Kur keliaus II pakopos pinigai: 36 proc. planuoja išleisti juos stambiems pirkiniams

54 proc. respondentų galvoja atsiimti pinigus iš antros pakopos. Didžioji dalis juos žada leisti stambiems pirkiniams, tiesiog taupyti arba pirkti nekilnojamąjį turtą, rodo LRT.lt užsakymu atlikta apklausa. 

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.

Apklausa vyko 2025 metų rugsėjo 24–spalio 9 d. Apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 108 atrankos taškuose. Tyrimo rezultatai atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto, kai pasitikėjimo intervalas 95 proc.

Jau nuo kitų metų atsiveria dvejų metų langas, kai žmonėms bus leista iš antros pakopos atsiimti sukauptas lėšas.

Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje vykusi apklausa parodė, kad šiuo metu 54 proc. apklaustųjų ketina stabdyti kaupimą II pakopoje ir atsiimti pinigus, 38 proc. planuoja ir toliau kaupti, o 8 proc. nurodė, kad dar nėra apsisprendę.

Kaupimo II pensijų pakopoje neplanuoja stabdyti palyginti kiek dažniau kaupiantis lėšas jaunimas iki 30 metų, miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu.

Kiek dažniau atsiimti pinigus iš kaupimo ketina 50–64 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu, kaupiantys darbininkai ir ūkininkai.

LRT.lt primena, kad to paties buvo klausiama ir rugpjūčio mėnesį LRT.lt užsakymų atliktoje apklausoje. Tiesa, tą kartą atsiimti pinigus galvojo kiek daugiau respondentų – 59 proc.

Kam leis pinigus?

Apklausoje taip pat buvo klausiama, kur žmonės ketina išleisti sukauptas lėšas.

Dažniausiai iš respondentams pateiktų atsakymo variantų buvo nurodomi šie du: atsiimtus pinigus planuoja išleisti stambiems pirkiniams (36 proc. tarp ketinančių stabdyti kaupimą ir atsiimti sukauptas lėšas) arba atsiimtas lėšas planuoja taupyti – dalį pinigų arba visus atsiimtus pinigus (35 proc.).

18 proc. iš ketinančių stabdyti kaupimą II pakopoje atsiimtus pinigus planuoja investuoti į nekilnojamąjį turtą. Dažniau tai jaunesni nei 50 metų kaupiantieji, gyventojai mažesniuose miestuose, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su didžiausiomis (virš 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį.

Kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) atsiimtus pinigus ketina investuoti į akcijas ar į kitas investicines priemones, mažiau nei dešimtadalis (7 proc.) iš ketinančių atsiimti lėšas planuoja jas išleisti kokiems nors smulkiems pirkiniams.

Aktyviausiai trauksis tie, kas sukaupė mažiausiai

Banko „Swedbank“ Lietuvoje ekonomistė Greta Ilekytė, kalbėdama apie tai, kiek žmonių gali pasitraukti iš II pakopos, pažymėjo, kad šiuo metu kaupime dalyvauja apie 1 mln. 400 tūkstančių žmonių.

„Maždaug pusė jų kaupimą jau buvo sustabdę ir pastaruosius metus nekaupė. Pastarieji gyventoja turi sukaupę gana nedaug lėšų. Taigi, tikėtina, kad tie gyventojai, kurie jau buvo sustabdę pensijų kaupimą, bei tie, kurie yra sukaupę itin nedideles sumas, ir bus aktyviausiai besitraukiantys“, – prognozuoja G. Ilekytė.

Tikėtina, kad tie gyventojai, kurie jau buvo sustabdę pensijų kaupimą, bei tie, kurie yra sukaupę itin nedideles sumas, ir bus aktyviausiai besitraukiantys

G. Ilekytė

Kalbant apie kitą pusę gyventojų, anot ekonomistės, kurie šiuo metu aktyviai kaupia, šis skaičius bus gerokai nuosaikesnis.

„Tą patvirtina ir Estijos pavyzdys, kad aktyviausiai besitraukiantys buvo tie, kure turėjo sukaupę mažiausiai lėšų. Galiausiai, prie gyventojų sprendimo itin prisidėjo ir kitų šeimos narių sprendimas, tad dažnai tai galima būtų vertinti kaip namų ūkio, šeimos, o ne individualų sprendimą“, – pažymi G. Ilekytė.

Be to, tyrimai rodo, kad gyventojų įsiskolinimo lygis taip pat prisideda prie sprendimo pasitraukti.

„Pastaruoju metu pasirodžiusios apklausos, kurios indikuoja, kad 50 proc. ar net 60 proc. gyventojų gali atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas, apima visus gyventojus (net ir tuos, kurie daug metų jau yra sustabdę kaupimą). Aktyviai kaupiančių dalyje pasitraukiančių bus gerokai mažiau, tikriausiai iki trečdalio“, – prognozuoja G. Ilekytė.

Aktyviai kaupiančių dalyje pasitraukiančių bus gerokai mažiau, tikriausiai iki trečdalio

G. Ilekytė

Mano, kad trečdalis lėšų bus skirta vartojimui

Ekonomistė G. Ilekytė prognozuoja, kad iki trečdalio pinigų bus nukreipti į vartojimą – šiandienos poreikių tenkinimą.

„Mažesnė dalis, iki 15 proc., bus skirta skoloms grąžinti. Kaip rodo Estijos patirtis, likę pinigai bus nukreipti į investavimą ar tiesiog liks gulėti sąskaitose“, – prognozuoja „Swedbank“ ekonomistė.

LRT.lt apklausos duomenimis, apie 18 proc. asmenų pinigus žada skirti nekilnojamajam turtui. Tuo tarpu „Swedbank“ duomenimis, į NT gali būti nukreipta apie 15 proc. išsiimtų lėšų.

Į NT gali būti nukreipta apie 15 proc. išsiimtų lėšų

G. Ilekytė

„Realu, kad dalis lėšų bus nukreipti į NT. Kaip minėjau, įvairūs tyrimai Estijoje rodo, kad sprendimas likti ar nelikti II pakopoje dažnai yra priimamas šeimos lygiu. Taigi, kai kurie gyventojai gali nuspręsti išsiimtas lėšas panaudoti kaip pradinį įnašą būstui įsigyti. Kiti gyventojai gali šias lėšas panaudoti ir kitokia investicijos į NT forma“, – sako G. Ilekytė.

Pūs NT rinką?

Savo ruožtu „Ober–Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis pabrėžia, kad dalis žmonių investicijomis į NT laiko ir savo būsto kokybės gerinimą.

„Todėl ne visi pinigai nukeliaus būstui pirkti. Galbūt dalis lėšų bus skirta būstui statyti. Galbūt kažkas statosi namą ir iš atsiimtų pinigų susidės langus ar darys kitus darbus“, – mano R. Reginis.

Todėl ne visi pinigai nukeliaus būstui pirkti. Galbūt dalis lėšų bus skirta būstui statyti. Galbūt kažkas statosi namą ir iš atsiimtų pinigų susidės langus ar darys kitus darbus

R. Reginis

Tiksliai įvardinti, kokia suma bus išsiimta iš antros pakopos, – sudėtinga. Pensijų fonduose sukaupta apie 10 mlrd. Jei pusė žmonių atsiimtų sukauptas lėšas, išsiimta suma galėtų siekti iki 5 mlrd. eurų (kadangi gausiau atsiims tie, kas turi sukaupę mažiau).

Tiesa, apie 2 mlrd. nukeliaus atgal į „Sodrą“, tad į ekonomiką gali patekti mažiau nei 3 mlrd. eurų. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per pirmąjį pusmetį iš II pakopos pasitrauks 20 proc. dalyvių, kurie atsiims apie 1,13 mlrd. eurų sukauptų lėšų.

Jei iš jų 18 proc. skirtų investicijoms į NT, į rinką vien kitąmet būtų įlieta apie 200 mln. eurų.

„Jeigu žiūrėtume į visą NT rinkos apyvartą, tai nebūtų labai didelė suma. Pavyzdžiui, praėjusiais metais būstui įsigyti išleista apie 3 mlrd. eurų. Tačiau nors 200 mln. ir nėra labai didelė suma nuo 3 mlrd. eurų, pinigų injekcija būtų momentinė. O tai gali paveikti sandorių skaičių ir kainų augimą“, – sako R. Reginis.

Nors 200 mln. ir nėra labai didelė suma nuo 3 mlrd. eurų, pinigų injekcija būtų momentinė. O tai gali paveikti sandorių skaičių ir kainų augimą

R. Reginis

Jis pažymi, kad papildomo žibalo į NT laužą kitąmet gali įpilti ir kalbos, kad „butai brangs“. Sociologijoje ir ekonomikoje tai vadinama savaime išsipildančia pranašyste (angl. self fulfilling prophecy). Tai reiškinys, kai žmogaus įsitikinimas ar lūkestis apie kokį nors įvykį prisideda prie to, kad tas įvykis iš tiesų įvyktų.

„Tai gali būti (kalbos apie NT brangimą – LRT) dar viena paskata atsigaunančiai rinkai kitąmet judėti aukštyn“, – prognozuoja NT ekspertas.

R. Reginio teigimu, net nevertinant II pakopos pinigų, 2026 m. rinka bus aktyvi: „Jei nebūtų pinigų injekcijos, vidutinis metinis NT kainų augimas galėtų siekti 3–4 proc. Atsiradus pensijų pinigams, kitų metų pirmąjį pusmetį galime matyti spartesnį kainų augimą. Tuo tarpu metinis NT kainų augimas gali būti ir 5–6 proc.“

Siūlo ruoštis infliacijai

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius teigia, kad šiuo metu Lietuvoje esantis pinigų kiekis kasmet auga 10 proc., o išimti pinigai šį procentą gali padidinti iki 15 proc.

„Tai reiškia didesnę infliaciją, didesnį kainų augimą, tarp jų ir NT“, – sako L. Marcinkevičius.

Jis primena ir tai, kad nuo kitų metų rugpjūčio 1 d. įsigalios atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie leis įsigyjantiems pirmąjį būstą tam skirti ne 15, o 10 proc. pradinį įnašą. Tai, eksperto teigimu, dar labiau skatins pinigus skirti būstui įsigyti.

„Manau, kad nauji pinigai, kurie atsidurs ekonomikoje, bus nukreipiami į NT rinką. Tai dar labiau aktyvins pinigų liejimą į ekonomiką. Tai pasireikš ir per NT kainų augimą. Be to, po metų pusantrų poveikis persiduos ir kitoms kainoms. (...) Todėl manau, kad galime matyti ir spartesnę infliaciją“, – prognozuoja L. Marcinkevičius.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2026 m. infliacija šalyje sieks 3,1 proc.

Buvęs ministras turi vieną patarimą

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Seime frakcijos narys Linas Kukuraitis, svarstantiems, pasilikti kaupime ar ne, turi vieną patarimą.

Pagrindinis klausimas, ar žmogui šiuo metu reikia pinigų kažkam, kas sukurtų didesnę vertę negu jo senatvės pensija, ar ne

L. Kukuraits

„Pagrindinis klausimas, ar žmogui šiuo metu reikia pinigų kažkam, kas sukurtų didesnę vertę negu jo senatvės pensija, ar ne. Jei yra, ir tai gali būti susiję su asmens būstu, lėšų trūkumu investicijoms, kurios duotų didesnę vertę, su ligomis ir t. t., tai žmogus nelauks ir pasiims tuos pinigus.

Visais kitais atvejais verta įdėti pastangų ir pasiskaičiuoti, ar asmuo turi kompetencijų, kad jo investiciniai sprendimai duotų didesnę grąžą, nei fondai generuoja ir generuos ateityje. (...) Sprendimas turi būti atsakingas, nes kartą nusprendus išeiti, atgal grįžti į sistemą gali neturėti prasmės dėl potencialai nedidelės sukaupiamos sumos“, – pažymėjo L. Kukuraitis.

LRT.lt primena, kad valstybė kaupiantiesiems papildomai 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio prideda valstybė. Šiemet šis dydis siekia 30,33 euro. Vadinasi, kaupiantiesiems valstybė 2025 m. pridės 364 eurus.

Be to, senatvės metu atgaunami pinigai nėra apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu.

Pats L. Kukuraitis sako dalyvaujantis antroje pakopoje ir kol kas yra priėmęs sprendimą likti sistemoje, mat, jo teigimu, ateityje dėl lėčiau augančių darbo užmokesčių tikėtis dabartinių „Sodros“ pensijos augimo tempų neverta.

„Manau, kad mūsų grąža iš kapitalo, kaip ir visoje Vakarų Europoje, kažkada susilygins su darbo užmokesčio augimo tempu, o gal net ir pradės ją viršyti. Dabar mes gyvename realybėje, kai mūsų darbo užmokesčiai auga sparčiau nei kapitalo grąža. Todėl ir „Sodros“ pensijos augimas kur kas spartesnis. Tačiau yra tik laiko klausimas, kada mes pasieksime 2–3 proc. darbo užmokesčio metinį augimą. Vadinasi, mūsų „Sodros“ pensijos potencialas irgi bus labai panašus, kaip kad yra Vakaruose“, – sako L. Kukuraitis.

Palaiko idėją į kaupimą įtraukti visus

Anot L. Kukuraičio, sėkmingam II pakopos veikimui reikia masiškumo ir kaupimo intensyvumo. Tačiau šie kintamieji po reformos įgyvendinimo tik mažės.

„Reikia, kad kuo daugiau asmenų dalyvautų sistemoje. Taip nuo Valstybės pečių nuimama našta. Kuo daugiau žmonių dalyvauja, tuo mažiau žmonių reikės rūpintis valstybei. Be to, dideli fondai gali generuoti geresnes grąžas ir imti mažesnius administravimo mokesčius.

Kalbant apie kaupimo intensyvumą, tai mūsų dabar skiriami 3 proc. nuo atlyginimo plius 1,5 proc. valstybės indėlis yra labai nedaug, palyginti su tuo, kiek kaupiama šalyse, į kurias mes lygiuojamės. Didesnis kaupimas duotų didesnę grąžą. Bet tam reikia didesnių paskatų arba privalomumo, kaip yra kitose valstybėse“, – mano politikas.

Anot L. Kukuraičio, automatinio ar savarankiško įtraukimo į II pakopą pensijų sistemos nėra visavertės, o įgyvendinus reformą instrumento populiarumas sumažės: „Su savanorišku kaupimu rimtai žiūrėti į II pakopą kaip į pensijų sistemos dalį nebeišeina. Jos ateitis – bus artėjama prie III pakopos.“

Vienintelis tvarus sprendimas II pakopai, buvusio ministro teigimu – privalomas kaupimas. Šiai idėjai L. Kukuraitis sako pritariantis.

„Tačiau tai turėtų atitikti 3 sąlygas. Pirma sąlyga – turėtų būti valstybinis pensijų kaupimo fondas, kuris gebėtų užtikrinti aukštas investavimo grąžas, ką turi kitos šalys. Antroji sąlyga – įtraukti dabar ne visus asmenis, kadangi yra nepasitikėjimas, o tik naujai į darbo rinką ateinančius asmenis. Trečia sąlyga – tai turėtų būti padaryta visų parlamentinių partijų bendru sutarimu / nacionaliniu susitarimu“, – akcentavo L. Kukuraitis.

Įsigalioja ir daugiau pakeitimų

LRT.lt primena, kad 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje prasidės dvejus metus truksiantis pereinamasis laikotarpis, kurio metu gyventojai galės pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir susigrąžinti joje sukauptas lėšas.

Svarbu atminti, kad žmonių sąskaitas pasieks ne visa ten sukaupta suma – prieš tai iš jos bus atimtos „Sodros“ ir skatinamosios valstybės biudžeto įmokos.

Plačiau apie tai, kiek lėšų galėsite atsiimti iš antrosios pakopos, galite skaityti čia.

Nuo 2026 m. įsigalioja ir daugiau su kaupimu antrojoje pakopoje susijusių pakeitimų. Pavyzdžiui, nebeliks privalomo įtraukimo.

Apsisprendę kaupti antrojoje pensijų pakopoje gyventojai galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai – įmokas stabdyti. Įmokas bus galima stabdyti vieniems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį.

Gyventojai dalį sukauptų lėšų galės atsiimti ir po 2028 m. pasibaigsiančio pereinamojo laikotarpio, tačiau tada galios tam tikri apribojimai ir atskaitymai.

Vieną kartą per visą gyvenimą bus galima atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau nei paties gyventojo įmokėta suma). Tokiu atveju GPM mokėti nereikės, tačiau bus pritaikytas 3 proc. išsiėmimo atskaitymas.

Likus 5 metams ar mažiau iki senatvės pensijos amžiaus, visą sukauptą sumą atsiimti bus galima asmenims, sukaupusiems iki pusės privalomo anuiteto sumos.

Galimybė dalyviui nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas netaikant jokio apmokestinimo bus sudaryta ir tada, kai kaupti tampa sunku arba nebėra tikslo (netekus 70–100 proc. dalyvumo, nustačius sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą ligų sąrašą, nustačius paliatyviosios pagalbos poreikį).