Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nesutiko, kad nuo 75 proc. iki 40 proc. būtų mažinama bendra vartojimo kredito kaina, kaip siūlė „valstietis“ Valius Ąžuolas.
Lietuvos bankas (LB), teigdamas, kad rinka dėl to pajustų nedaug įtakos, kartelės nuleidimui iš esmės pritaria, o Finansų ministerija sako neturinti vartotojų skundų dėl per didelių palūkanų.
Dabar vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma negali būti didesnė kaip 75 proc., o V. Ąžuolas ją siūlo sumažinti beveik per pusę – iki 40 proc. Tačiau parlamentarai šios jo idėjos nepalaikė.
Komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas siūlė 50 proc. kompromisą, bet už tokį siūlymą net nebalsuota.
„75 proc. yra mistinis dydis, juo niekas nesinaudoja. Iš principo būtų galima jį laipsniškai mažinti“, – po posėdžio BNS teigė jis.
Finansų ministerijos Kapitalo rinkų skyriaus vedėja Ramunė Radvilienė komiteto posėdyje tvirtino, kad ministerija nemato poreikio mažinti vartojimo kreditų palūkanų lubas: „Problemų šitoje srityje nematėme. Skundų skaičius yra menkas. Mes negauname nusiskundimų, Lietuvos bankas – irgi“.
LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas sako, kad mažinimui iš esmės pritaria, nes nemato didelių pasekmių rinkai. Jo teigimu, reali palūkanų norma rinkoje yra mažesnė nei 75 proc.
Pasak centrinio banko atstovo, Lietuvoje vartojimo kreditų palūkanos yra mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje.
„Rinkai poveikis nebūtų didelis, nes tokių sutarčių, kurių palūkanų normos yra daugiau negu 40 proc., nėra daug. Kalbame apie kelis procentus: 3, 5 ar 10 proc. priklausomai nuo to, kokiu pjūviu vertiname“, – teigė V. Cibas.
Anot jo, neigiamas pasekmes pajustų tik nebankinis sektorius, kuriame veikia 48 vartojimo kreditų davėjai.
„Aštuonioms įmonėms būtų poveikis. Iš jų septynioms būtų minimalus, jos galėtų labai lengvai prisitaikyti, o vienai poveikis būtų didelis, nes ji išduoda daugiau kaip pusę mažų, iki 290 eurų vartojimo kreditų. Jiems taikomos labai didelės palūkanos, jos siekia apie 60 proc.“, – aiškino V. Cibas.
Taip pat jis mato poveikį vartotojams: „Kalba eina apie tuos, kurie ima mažus kreditus, kur aukštos palūkanos“.
„Tie žmonės, kurie dabar gauna paskolas su aukštomis palūkanomis, ne visi gaus kreditus, rinkos dalyviai nerizikuos ir sumažins sutarčių skaičių, nes tokius klientus jiems bus per rizikinga kredituoti“, – prognozavo LB atstovas.
FINCO finansinių paslaugų įmonių asociacijos vadovas Šarūnas Frolenko irgi mano, kad sumažinus palūkanas, vartotojų prieiga prie finansinės paslaugos gali sumažėti.
Š. Frolenko teigimu, dabar gyventojai, kaip rodo LB duomenys, imantys vartojimo kreditus įsigyti prekes ar paslaugas, moka vidutiniškai 3,6 proc. dydžio palūkanas, visų kitų nebankinio sektoriaus kreditų palūkanų vidurkis yra 24 proc.
Demokratas Algirdas Butkevičius, be kita ko, įtaria, kad sumažinus palūkanų ribas, rinkoje suaktyvėtų šešėlis.
Vyriausybė paskirstė 590 mln. eurų valdžios sektoriaus skolinimosi limitą
Centrinės valdžios institucijos galės pasiskolinti iki 590,6 mln. eurų – tokį bendrą skolinimosi limitą joms trečiadienį paskirstė Vyriausybė.
Ministrų kabineto sprendimu, nacionalinis plėtros bankas ILTE šiemet galės skolintis iki 250 mln. eurų, prie ILTE prijungiamas Valstybės investicinis kapitalas – 153 mln. eurų, keleivių vežimo traukiniais įmonė „LTG Link“ – 147 mln. eurų.
20 mln. eurų limitas nustatytas valstybinio nekilnojamojo turto valdytojui Turto bankui, 15 mln. eurų – valstybinių kelių valdytojai „Via Lietuva“.
5 mln. eurų limitas numatytas Vidaus vandenų kelių direkcijai, 427 tūkst. eurų – Klaipėdos universiteto ligoninei, 289 tūkst. eurų – Greitosios medicinos pagalbos tarnybai.
„Tai leis centrinės valdžios sektoriaus subjektams turėti papildomą finansavimo šaltinį jų suplanuotoms finansinėms priemonėms bei kapitalo investicijoms“, – trečiadienį pranešė Finansų ministerija.
Bendras skolinimosi limitas patvirtintas pernai, kartu su valstybės biudžetu.
