Universiteto diplomas yra, bet darbo nėra – tokia tendencija ryškėja ne tik Belgijoje, bet ir visoje Europoje, LRT interviu teigė darbo rinkos ir užimtumo ekspertas Jeroenas Franssenas. Pasak jo, darbo rinkoje dabar vyksta pokyčiai, susiję su dirbtiniu intelektu, tačiau universiteto studijų nereikia nurašyti.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Belgijoje ir kitose Vakarų šalyse stebimas darbo vietų, reikalaujančių universitetinio išsilavinimo, skaičiaus mažėjimas.
- Nors STEM srities specialistų paklausa išlieka didelė, dirbtinis intelektas ir skaitmenizacija keičia darbo pobūdį.
- Universitetai turi didinti sąsajas su ekonomine realybe, įtraukdami studentus į realius projektus ir ugdydami žmogiškuosius bei projektų valdymo įgūdžius.
– Statistika skelbia, kad Belgijoje darbo vietų, kurioms reikalingas universitetinis išsilavinimas, skaičius sumažėjo iki visų laikų žemiausio lygio. Apie „baltųjų apykaklių“ (dirbančių ne fizinį ir geriau apmokamą darbą) krizę kalbama ir kitose Vakarų šalyse. Kaip tai galima paaiškinti?
– Pradėsiu nuo Belgijos ir Briuselio. Čia darbo rinka iš tiesų persitvarko. Anksčiau mes išgyvenome laikotarpį, kai buvo sukurta daug papildomų darbo vietų. Turėjome gana tvirtą ekonomikos augimą, ir šį augimą pasiekėme papildomai įdarbinę žmonių.
Dirbtinis intelektas žada padidinti produktyvumą ir sumažinti mūsų priklausomybę nuo papildomai įdarbinamų žmonių.
Jeroenas Franssenas
Dabar vyksta pokyčiai. Pirmiausia mūsų ekonomikos augimas tapo gana trapus. Matome vertės augimą, bet ne tiek daug ir tą skirtumą suvalgo infliacija. Kai yra didelė infliacija, verslininkai, verslų savininkai, sulaiko kvėpavimą dėl investicijų, taip pat dėl investicijų į žmones.
Kitas veiksnys, žinoma, yra naujosios technologijos – tai dirbtinis intelektas. Jis yra perspektyvus. Dirbtinis intelektas žada padidinti produktyvumą ir sumažinti mūsų priklausomybę nuo papildomai įdarbinamų žmonių.
Tą mes dabar matome visoje Europoje. Taigi įgyvendiname šias priemones, kuriame sąlygas produktyvumui didinti.
Tebeieškome aukštos kvalifikacijos darbuotojų STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) srityje, bet, kita vertus, manome, kad galbūt galime pakeisti žmones kai kuriose kitose srityse skaitmeninimu ir dirbtiniu intelektu.
Taigi, sulaikę kvėpavimą, laukiame, ką atneš ateitis. Laukiame įrodymų, kad dirbtinis intelektas padidins mūsų produktyvumą.
– Ar yra problema, kad kasmet vis daugiau žmonių baigia universitetus? Galbūt tiesiog nėra darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, poreikio?
– Matome, kad darbo skelbimuose vis rečiau nurodoma, kokio išsilavinimo, bakalauro ar magistro laipsnio, darbuotojų ieškoma. Tai galima paaiškinti tuo, kad ilgą laiką mūsų darbo rinkoje buvo didelis darbo jėgos trūkumas. Todėl norime išplėsti kandidatų ratą ir mažiau sukonkretiname reikalavimus.
Kai šie sprendimai bus įgyvendinti, mums reikės kito pobūdžio pusiausvyros. Mums reikės daugiau žmogiškųjų įgūdžių, daugiau socialinių mokslų, daugiau artimo santykio su klientais, daugiau diplomatijos.
Jeroenas Franssenas
Žinoma, lieka užtikrintos absolventų, bakalauro ir magistro laipsnį turinčių žmonių įsidarbinimo galimybės. Tačiau bendraujant su įmonėmis dažnai girdima pastaba, kad tiems profiliams dažnai trūksta ryšio su ekonomine realybe.
Užduotis universitetams ir kolegijoms – padidinti sąsajas, kad studentai studijų metu dirbtų su realiais projektais, įrodytų savo įsidarbinimo galimybes, ugdytų savo žmogiškuosius įgūdžius, projektų valdymo įgūdžius ir kt.
– Kaip turėtų keistis studijų programos ir universitetų politika, atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius?
– Studijų programos keičiasi labai lėtai, o ekonominė ekosistema – labai greitai.
Universitetams ir kolegijoms bus sunku prisitaikyti prie visų ekonomikos struktūros bei ekonominės ekosistemos reikalavimų. Todėl jie turėtų bendradarbiauti, kurti sąsajas tarp studentų ir realių verslo atvejų.
Be to, neturėtų pamiršti, kad studentai tarpusavyje turi dalytis pamokomis, išmoktomis iš savo sąsajų su ekonomine ekosistema.
– Ką patartumėte jaunuoliui, kuris dabar sprendžia, ar studijuoti, ar tiesiog eiti ieškoti darbo be universitetinio išsilavinimo?
– Žinoma, rekomenduočiau studijuoti, nesvarbu, ar tai būtų bakalauro, magistro laipsnis, ar įvairūs mokymai.
STEM profiliai ir toliau bus labai paklausūs. Jie kuria sąlygas skaitmeninimui ir dirbtiniam intelektui klestėti. Bet kai šie sprendimai bus įgyvendinti, mums reikės kito pobūdžio pusiausvyros. Mums reikės daugiau žmogiškųjų įgūdžių, daugiau socialinių mokslų, daugiau artimo santykio su klientais, daugiau diplomatijos. Socialiniai ir humanitariniai mokslai bus labai paklausūs po 3–5 metų.
– Pavyzdžiui, Lietuvoje turime problemą, kad daug studentų baigia studijas, kurias tiesiog norėjo studijuoti arba kurios buvo lengvesnės, bet verslas ar darbo rinka sako, kad jiems tokių specialistų nereikia. Jiems reikia kitų specialybių. Ar ta pati problema egzistuoja ir Belgijoje?
Dauguma profilių, kurių dabar ieško darbdaviai, aš vadinu „kryžkelės profiliais“, kurie apima daug skirtingų kompetencijų. Reikėtų derinti, pavyzdžiui, skaitmeninius įgūdžius su analitiniais ar logistikos įgūdžiais arba specifiniais sveikatos priežiūros įgūdžiais.
Jeroenas Franssenas
– Mes taip pat matome problemą, kad konkrečių įgūdžių paklausa skiriasi nuo įgūdžių, gautų universitete. Taigi, net jei turite bakalauro ar magistro laipsnį, privalėsite toliau mokytis.
Dauguma profilių, kurių dabar ieško darbdaviai, aš vadinu „kryžkelės profiliais“, kurie apima daug skirtingų kompetencijų. Reikėtų derinti, pavyzdžiui, skaitmeninius įgūdžius su analitiniais ar logistikos įgūdžiais arba specifiniais sveikatos priežiūros įgūdžiais.
Taigi, darbo rinkoje gali nebepakakti vieno įgūdžių rinkinio. Todėl toliau ieškokite sąsajų tarp savo įgūdžių ir mokykitės. Tai padidins ir užtikrins jums įsidarbinimo galimybes.
