų buvę pritraukta daugiau, ir imtis veiksmų.
„Reikia pasižiūrėti, ko mes nepadarėme ir ką galėtume padaryti, kad tos taivaniečių investicijos, kodėl jų tikrai yra pakankamai mažai ir ką padaryti, kad jų būtų daugiau“, – pridūrė jis.
Kaip skelbė ELTA, 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.
Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo.
