Šiauliai – sparčiausiai augantis, jaunėjantis didmiestis, geriausia vieta auginti vaikus. Šiuos miesto valdžios kartojamus lozungus niekais verčia statistika: didmiestyje katastrofiškai mažėja gimstamumas, čia pasilieka vis mažiau jaunimo, o augimas tėra popierinis, nes jį kuria čia formaliai prisiregistravę uždarbiauti atvykę užsieniečiai.
Šiaulių valdžia šiemet net buvo apdovanota „Auksine krivūle“, kuri skirta už ryšių su diaspora stiprinimą ir kraštiečių skatinimą grįžti. Teigiama, kad į gimtąjį miestą sugrįžo per 800 šiauliečių, bet nutylima, kad labai panašus skaičius ir išvyko.
Tačiau miesto problemos – kur kas didesnės. Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad Šiaulių veidą gerokai papudruoja užsieniečiai, kurie oficialiai sudaro jau penktadalį gyventojų. Tiesa, nemaža dalis užsieniečių čia yra tik deklaravę gyvenamąjį vietą, o patys čia negyvena – vairuoja vilkikus Vakarų Europos šalyse.
Gąsdinančią statistiką Šiaulių politikams per 2025–2027 m. strateginio plano pokyčių svarstymą pateikė tarybos narys Martynas Šiurkus. Jis paragino planuojant miesto ateitį remtis nebe gražiais mitais, o patikima informacija ir tiksliais duomenimis.
Tarybos nario pateikti skaičiai privertė suglumti ne vieną politiką. „Supurtanti informacija, ypač su gimimais. Deja, taip yra“, – sureagavo Šiaulių meras Artūras Visockas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Šiauliai pristatomi kaip sparčiausiai augantis miestas, bet jame mažėja gimstamumas – pernai ir šiemet gimė mažiau kaip 800 vaikų.
- Didmiestyje labai sparčiai daugėja užsieniečių, kurie dabar sudaro jau beveik penktadalį čia gyvenamąją vietą nurodžiusių miestiečių.
- Šiauliuose daugėja senjorų, o jaunimo dalis sparčiai menksta: tai rodo, kad miestas sensta.
- Miesto statistinį augimą lemia laikina migracija, o ne natūralus gyventojų skaičiaus didėjimas.
Gimsta vis mažiau vaikų
Šiauliuose pastaruosius šešerius metus pastebimai mažėja gimstamumas.
Valstybės duomenų agentūros pateikiamoje statistikoje – prieš 6 metus įvykęs lūžis, kai užregistruota mažiau kaip tūkstantis gimusių vaikų (980). Iki tol ši riba buvo peržengiama nuolat – 2010–2020 m. mieste kasmet gimdavo nuo 1077 iki 1188 vaikų.
Pastarieji 3 metai ir gimstamumo mažėjimo tendencija – daugiau nei gąsdinanti. Agentūros duomenimis, dabar Šiauliuose gyvena 524 vaikai iki 1 metų, 637 – iki 2 metų, 776 – iki 3 metų.
Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus duomenys – šiek tiek mažiau bauginantys. Šiame šaltinyje nurodoma, kad 2020 m. mieste naujagimių skaičius dar viršijo tūkstantį (1062), bet paskui kreivė leidžiasi žemyn.
Vienintelė išimtis – 2022-ieji, kai po pandemijos visoje šalyje kiek paaugo gimstamumas. Tiesa, tai buvo laikina: šio registro duomenimis, 2023 m. Šiauliuose gimė 932, 2024 m. – 786, o šiemet iki gruodžio 19-osios – 729 vaikai.
Miestas auga užsieniečių dėka
Laikai, kai Šiauliai buvo vadinami išskirtinai lietuvišku miestu, jau praeitis. Dabar didmiesčio augimo, kuriuo taip viešai didžiuojamasi, priežastis – užsieniečiai.
2010–2015 m. mieste buvo tik apie 1 proc. užsieniečių, bet paskui jų ėmė daugėti. Tam įtakos, be abejonės, turėjo Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą.
2019 m. oficialiai gyvenamąją vietą Šiauliuose deklaravusių užsieniečių jau buvo 5 proc. nuo visų gyventojų. 2021 m. jų dalis pasiekė 9 proc., 2022 m. – 13 proc., 2023 m. – 16 proc., 2024 m. – 18 proc., 2025 m. – 19,6 procento.
Naujausiais duomenimis, dabar gyvenamąją vietą Šiauliuose yra deklaravę 122 180 žmonių. Užsienio piliečių skaičius jau siekia beveik 24 tūkstančius (23 915).
Daugiausia įsiregistravo ukrainiečių (8 157), baltarusių (4 355), tadžikų (2 501), uzbekų (2 485), kirgizų (2 044), indų (1 153), kazachų (766), rusų (617), pakistaniečių (564).
Šiauliai – senstantis miestas
Didžiąją dalį atvykusiųjų sudaro vyrai (90,5 proc.). Jie yra darbingo amžiaus, o tai turi įtakos ir miesto gyventojų amžiaus medianai. Bendras miestiečių rodiklis yra 44 metai, bet užsieniečių grupėje jis mažesnis – 40 metų.
Tai patvirtina menkstanti 18–25 metų gyventojų grupė. 2015 m. joje dar buvo 9 500 jaunuolių, o 2024 m. jų dalis jau tesiekė 5 700.
Kad Šiauliai sparčiai sensta, liudija ir gyventojų suskirstymas pagal amžiaus grupes. Statistika rodo, kad per pastaruosius 15 metų senjorų (65 metų ir vyresnių) dalis padidėjo nuo 16 iki 20 procentų.
Vienintelė amžiaus grupė, kurioje fiksuojamas augimas, yra 30–44 metų gyventojai. Tiesa, tai lemia Šiauliuose gyvenamąją vietą deklaravę užsienio šalių piliečiai.
Studijuojantys atvykėliai sudaro itin menką dalį. Dauguma užsieniečių įdarbinti krovinių pervežimu užsiimančiose įmonėse. Jie nėra nuolatiniai gyventojai, nes didžiąją laiko dalį praleidžia Vakarų Europos valstybėse vairuodami vilkikus.
Vairuotojais dirba ne visi – statybų sektoriuje dažnai galima išgirsti kalbant ukrainiečių kalba.
Pasigenda nuoseklaus planavimo
Pasak M. Šiurkaus, šie skaičiai verčia susimąstyti ir liautis save apgaudinėti: „Miestas neauga, o skaičius iškraipo nenatūrali ir laikina migracija.“
Politiko manymu, būtina permąstyti šiandienos sprendimus, nes plečiamą infrastruktūrą reikės ne tik išlaikyti, bet ir prižiūrėti: „Turime apsispręsti, kur nukreipti investicijas. Manau, būtina investuoti į demografinės padėties gerinimo programas, bandyti pritraukti jaunimo.“
Kaip pavyzdį M. Šiurkus paminėjo milžiniškas investicijas iš ES fondų į dviračių takus: „Ar tai skatins verslą kurtis čia? Kokios įtakos turės sprendžiant jaunimo išvykimo, mažo darbo užmokesčio problemas?“
Pasak politiko, jau dabar klasėse nebesurenkama po 25 mokinius, o vis mažėjantis gimstamumas signalizuoja, kad ne už kalnų ir mokyklų uždarymo metas.
M. Šiurkus pasigenda nuoseklaus planavimo ir vizijos. Jis pažymėjo, kad neatsižvelgiama į miestiečių pageidavimus. Apklausoje miestiečiai sutartinai norėjo naujo baseino, o valdžia parinko bene nepopuliariausią objektą – žirgyną už 12 milijonų eurų.
„Aplink miestą – keli žirgynai. Gaila, kad turėdami tiek daug pinigų investavome ne ten, dėl ko taptume patrauklesni“, – sako M. Šiurkus.
