Išplitus konfliktui Artimuosiuose Rytuose dalis turistų nerimauja dėl kelionių ir į šiame regione esančias šalis. Kelionių organizatoriai prisipažįsta sulaukiantys daugiau užklausų dėl saugumo padėties vienoje ar kitoje šalyje, tačiau masinės panikos, pasak jų, nėra. Ekspertai teigia, jog kol kas anksti spręsti, ar konfliktas Irane galėtų paveikti kelionių žemėlapius.
Portalas LRT.lt jau rašė apie dėl kelionių į Egiptą susirūpinusius tautiečius.
Visgi daliai gyventojų abejonių kyla ir dėl kelionių į Turkiją.
Su portalu LRT.lt kalbėjusi vilnietė Marija balandžio viduryje turėtų skristi atostogų į Turkiją, į Antaliją. Rinkdamasi atostogų kryptį ji kurį laiką svarstė ir apie kelionę į Kiprą, tačiau galiausiai nusprendė vykti į Turkiją.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Marija balandį planuoja vykti pailsėti į Turkiją, tačiau dėl saugumo situacijos regione svarsto į kelionę nevykti, nors tai reikštų, jog praras už kelionę sumokėtą avansą.
- Kelionių agentūros pastebi padidėjusį klientų susidomėjimą saugumo situacija Artimųjų Rytų regione ir aplinkinėse šalyse, tačiau masinės panikos nėra.
- Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad trumpalaikiai sukrėtimai vargu ar paveiks kelionių kainas, tačiau keliautojų elgesys gali lemti kainų pokyčius.
- Nacionalinės turizmo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė pabrėžia, kad turizmo sektorius yra lankstus ir prisitaikys prie pasikeitusios situacijos, siūlydamas alternatyvių maršrutų ir krypčių, jei Artimųjų Rytų regionas išliks nestabilus.
Už kelionę moteris jau yra sumokėjusi avansą, o likusią sumą turėtų padengti prieš pat išvykimą. Vis dėlto artėjant kelionei ją vis labiau neramina saugumo situacija regione.
Pasak Marijos, pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodžiusios žinios apie įtampą, susijusią su Iranu, kelia abejonių dėl saugumo.
„Trečiadienį žiniasklaida pranešė, kad raketa pasiekė Turkiją. Tai tikrai neprideda ramybės. Jau geriau prarasti avansą, nei rizikuoti savo saugumu“, – apie užklupusias abejones kalbėjo ji.
Sezonas dar neprasidėjo
Kalbintų kelionių agentūrų atstovai teigė, jog nors ir sulaukia daugiau klientų klausimų dėl saugumo Artimųjų Rytų regione ir aplink jį esančiose šalyse, visgi visuotinės panikos, panašu, nėra.
„Kol kas tai yra pavieniai užklausimai, o masinio susirūpinimo ar reikšmingo atšaukimų skaičiaus nefiksuojame. Dauguma keliautojų pirmiausia nori gauti daugiau informacijos apie saugumo situaciją ir galimas kelionių alternatyvas. <...> Kai kurie klientai teiraujasi apie alternatyvas, tačiau tai nėra masinė tendencija“, – teigė kelionių agentūros „AirGuru“ verslo operacijų vadovė Aristida Liaudinskienė.
Kelionių organizatoriai pabrėžė, kad kelionių į Turkiją sezonas kol kas dar neprasidėjęs – pirmieji lėktuvai iš Lietuvos turėtų kilti kovo pabaigoje, o lietuviai ir toliau aktyviai domisi kelionėmis į šią šalį.
„Matome, kad susidomėjimas kelionėmis išlieka – kasdien gauname ir naujų užsakymų į Turkiją“, – teigė kelionių agentūros „Tez Tour“ Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.
Be to, iš šioje šalyje veikiančių partnerių – viešbučių, vietos agentūrų, vežėjų – nėra jokių signalų apie turizmo veiklos ribojimus ar saugumo problemas turistinėse zonose, turizmo sektorius šiose šalyse veikia įprastu režimu.
„Partneriai, kaip ir mes, nuolat stebi situaciją ir palaiko ryšį su vietos institucijomis. Jei situacija keistųsi, kelionių organizatoriai nedelsdami informuotų keliautojus ir imtųsi atitinkamų sprendimų“, – portalui LRT,lt komentavo A. Liaudinskienė.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) internetinėje svetainėje nurodoma, jog Turkija pažymėta geltona spalva, tai reiškia, kad keliaujantiems rekomenduojama imtis atsargumo priemonių.
Šalyje esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams rekomenduojame išlikti budriems, vengti susibūrimo vietų, demonstracijų, visuomet su savimi turėti asmens tapatybės dokumentus ir saugoti juos ir asmeninius daiktus.
Nurodoma, jog paskutinį kartą informacija atnaujinta šių metų sausio 1 d.
Tendencijų pokyčių neįžvelgiama
Pasak kalbintų kelionių organizatorių, didelių pokyčių lietuvių pamėgtų šalių sąraše kol kas nepastebima.
„Šiuo metu rezervacijų tendencijos iš esmės išlieka stabilios. Keliautojai vis dar aktyviai renkasi įprastas vasaros kryptis Europoje – Viduržemio jūros regioną“, – kalbėjo A. Liaudinskienė.
Pasak I. Aukštuolytės, kovo–balandžio mėnesiais populiariausios atostogų kryptys yra Madeira ir Tenerifė, vasarą ryškiausiai auga kelionių į Italiją ir Graikiją paklausa.
Panašiai kalbėjo ir kitų kelionių agentūrų atstovai.
„Žinoma, susidomėjimas Artimųjų Rytų kryptimis, pavyzdžiui, JAE, Bahreinu, Omanu, šiuo metu tolygus nuliui – visi laukia, kaip pasibaigs ši situacija. Tačiau šią savaitę gauname gausybę užklausų dėl Graikijos, Ispanijos, Kanarų salų ir tolimų egzotiškų kraštų su skrydžiais ne per Artimuosius Rytus, aktyviai domimasi pažintinėmis kelionėmis po Europą, savaitgaliais artimame užsienyje, Viduržemio ar Karibų jūros kruizais, Šiaurės šalimis – Norvegijos fjordais ir panašiai. Tai visai kitokia situacija nei pandemijos pradžioje lygiai prieš šešerius metus, kuomet sustojo visas pasaulis. Tad keliautojai gali persiorientuoti į kitas kryptis ir planuoti savo artėjančias atostogas ten, kur saugumas klausimų nekelia“, – tendencijas įvardijo kelionių agentūros „Makalius“ vadovas Rimvydas Širvinskas-Makalius.
„Šiuo metu nefiksuojame reikšmingesnio keliautojų srautų persiskirstymo dėl geopolitinės situacijos. Vis dėlto matome, kad dalis keliautojų šią vasarą aktyviau domėsis artimesnėmis kryptimis Europoje. Kaip ir kasmet, populiarumo sulaukia Viduržemio jūros regiono šalys, o galutinės tendencijos daugiausia priklausys nuo tolimesnės situacijos regione“, – kalbėjo kelionių agentūros „Novaturas“ vadovė Ieva Galvydienė.
Verslas prisitaikys
Kaip konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali paveikti turizmo sektorių apskritai, kol kas kalbėti dar anksti, portalui LRT.lt teigė Nacionalinės turizmo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.
„Faktas, kad Dubajaus, Kataro oro uostai buvo tikrai svarbūs norintiems keliauti, tai yra svarbūs susiekimo taškai. Tačiau mes puikiai žinome, kad jei negalima keliauti per vieną pusę, pasiūla atsiranda kitoje pusėje“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, aviakompanijos aktyviai stebi situaciją ir ruošiasi, kaip, esant poreikiui, būtų galima perdėlioti maršrutus, aplenkiant konflikto židinius.
„Niekas negali pasakyti, kiek ši krizė užsitęs. Jeigu ji užsitęs ilgiau, ji galėtų mažėti, bet tuščios vietos ilgai nebūna – yra kitų krypčių ir jos pildysis“, – kalbėjo Ž. Gavelienė.
Ji teigė, jog nors šią vasarą galbūt ir gali atsirasti daugiau tautiečių, kurie nuspręs daugiau keliauti po gimtąją šalį, kelionių į užsienį tai nepakeis.
„Nors keliauja ir į užsienį, keliones po Lietuvą lietuviai išnaudoja savaitgaliais arba ilgaisiais savaitgaliais. Labai nedaug lietuvių apsistoja viešbučiuose 5–7 naktims, vienintelė išimtis – SPA viešbučiai kurortuose, tačiau jei pažiūrėsime, kiek ten turime lovų, tai tikrai negalės patenkinti visos paklausos“, – teigė pašnekovė.
Kelionės gali pigti?
Mažai tikėtina ir tai, jog situacija Artimuosiuose Rytuose galėtų kaip nors paveikti kelionių kainas.
Pasak banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, avialinijos dažniausiai nekeičia kainų dėl trumpalaikių sukrėtimų, kaip antai užkilusių kuro kainų, kadangi kainodara – ilgalaikis procesas.
„Tai kažkiek lemia [kainas], bet tai nėra esminė dedamoji. Žinoma, priklausys nuo to, koks tas šuolis, kol kas jis nėra itin didelis: kaina laikosi maždaug 80–85 doleriai už barelį, tai nėra didelis šuolis. Jei kaina kiltų iki 100 dolerių už barelį, tuomet avialinijos, greičiausiai, būtų priverstos didinti kainas“, – kalbėjo pašnekovas.
Didesnę įtaką kelionių kainoms, pasak ekonomisto, galėtų padaryti keliautojų elgesys ir pasikeitę jų keliavimo įpročiai.
„Galbūt, jei dalis avialinijų nuspręstų nutraukti skrydžius, o dalis tęstų, čia vėl – pasiūlos klausimas, kiekviena avialinija skaičiuos kiekvieną reisą atskirai. Jeigu dalis nuspręs nebeskristi, o paklausa vis dar bus, kainos gali išaugti. Jei bus siekiama palaikyti reiso tęstinumą, nes žmonės yra nuvykę ir juos reikia pargabenti, avialinijoms yra pigiau, kai tiek pirmyn, tiek atgal skrenda pilnas lėktuvas, tad gali būti, kad trumpuoju laikotarpiu kelionių bilietai gali pigti. <...> Visgi žmonės dažniausiai turi trumpą, labai trumpą atmintį. Jei konfliktas nesieskaluos toliau arbe išliks panašaus lygio, ko gero, žmonės, atėjus vasarai, nebebijos ir tęs savo keliones“, – galimus scenarijus įvardijo Ž. Mauricas.
Visgi, ekonomisto nuomone, tikėtina, jog europiečiai šiemet daugiau keliaus Europos viduje.
„Užstrigo ne tik tie, kurie skrido į Artimųjų Rytų šalis, bet ir tie, kurie per jas skrido į Pietryčių Azijos šalis – Tailandą, Malaiziją, Singapūrą, tai taip pat turėtų lemti tam tikrą paklausos sumažėjimą“, – svarstė Ž. Mauricas.
Jis pridūrė, jog toks pasikeitimas gali išeiti į naudą šalies ekonomikai – dalis atsiimtų antrosios pakopos pensijos lėšų, kurias tautiečiai būtų išleidę kelionėms, dabar gali įsilieti į šalies ekonomiką.
