Sienos uždarymo išvakarėse Baltarusijoje buvę lietuvių vilkikai ir priekabos vis dar yra sulaikyti. Naujausiais asociacijos „Linava“ duomenimis, Aliaksandro Lukašenkos sprendimas paveikė 113 įmonių ir 913 transporto priemonių. Jų savininkai su nerimu laukia 4 mėnesių termino, po kurio turtas gali būti konfiskuotas.
Lietuvos vežėjai į šią keblią situaciją pateko po to, kai šalies Vyriausybė reaguodama į vadinamąją balionų krizę praėjusių metų spalio 29 dieną nusprendė uždaryti sieną su Baltarusija.
Situacijai dėl iš Baltarusijos atskriejančių kontrabandinių balionų pagerėjus, nuo lapkričio 20 dienos sprendimas buvo atšauktas. Nepaisant to, baltarusių muitinės kontrolės zonose laikomos lietuviams priklausančios transporto priemonės lieka įkalintos.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- „Linavos“ duomenimis, Baltarusijoje šiuo metu yra įstrigę 410 vilkikų ir 473 priekabos.
- Muitinės departamento atstovų teigimu, kai kurios anksčiau „Linavos“ sąrašuose minėtos transporto priemonės jau yra fiksuotos Lietuvoje. Tačiau vežėjų atstovai tvirtina, kad visi iki vieno spalio 30 – lapkričio 20 dienomis Baltarusijoje buvę vilkikai lieka areštuoti.
- Lietuvai atidarius sieną, reisai į Baltarusiją grįžo į senas vėžes. „Mes turime pareigą klientui išvežti prekes“, – sakė vienas verslininkas.
- „Linava“ ir kiti Lietuvos vežėjai svarsto apie galimybę Vyriausybę paduoti į teismą. Vis dėlto, jie sako labiau norintys situaciją išspręsti taikiai.
Ginčai dėl skaičiaus
Nuo pat pradžių kilo klausimų dėl to, kiek iš tikro vilkikų ir priekabų yra paveikta. Dėl to Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija („Linava“) praėjusių metų gruodžio 23 dieną darkart kreipėsi į visus šalies vežėjus su prašymu užpildyti specialią lentelę.
Bendrovių buvo prašoma pateikti jiems priklausančių sulaikytų transporto priemonių sąrašą, nurodant valstybinį numerį, tipą (vilkikas, priekaba ar kita), galimą rinkos vertę, sulaikymo aikštelės vietą ir kitus duomenis.
LRT.lt sausio 9 dieną „Linavos“ pateiktais apibendrintais duomenimis, tinkamai užpildytas lenteles pateikė 113 įmonių.
„Pagal gautą informaciją, Baltarusijoje šiuo metu yra įstrigę 410 vilkikų, 473 priekabos ir 30 kitų transporto priemonių.
Tai yra tik tie atvejai, kurie buvo oficialiai pateikti asociacijai laikantis prašytos duomenų struktūros, todėl realus mastas yra didesnis. Duomenys pateikti tik asociacijos „Linava“ narių ir kai kurių įmonių, kurios nepriklauso jokiai asociacijai“, – nurodė asociacija.
„Linavos“ atstovai dar pridūrė, jog tikslių ir patikimų duomenų apie asociacijai nepriklausančių vežėjų nuostolius neturi, nes ne visi pateikė informaciją per „Linavos“ organizuotą duomenų rinkimą.
Savo ruožtu Lietuvos Muitinės departamentas anksčiau yra skelbęs kur kas mažesnius įstrigusių transporto priemonių skaičius. Pavyzdžiui, gruodžio 9 dieną buvo įvardintas skaičius 185.
Muitinės atstovai dabar sakė, kad paviešinus šį skaičių „Linava“ jiems pateikė patikslintus duomenis apie Baltarusijos aikštelėse sulaikytus vilkikus ir priekabas.
„Gruodžio viduryje papildomai gautame sąraše yra nurodytos iš viso 833 transporto priemonės. Nustatyta, kad visos papildomai įtrauktos transporto priemonės priklauso ne „Linavos“ asociacijos narėms. Patikrinus papildytą sąrašą nustatyta, kad iki 2025 m. 12 12 d. į Lietuvą nebuvo grįžę 463 vilkikai ir priekabos. Vėliau negrįžusių vilkikų sąrašas dinamiškai mažėjo – dalis vilkikų iš nurodyto sąrašo grįžo“, – rašoma departamento atsakyme LRT.lt.
Naujausiais, sausio 9 dienos, duomenimis, į šalį nebuvo grįžę 261 vilkikas ir priekaba.
„Pagal pakartotinai papildytą „Linavos“ sąrašą, į Lietuvą negrįžo 165 vilkikai (tiek „Linavos“, tiek ne) ir 96 priekabos (tiek „Linavos“, tiek ne)“, – nurodė muitinė.
Jos atstovai pridūrė, kad kitos transporto priemonės įvairiais būdais jau fiksuotos Lietuvoje.
Negana to, Muitinės departamentas dar nustatė, kad iš pateikto sąrašo 25 transporto priemonės jau po sienos atidarymo daugiau nei kartą išvyko ir grįžo į/iš Baltarusiją.
„Pažymėtina, kad Lietuvoje registruoti vilkikai ir toliau važiuoja į Baltarusiją ir iš ten grįžta, tad situacija pasienyje su Baltarusija mažai pasikeitusi“, – rašoma atsakyme.
„Visi stovi iki šiol“
LRT.lt pasikalbėjo su kelių reisus į Baltarusiją vykdančių bendrovių vadovais. Jie pripažino, kad sienai atsidarius toliau tęsia ten veiklą, tačiau pabrėžė, kad iki šiol negali susigrąžinti spalio 30 – lapkričio 20 dienomis sulaikytų transporto priemonių.
„Viena mašina ten stovi“, – sakė 78 darbuotojus turinčios Vilniaus bendrovės „Lentransa“ savininkas Aleksandras Vasilevskij.
Jis akcentavo, kad kalbos apie esą paleistus vilkikus yra netiesa.
„Visi iki šiol ten stovi. Visos mašinos, kurios iki lapkričio 20 d. stovėjo terminaluose, toliau yra uždarytos“, – tvirtino verslininkas.
Pašnekovas pasakojo ir toliau gaunantis raginimus susimokėti 120 eurų siekiančius dienos mokesčius. „Bet jeigu tą sąskaitą apmoki, tai nereiškia, kad tu išvažiuosi iš ten“, – pridūrė jis.
A. Vasilevskij aiškino pats smarkiai nenukentėjęs, nes buvo sulaikytas tik vienas iš maždaug 40 jo turimų vilkikų.
„O yra kur dvylika ar 20 vieno žmogaus stovi, kito draugo 14 stovi. Kad kažkas iš ten gali išvažiuoti... Patikėkite, jau seniai sumokėtų tuos pinigus, kad išvažiuotų. Nes ir darbo yra į tą pusę, ir šiaip turtas. Kažkas turi lizingus, kažko priekabos nuomotos“, – dėstė jis.
Vyras paaiškino, kad dauguma Baltarusijoje lietuvių vilkikus vairuojančių darbuotojų patys yra baltarusiai.
„Tai jie ten arba namie sėdėjo ir laukė skambučio, arba nuvažiavo dirbti su kita mašina. Mano bendrovėje dabar dirba su kita mašina, darbo turi“, – sakė jis.
„Linavos“ atstovai taip pat teigė, kad sulaikytų vilkikų vairuotojai nėra fiziškai įstrigę Baltarusijoje.
„Jie nėra prie vilkikų ar juose. Daugeliu atvejų vilkikai ir priekabos liko saugojimo aikštelėse, o vairuotojai buvo grąžinti į Lietuvą arba perkelti dirbti kituose maršrutuose. Vis dėlto situacija yra labai individuali – kiekviena įmonė sprendimus priėmė atskirai, atsižvelgdama į saugumo, logistikos ir darbo organizavimo galimybes“, – aiškino asociacija.
Klaipėdoje įsikūrusios 24 darbuotojus turinčios bendrovės „Novatransa“ savininkas Laimonas Maceikis LRT.lt taip pat sakė, kad šiuo metu Baltarusijoje yra užstrigęs vienas jo vilkikas.
Iš viso 22 vilkikus turintis verslininkas paaiškino į Baltarusiją beveik nebevažinėjantis.
„Turėjome sutartį nuvežti, norėjome atsisakyti, – sakė jis. – Aš ir šitą vilkiką paaukočiau, bet tegul tada uždaro sienas konkrečiai. Jeigu pasakė... Tegul išardo geležinkelį ir padaro vieną sykį tvarką, o ne kad uždarė dviem savaitėms, tada atidarė. Dabar kiti važiuoja, verslą daro, kainas pasikėlę.“
L. Maceikis pasakojo sulaukęs rašto, kad jei iki vasario 3 dienos neapmokės sąskaitų už vilkiko stovėjimą, bus pradėti ruošti dokumentai konfiskacijai.
„Esmė tokia, kad, pagal baltarusiškus įstatymus, keturi mėnesiai po arešto bet kokiu atveju vykdoma konfiskacija. Nebedaug beliko, jau daugiau nei pusė laiko praėjo“, – pabrėžė jis.
„Linavos“ tinklalapyje nurodoma, kad reisus į Baltarusiją vykdo aštuonios asociacijai priklausančios įmonės. LRT.lt susisiekė su visų jų vadovais. Keturi jų tvirtino, kad į Baltarusiją jau kurį laiką nevažinėja.
Tuo metu dar du atskleidę buvę paveikti A. Lukašenkos sprendimo ir iki šiol negalintys susigrąžinti iš viso aštuonių vilkikų. Vis dėlto verslininkai prašė jų duomenų publikacijoje neatskleisti.
„Laukiam mūsų valdžios, kitaip niekaip neišsispręs. Kol nepradės kalbėti, nieko nebus“, – sakė vienas jų.
„Labai daug verslininkų paveikti. Įsivaizduokit, jei stovi 13–15 vilkikų, tai katastrofa“, – pridūrė kitas.
Pačios „Linavos“ atstovai paaiškino, kad jų skelbiami duomenys apie aštuonias į Baltarusiją važinėjančias bendroves nėra tikslūs.
„Asociacijos interneto svetainėje pateikiami duomenys yra formuojami iš narių duomenų bazės, kurioje privalomai kaupiama informacija apie įmonės pavadinimą, vadovą, regioną ir TIR narystę – tai yra tikslūs ir patikrinti duomenys apie asociacijos narius.
Papildomai nariams suteikta neprivaloma galimybė savanoriškai nurodyti tokią informaciją kaip transporto priemonių tipai, ADR, reisų kryptys ar šalys, į kurias vykdomi pervežimai. Dauguma įmonių šia galimybe nesinaudoja, todėl pagal šiuos duomenis negalima daryti išvadų, kiek ir kurios įmonės realiai vykdo ar vykdė reisus į Baltarusiją“, – paaiškino jie.
LRT.lt taip pat kreipėsi į kelis didžiuosius Lietuvos vežėjus. Pavyzdžiui, „Everwest“ (buvusios „Girteka logistics“) atstovai nurodė, kad šiuo metu Baltarusijos teritorijoje yra įstrigusios 138 jų valdomos transporto priemonės (46 vilkikai ir 92 puspriekabės).
„Kol kas jokių ženklų, kad situacija pasikeistų, t. y. kad transporto priemonės būtų grąžintos ar galėtų judėti toliau, neturime“, – rašoma bendrovės komentare.
Svarsto apie ieškinį
Baltarusijoje sulaikytų vilkikų ir priekabų skaičius būtų itin svarbus, jei „Linava“ apsispręstų dėl to, ar teikti ieškinį Lietuvos Vyriausybei.
Premjerė Inga Ruginienė anksčiau yra sakiusi, kad toks ieškinys turėtų būti teikiamas Baltarusijai. Be to, ji pabrėžė, kad šioje šalyje veikiantis verslas turėjo įsivertinti rizikas.
Savo ruožtu vienas LRT.lt kalbintų verslininkų A. Vasilevskij komentavo, kad rizikų verslui yra visur.
„Į Lenkiją važiuoti irgi rizika, nes ten visą laiką krato mašinas, techninę apžiūrą žiūri, nors mes ją Lietuvoje atliekame. Kažkur nori pinigą uždirbti, tai mes ir važiuojame. Juk nebuvo uždarytos sienos. Dabar išvažiuoti į kelią rizikinga, nes pūga pučia visur.
Buvo atidarytos sienos, yra sąrašai nesankcionuotų prekių, kurias galima vežti. Kažkas pasiūlo, o mes vežėjai. Čia mūsų duona, mes negalime išsirinkti, kur rizika yra, kur nėra. Čia važiuoti 20–30 kilometrų. Kaimyninė šalis, kokios čia rizikos gali būti? Kokia čia nesąmonė?“ – svarstė jis.
Pašnekovas sakė toliau siunčiantis vilkikus į Minską.
„Mes turime pareigą klientui išvežti prekes. Nors ir yra baimių, kad vėl areštuos“, – pridūrė jis.
„Linavos“ prezidentas Erlendas Mikėnas anksčiau yra sakęs, kad apie ieškinį Lietuvos Vyriausybei svarsto maždaug šimtas asociacijos ir jai nepriklausančių vežėjų.
„Šiuo metu prioritetas yra išnaudoti visas galimas politines ir administracines priemones, siekiant kuo greičiau išspręsti situaciją ir grąžinti Baltarusijoje įstrigusį Lietuvos vežėjų turtą. Tačiau kreipimasis į teismą išlieka reali ir neatmetama galimybė.
Reikia pabrėžti, kad „Linava“ kartu su vežėjais jau pradėjo advokatų kontorų atranką, kurios galėtų atstovauti vežėjų interesams tiek dėl Baltarusijoje užstrigusių vilkikų, tiek vertinant Lietuvos Vyriausybės veiksmus ir galimą atsakomybę. Teisinis kelias yra aktyviai rengiamas, o ne tik teoriškai svarstomas.
Galutinis sprendimas dėl konkrečių teisinių veiksmų bus priimtas artimiausiu metu, įvertinus teisininkų išvadas, situacijos raidą ir tai, ar bus pasiūlyti realūs sprendimai politiniu lygmeniu. Jei sprendimų nebus, teisiniai veiksmai taps neišvengiami“, – teigė „Linavos“ atstovai.
