Aukso kainai atsitraukus nuo rekordinių verčių, bet vis tiek išliekant labai aukštai, Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus įspėja, kad tai, kas sparčiai auga, gali labai sparčiai ir kristi.
„Pirmas klausimas, kodėl asmuo įsigijo tą dalyką. Ar nori uždirbti iš trumpalaikio kainų svyravimo, ar nori turėti turto juodai dienai.
Auksas yra auksas. Jis turi didžiausio saugumo etiketę, už aukso nestovi vyriausybė. Tai yra metalas. Jis dabar kainuoja tiek, kiek kainuoja, bet kas būtų su jo kaina nutikus krizei, niekas nežino. Galbūt valiuta gali virsti popieriumi, bet auksas bus auksas“, – pirmadienį žurnalistams sakė Lietuvos banko vadovas.
Visgi jis pažymėjo, kad spartus aukso brangimas gali lemti ir didelį jo pigimą, ką ir buvo galima matyti pastarosiomis savaitėmis.
Pavyzdžiui, sausio gale aukso kaina buvo pasiekusi daugiau nei 5 600 JAV dolerių už unciją, o paskui krito iki 4 400 JAV dolerių. Vasario 9 d. aukso kaina siekia apie 5 000 JAV dolerių.
„Be to, svarbu atminti – jei darai ilgalaikę investiciją, tai ar kaina už unciją yra 3 000, ar 4 000, ar 5 000, kol tu to turto neparduodi, tol tu tiesiog turi aukso gabalą. (...) Dabar matėme aukso ir dar didesnį sidabro kainų spurtą. Paskui buvo didelės korekcijos. Tą spurtą daugiausia lėmė geopolitinės padėties aštrėjimas, dolerio, kaip rezervinės valiutos, matymo pokyčiai kai kuriems investuotojams.
Tačiau tas, kas labai sparčiai auga, gali labai sparčiai kristi. Paraleliai mes turime labai gerą pavyzdį – bitkoiną. Yra fanatiškų šios kriptovaliutos tikėtojų. Jo kaina buvo praėjusią savaitę kritusi iki 60 tūkst. JAV dolerių, bet visai neseniai ji siekė ir 125 tūkst. JAV dolerių“, – pažymėjo Lietuvos banko vadovas.
Prieš priimant investicinius sprendimus G. Šimkus pataria visada sau užduoti du klausimus.
„Kodėl tai darau ir kokiam laikotarpiui. Iš to gimsta bet kuri investavimo strategija. (...) Taip, auksas yra gera portfelio diversifikavimo priemonė. Jei doleris pinga, tai galbūt auksas brangs“, – akcentavo G. Šimkus.
Lietuvos bankas iš viso valdo 5,8 tonos aukso atsargų, kurios sukauptos dar tarpukariu ir Lietuvai sugrąžintos 1993 m., jau po nepriklausomybės atkūrimo.
Prieškarinio aukso atsargas Lietuvos bankui sugrąžino Anglijos ir Prancūzijos centriniai bankai ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas Šveicarijoje. Už Švedijoje laikytą auksą gauta piniginė kompensacija. Lietuvos banko aukso atsargos saugomos Anglijos banko saugyklose Londone.
