Nuo „Biovelos“ iki „Teltonikos“: lietuviška gamyba išgyvena pokyčių laikus

Per pastaruosius 10 metų Lietuvos apdirbamosios gamybos struktūra smarkiai pasikeitė. Aukštųjų technologijų pramonė augo, o žemųjų ėmė stoti. LRT.lt kalbinti sparčiausiai augusių įmonių vadovai sutinka, kad, norint užtikrinti tolesnį Lietuvos pragyvenimo lygio artėjimą Vakarų valstybių link, būtina stiprinti aukštesniųjų technologijų pramonės dalį, investuoti į modernizaciją.

„Nuolatos stebime savo organizacijos efektyvumo rodiklius – jie aiškiai rodo, kad kurdami aukštos pridėtinės vertės technologijas galime mokėti Europoje konkurencingus atlyginimus. Lietuvai, kuri neturi daug naudingųjų išteklių, technologijų pramonės stiprinimas būtų strategiškai teisingas pasirinkimas“, – sakė daiktų interneto bendrovės „Teltonika“ korporatyvinės rinkodaros vadovas Julius Švagždys.

Savo ruožtu mėsos perdirbimo bendrovės „Biovela-Utenos mėsa“ generalinis direktorius Žilvinas Lenktaitis pastebėjo, kad moderni tradicinė pramonė šiandien taip pat remiasi automatizacija, skaitmenizavimu ir technologinėmis inovacijomis.

„Lietuvos ekonomikai svarbiausia – subalansuota struktūra. Tiek aukštųjų technologijų sektorius, tiek modernizuota gamyba turi veikti kartu, didindami bendrą šalies našumą ir atsparumą išoriniams sukrėtimams“, – sakė jis.

Aukštosios technologijos augo kartais

Tai, kad Lietuvos apdirbamosios gamybos struktūra tampa vis pažangesnė, sausį publikuotame komentare išdėstė Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Mociūnaitė.

„Nuo 2014 metų aukštųjų technologijų pramonės gamyba išaugo 4,7, o vidutinių ir aukštųjų technologijų pramonės – 2,2 karto. Žemųjų technologijų pramonė, priešingai, padidėjo mažiau, o pastaraisiais metais netgi stebima šios šakos stagnacija.

Sparčiau augant aukštesnės pridėtinės vertės gamybai, jos dalis visoje apdirbamosios gamybos struktūroje didėja: aukštųjų bei vidutinių ir aukštųjų technologijų pramonės dalis, 2014 metais sudariusi 18,2 proc., 2025 m. jau siekė beveik ketvirtadalį (22,7 proc.)“, – rašė ji.

L. Mociūnaitė pastebėjo, kad aukštesnio technologinio intensyvumo įmonės yra pelningesnės.

„Aukštųjų bei vidutinių ir aukštųjų technologijų pramonė 2024 m. sugeneravo apie 23 proc. visų apdirbamosios gamybos pajamų, o vertinant pelną, joms teko dvigubai didesnė dalis – apie 47 proc. viso apdirbamosios gamybos uždirbto pelno. Paprastai aukštesnio technologinio intensyvumo įmonės yra našesnės, o tai reikšmingai padeda siekti geresnių finansinių rezultatų“, – nurodė ji.

Žemųjų technologijų įmonės taip pat augo sparčiai

Ekonomistė išskyrė aštuonias nuo 2014 iki 2024 metų Lietuvoje sparčiausiai augusias apdirbamosios gamybos įmones.

Tai – baldų gamintoja „Freda“, „Teltonika“, automobilių elektronikos komponentų gamintoja „Hella Lithuania“, polietilentereftalo (PET) granulių gamintoja „Neo Group“, kėbulų ir priekabų gamintoja „Schmitz Cargobull Baltic“, „Biovela-Utenos mėsa“, naftą perdirbanti „Orlen Lietuva“ ir gyvybės mokslų bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“.

Pabrėžtina, kad dauguma jų nėra priskiriamos pačių aukščiausių technologijų pramonei. L. Mociūnaitė pakomentavo, kad automatizacija bei pažangių technologijų naudojimas, nepriklausomai nuo įmonės veiklos, padeda pasiekti didesnį našumą ir gali prisidėti prie spartesnio įmonių augimo.

„Be to, atskiros įmonės gali sparčiai augti net ir besitraukiančiose ar neaugančiose veiklose, jei jos sugeba geriau valdyti rizikas, išnaudoti galimybes, rasti naujų rinkų ir pasiūlyti kokybiškesnius ir paklausesnius produktus nei jų konkurentai.

Nepaisant to, kad aukštųjų bei vidutinių ir aukštųjų technologijų pramonės dalis Lietuvos apdirbamosios gamybos struktūroje išaugo, didžiąją dalį struktūros vis dar sudaro žemesnio technologinio intensyvumo pramonės šakos“, – LRT.lt sakė ji.

Ekonomistė paaiškino, jog tarp didžiausių įmonių pagal pardavimus aukštųjų technologijų įmonių dalis yra palyginti nedidelė.

„Tad vertinant sparčiausiai augusias įmones, svarbu atkreipti dėmesį, kaip yra apibrėžiamas augimas – kaip absoliutus ar kaip procentinis, nes tas pats apyvartos prieaugis didelėms ir mažoms įmonėms sudarys visiškai skirtingą dalį nuo jų pajamų“, – sakė ji.

Lietuvos banko atstovės komentare pabrėžiama, kad didžiausia apdirbamosios gamybos įmonė pagal pajamas Lietuvoje išlieka „Orlen Lietuva“, kuri priskiriama vidutinių ir žemųjų technologijų grupei.

Reikalingos didelės investicijos

„Orlen Lietuvos“ strategijos, plėtros ir technologijos direktorius Vilius Šemeta komentavo, kad Lietuvai tikrai labai svarbu, jog aukštesnių ir aukštųjų technologijų pramonė ir toliau vystytųsi.

„Kuo daugiau pagaminsime čia, tuo greičiau augs mūsų bendrasis vidaus produktas ir mažės neigiamas prekybos balansas. Esame palyginti nedidelė šalis ir turime nedaug gamtos išteklių, tačiau turime labai geras sąlygas inovuoti, gebame parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, todėl aukštos pridėtinės vertės pramonė ir toliau turėtų augti“, – sakė jis.

Pašnekovas pridūrė, jog naftos pramonei reikalingos didelės investicijos.

„Tačiau „Orlen Lietuva“ nuolatos diegia inovacijas, didina savo veiklos efektyvumą, kelia specialistų kvalifikaciją ir taip išlaiko savo konkurencingumą“, – teigė jis.

Kad augimą lemia talentingi darbuotojai, sakė ir kitos L. Mociūnaitės komentare paminėtos bendrovės – „Teltonika“ – atstovas J. Švagždys.

„Teltonikos“ įmonių grupės tapimui aukštųjų technologijų pramonės lydere tiesioginę įtaką turėjo keli faktoriai: susitelkimas tik į vertę kuriančius produktus ir gerai sustyguoti vadybiniai procesai, leidžiantys atsiskleisti talentams organizacijoje“, – sakė jis.

Savo ruožtu L. Mociūnaitė pažymėjo, kad būtent „Teltonika“ labiausiai paskatino aukštųjų technologijų pramonės augimą Lietuvoje.

„Ji lėmė apie 41 proc. viso aukštųjų technologijų pramonės augimo per pastarąjį dešimtmetį. Šios prieš 5–7 metus įkurtos įmonės itin sparčiai augo ir ne tik daugiausia prisidėjo prie aukštųjų technologijų pramonės augimo, tačiau apskritai pateko tarp sparčiausiai augusių visos apdirbamosios gamybos įmonių“, – teigė ekonomistė.

Padėjo suvaldyti pandemiją

Tuo metu prie vidutinių ir aukštųjų technologijų pramonės augimo daugiausia prisidėjo „Thermo Fisher Scientific Baltics“.

„Ji lėmė daugiau nei ketvirtadalį viso vidutinių ir aukštųjų technologijų pramonės augimo nuo 2014 iki 2024 metų. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių medžiagų gamybos veikla užsiimanti įmonė, nuo 2014 metų savo pajamas padidinusi beveik dešimt kartų, taip pat pateko tarp sparčiausiai augusių visos apdirbamosios gamybos įmonių. Pastebėtina, kad COVID-19 pandemijos laikotarpiu įmonės pajamos buvo pakilusios dar daugiau dėl išaugusios įmonės gaminamų reagentų paklausos“, – dėstė L. Mociūnaitė.

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ taip pat buvo didžiausia apdirbamosios gamybos įmonė pagal pelną. 2024 metais ši bendrovė uždirbo beveik ketvirtadalį viso apdirbamosios gamybos pelno.

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Justas Plankis teigė, kad spartų jų augimą per pastarąjį dešimtmetį pirmiausia lėmė pasaulinės lyderės „Thermo Fisher Scientific“, kaip strateginės investuotojos, atėjimas į Lietuvą dar 2010 metais.

„Tai garantavo ilgalaikes investicijas į aukštos pridėtinės vertės biotechnologijos produktų kūrimą ir gamybą Vilniaus padalinyje. Kryptingai plėtojome gyvybės mokslų produktus, orientuotus į globalias rinkas. Antra, nuosekliai stiprinome mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) pajėgumus Lietuvoje, investuodami tiek į infrastruktūrą, tiek į aukštos kvalifikacijos specialistų komandą.

Ypatingą vaidmenį bendrovė atliko ir COVID-19 pandemijos metu. Pasitelkę ilgus metus čia, Vilniuje, kauptas kompetencijas, reikšmingai prisidėjome prie pandemijos suvaldymo pasauliniu mastu. Tiekėme reagentus ir diagnostinius detekcijos rinkinius COVID-19 testavimui, taip pat kritines žaliavas mRNR tipo vakcinų gamintojams. Tai dar kartą patvirtino mūsų Lietuvoje veikiančio padalinio svarbą globaliose gyvybės mokslų vertės grandinėse“, – komentavo jis.

J. Plankio manymu, aukštųjų technologijų pramonės plėtra yra esminė sąlyga siekiant ilgalaikio ir tvaraus Lietuvos ekonomikos augimo.

„Būtent aukštos pridėtinės vertės sektoriai kuria gerai apmokamas darbo vietas, didina produktyvumą ir stiprina šalies konkurencingumą globaliose vertės grandinėse. Svarbu ir toliau nuosekliai investuoti į talentų ugdymą, MTEP ekosistemą bei verslo ir mokslo bendradarbiavimą“, – ragino jis.

Pažanga – ne tik aukštosios technologijos

Savo ruožtu bendrovės „Biovela-Utenos mėsa“ vadovas Ž. Lenktaitis ragino suprasti, kad pažanga neturėtų būti suprantama vien tik kaip aukštųjų technologijų sektoriaus plėtra.

„Aukštos technologijos pasižymi didesniu kapitalo bei veiklos mobilumu – investicijos gali gana greitai persikelti ten, kur sąlygos tampa palankesnės ar veiklą vykdyti saugiau geopolitinio neapibrėžtumo kontekste.

Tuo metu apdirbamoji pramonė remiasi ilgalaikėmis investicijomis į infrastruktūrą, gamybos įrangą ir technologijas, todėl paprastai yra tvirtai susieta su vietos ekonomika. Ji užtikrina stabilias darbo vietas regionuose, kuria nuolatinį eksporto pagrindą ir mažina ekonomikos cikliškumo riziką“, – dėstė jis.

Pašnekovas nurodė, kad bendrovės „Biovela-Utenos mėsa“ augimą per pastarąjį dešimtmetį lėmė nuoseklios investicijos į modernizaciją ir efektyvumą.

„Atnaujinome gamybos procesus, diegėme automatizavimo ir skaitmenizavimo sprendimus, didinome darbo našumą – tai leido išlikti konkurencingiems augant kaštams.

Reikšmingą įtaką turėjo ir konkretūs infrastruktūros bei inovacijų projektai: investavome į naują skerdimo liniją Utenoje, diegėme tvarumo sprendimus, įrengėme saulės jėgainę, mažinome plastiko naudojimą pakuotėse. Rinkai pristatėme lietuvišką kiaulieną be antibiotikų ir pirmieji Lietuvoje pasiūlėme pažangesnius pakavimo sprendimus šviežiai mėsai. Tai sustiprino mūsų pozicijas ir leido konkuruoti ne tik kaina, bet ir kokybe bei tvarumu“, – sakė jis.

Augimas – po investicijų

Tuo, kad spartus augimas įmanomas tik po investicijų, įsitikinęs ir „Neo Group“ generalinis direktorius Ruslanas Radajevas.

„Reikšmingas žingsnis buvo 2018 metais įgyvendinta 50 mln. eurų investicija į naują PET gamybos liniją Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, kuri padidino pajėgumus 50 proc. – iki 480 tūkst. tonų per metus, sukūrė naujų darbo vietų, leido stiprinti bendrovės pozicijas eksporto rinkose.

Augimą taip pat skatino aukštos pridėtinės vertės sprendimai – patentuota unikali cheminio perdirbimo technologija, leidžianti gamyboje naudoti iki 30 proc. antrinės žaliavos, bei nuoseklios investicijos į atsinaujinančią energetiką ir efektyvumą: biokuro katilinė, saulės jėgainės, perteklinės šilumos bei gamybos liekanų grąžinimas į gamybos procesą. Investicijų suma, skirta šių projektų įgyvendinimui, sudaro apie 20 mln. eurų“, – pasakojo jis.

Bendrovės vadovas pastebėjo, kad Lietuva jau dabar demonstruoja vieną sparčiausių augimų ES, todėl kitas žingsnis turėtų būti dar didesnė orientacija į aukštesniųjų technologijų pramonę.

„Daugiau automatizacijos, sudėtingesnė ir išmanesnė įranga, stiprios inžinerinės kompetencijos reiškia ne tik didesnį produktyvumą, bet ir įdomesnes, aukštesnės kvalifikacijos darbo vietas. Tai kryptis, leidžianti augti kokybiškai ir kurti ilgalaikę vertę šalies ekonomikai, o tikslinga valstybės parama automatizacijai ir robotizacijai galėtų palengvinti bei pagreitinti įmonių perėjimą prie aukštesniųjų technologijų, ypač pramonės sektoriuje“, – neabejojo R. Radajevas.

Investuoja, dirba su „Ikea“

Naujausioje bendrovės „Freda“ vadovybės ataskaitoje nurodoma, kad jie į savo veiklos plėtrą per 2024 metus investavo apie 2,5 mln. eurų.

„Investicijos nukreiptos į našumų didinimą, naujas technologijas, procesų optimizavimą, kokybę. (...) Tolimesnė bendrovės plėtra orientuota į pirkėjo poreikius ir gaminamų baldų paklausos lygį pasaulinėse rinkose“, – rašoma dokumente.

Kaune įsikūrusios „Fredos“ strategija yra dinamiškas verslo vystymas kartu su švedų baldų prekybos milžine „Ikea“.

Tuo metu kita Kaune veikianti bendrovė „Hella Lithuania“ savo vadovybės ataskaitoje rašė apie planus 2024 metais panaudoti bent 75 proc. savo gamybos linijų pajėgumų.

„Tai atitiko ES rinkos plėtros tendenciją, rodančią nedidelį metinį augimą visoms automobilių platformoms, įskaitant elektromobilius. (...) Bendrovės perspektyvos 2025 metams yra šiek tiek nepastovios dėl vis dar didelio neapibrėžtumo pagrindinėse rinkose. Tai verčia mus imtis atsargios pozicijos artimiausiais mėnesiais ir ypač sutelkti dėmesį į pagrindinių veiklos rodiklių ir sąnaudų struktūrų valdymą“, – pažymima pernai parengtame dokumente.

Galiausiai nuo 1991 metų Panevėžyje veikianti „Schmitz Cargobull Baltic“ nurodė, kad 2024–2025 metais investavo į naujus įrengimus surinkimo linijoje, skardų paruošimo, profilių klijavimo, grindų gamybos, logistikos padaliniuose, taip pat buvo sumontuoti chemijos dubliavimo sistemos įrengimai plokščių gamyboje.

Kėbulų, priekabų ir puspriekabių bei jų komponentų kūrimu, gamyba, pardavimu ir servisu užsiimanti bendrovė tikėjosi, kad pasitelkusi naują įrangą išaugins gamybos pajėgumus.