Lietuvoje dramatiškai sumažėjus gimstamumui, Lietuvos ekonominio potencialo tyrimo dalyviai siūlo kurti imigracijos strategiją, steigti daugiau nei 150 mln. eurų fondą genijams į šalį pritraukti.
2025 m. Lietuvoje gimė 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m.
Šis skaičius yra perpus mažesnis nei prieš dešimtmetį, o suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,0, rodydamas, kad vidutiniškai viena moteris susilaukia tik vieno vaiko. Norint natūraliai augančios visuomenės, šis rodiklis turėtų siekti bent 2,1.
„Rodikliai yra žiaurūs, mūsų tauta tikrai traukiasi“, – ketvirtadienį ILTE organizuotoje konferencijoje „Lietuvos ekonomikos pažangos kelrodis“ kalbėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Adomas Klimantas.
Jo teigimu, dėl to, kad visuomenė sensta, Lietuva ateityje susidurs su naujais iššūkiais. Vis dėlto, mokslininko teigimu, šalis dar turi laiko pakeisti situaciją.
Rodikliai yra žiaurūs, mūsų tauta tikrai traukiasi.
A. Klimantas
„Įtampoms spręsti šiek tiek laiko turime. Mūsų perskirstymo ir socialinių išmokų lygis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) yra vienas žemiausių visoje Europoje. Kol kas neturime protestuojančių pensininkų, tai laiko dar šiek tiek yra. Bet perskirstymo lygis augs dėl demografijos. Galbūt atsiras ir politinis spaudimas“, – įspėjo mokslininkas.
Kol kas neturime protestuojančių pensininkų, tai laiko dar šiek tiek yra. Bet perskirstymo lygis augs dėl demografijos. Galbūt atsiras ir politinis spaudimas.
A. Klimantas
Daugiau pinigų šeimoms nelemia gimstamumo
Lietuva iš biudžeto šeimai ir vaikams skiria apie 2 proc. nuo BVP ir tarp kitų ES šalių yra per vidurį. ES vidurkis siekia apie 2,4 proc.
Pirmoje vietoje Lenkija ir Vokietija, skiriančios daugiau nei 3,5 proc. šeimoms ir vaikams. Lentelės dugne – Malta ir Kipras, neskiriantis net 1 proc.
„Lietuva negali pasigirti, kad kažką daro išskirtinai. Bet net ir tie, kurie gali pasigirti, kad kažką daro iškirtinai [skiria daugiau lėšų šeimoms], jų gimstamumo rodikliai yra panašūs. Tai neveikia [didesnis finansavimas]. Niekas Europoje kol kas nerado sprendimo [kaip padidinti gimstamumą]“, – tikina A. Klimantas.
Lietuva negali pasigirti, kad kažką daro išskirtinai. Bet net ir tie, kurie gali pasigirti, kad kažką daro iškirtinai [skiria daugiau lėšų šeimoms], jų gimstamumo rodikliai yra panašūs.
A. Klimantas
Vienas iš sprendimų, kurie padėtų Lietuvoje toliau gerinti socialines garantijas, atlyginimų augimą, gerovės lygį, yra imigracija.
„Imigracija gyventojų skaičių pakėlė, bet realus ekonomikos produktyvumas krinta jau trejus metus. Viena iš priežasčių – daugiau darbo jėgos yra mažos pridėtinės vertės sektoriuose“, – pažymėjo mokslininkas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad tarp ES šalių Lietuvoje yra vienas aukščiausių nedarbo lygių: „Tai susiję su šešėline ekonomika, su kompetencijų trūkumu regione. Aukštesnis nedarbas fiksuojamas būtent regionuose.“
Imigracijos strategija
Pristatydamas Lietuvos ekonominio potencialo tyrimo rezultatus, mokslininkas pažymėjo, kad vienas iš siūlymų Lietuvai – turėti nacionalinę migracijos strategiją.
„Pamoka iš kitų valstybių yra labai paprasta. Tie, kas tokių programų neturi, turi daug problemų. Valstybėse blogėja socialinis sugyvenimas. Kenčia dėl to ir patys migrantai. Pavyzdžiui, Graikijoje dėl visiško nepasiruošimo kilo humanitarinė krizė, dėl to nukentėjo migrantai“, – akcentavo A. Klimantas.
Jei Lietuva sugebėtų sukurti nacionalinę imigracijos / integracijos strategiją, ilgalaikėje perspektyvoje galėtų tvariai naudotis imigracijos privalumais.
„Rinktis, kokius žmones kviesti, ar žemos, ar aukštos kvalifikacijos. Rinktis, iš kur juos kviestis. Ar iš geopolitiškai saugių šalių, ar ne. Sukurti integracijos mechanizmą. Visam tam galima pasiruošti ir tada labai šauniai valgyti vaisius. Nemažai Europos valstybių tas strategijas yra pasirengusios“, – kalbėjo mokslininkas.
Rinktis, kokius žmones kviesti, ar žemos, ar aukštos kvalifikacijos. Rinktis, iš kur juos kviestis. Ar iš geopolitiškai saugių šalių, ar ne.
A. Klimantas
Geriausių pasaulio protų pritraukimas
Dar vienas Lietuvos ekonominio potencialo tyrimo siūlymas, siekiant mažėjančioje Lietuvoje išlaikyti augančią ekonomiką, – sukurti bendrą valdžios ir verslo fondą, kuris būtų skirtas pritraukti geriausiems pasaulio protams.
„Tai jau darome užsienyje. Labai įdomus Belgijos atvejis. Ten didžioji dalis investicijų į specialų fondą atkeliauja iš privačių asmenų. Valstybė prie fondo prisideda 15 proc. Fondas iš esmės yra sukūręs institutą, kuris traukia strategiškai svarbią darbo jėgą iš užsienio“, – pavyzdį pateikė A. Klimantas.
Tokiu keliu galėtų eiti ir Lietuva. Skaičiuojama, kad tokiam fondui įkurti per metus iš Lietuvos biudžeto reikėtų skirti apie 150 mln. eurų. Likusią sumą pridėtų verslas.
„Per dešimt metų būtų galima sukurti tikslinį institutą su 2 000 pačių geriausių pasaulio protų“, – akcentavo mokslininkas.
Per dešimt metų būtų galima sukurti tikslinį institutą su 2 000 pačių geriausių pasaulio protų.
A. Klimantas
Visgi yra valstybių, kur tokie projektai nepavyko: „Kai kur jie užsitęsė, kai kur pritrūko greičio, infrastruktūros. Apie šias rizikas taip pat reikia kalbėti.“
