Lietuvoje įsikūręs startuolis pardavinėja vadinamuosius žmonių reputacijos paketus – duomenis iš socialinių tinklų. Dėl to piktinasi privatumo gynėjai, o Lietuvos valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pradėjo tyrimą.
Galima įsigyti asmens reputacijos ataskaitą
Ar jūs norėtumėte, kad jūsų įrašais socialiniuose tinkluose, padarytais vakar ar prieš dešimt metų, būtų prekiaujama? Nes norinčių pirkti gali atsirasti, jei einate aukštas, įtakingas pareigas ar ruošiatės svaiginančiai karjerai. Jūsų darbdavys, oponentas ar šiaip bloga linkintis žmogus sumokėtų keletą eurų ir gautų visą jūsų reputacijos ataskaitą.
Tai yra realybė, ir tokią paslaugą siūlanti Lietuvos įmonė „Whitebridge AI“ jau užsitraukė privatumo gynėjų nemalonę, o jos veiklą tiria Valstybinė duomenų inspekcija. Tyrimas pradėtas gavus iš Austrijoje veikiančios duomenų apsaugos agentūros NOYB pranešimą. Jie gavo skundą iš gyventojų.
„Šioje byloje skundo teikėjai teigė įvedę savo pavardes į „Whitebridge“ duomenų sistemą. Ir apie juos sistema pateikė daug informacijos. Pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taisykles, tu turi teisę į priėjimą prie duomenų apie save patį. Taigi, jie kreipėsi į Lietuvos kompaniją su prašymu suteikti visą priėjimą prie duomenų, išsiuntė elektroninį laišką, tačiau negavo jokio atsakymo“, – pasakoja NOYB teisininkė Lisa Steinfeld.
Todėl tyrimo ėmėsi pati NOYB – užsakė paslaugą ir išsiaiškino, ką pardavinėja Lietuvos kompanija, naudojanti dirbtinį intelektą.
„Todėl mes, kaip nevyriausybinė organizacija, nusprendėme patys užsakyti kompanijos paslaugą ir taip sužinojome, kas yra surinkta apie skundo teikėjus. Radome duomenų apie žmones su išvadomis apie jų interesus, politinius įsitikinimus, suaugusiesiems skirtą privatų turinį. Viskas buvo sudėta į atskiras formas. Tada skundo teikėjai vėl kreipėsi į „Whitebridge“ su prašymu, kad būtų išduoti duomenys, taip pat kad būtų panaikinti arba ištaisyti netikslūs duomenys. „Whitebridge“ to nepadarė“, – tikina L. Steinfeld.
Lietuvos valstybinė duomenų inspekcija LRT RADIJUI patvirtino, kad vykdomas tyrimas „Whitebridge AI“ atžvilgiu. Aiškinamasi dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo ir kitų BDAR straipsnių. Tačiau daugiau komentarų pateikti negali.
Tikina, kad naudoja tik viešai prieinamus duomenis
Vilniuje registruotos „Whitebridge AI“ atstovai sako nepažeidę jokių įstatymų, o naudojantys tik viešai prieinamus duomenis.
„Mūsų organizacija tikrai itin rimtai žiūri į duomenų apsaugą ir privatumą. Visi mūsų bendrovės tvarkomi asmens duomenys yra renkami tik iš viešai prieinamų šaltinių ir tik teisėtais ir aiškiai apibrėžtais tikslais. Norėčiau pabrėžti, kad mes jokių asmens duomenų proaktyviai nerenkame ir nesaugome“, – LRT RADIJUI teigė „Whitebridge“ vadovas Paulius Taraškevičius.
Jis pasakoja, kad duomenis apie žmones įmonė renka iš socialinių tinklų.
„Renkama informacija iš socialinių tinklų profilių. Tai yra informacija, kuri nėra apribota privatumo nustatymais pačiuose socialiniuose profiliuose. Tai taip pat gali būti viešieji naujienų portalai ar kiti atviri šaltiniai, pavyzdžiui, sankcijų duomenų bazės“, – tvirtino kompanijos vadovas P. Taraškevičius.
Be to, startuolio vadovas sako, kad užsakytos ataskaitos apie žmogų ištrinamos po 30 dienų.
„Visos užsakytos ataskaitos, kurios yra mūsų platformoje, ištrinamos per 30 dienų ir tų duomenų daugiau pasiekti neįmanoma“, – tikina P. Taraškevičius.
Tačiau tai nėra vieši šaltiniai, teigia duomenų apsaugos agentūros teisininkė Lisa Steinfeld. Ji tvirtina, kad tokiais atvejais reikia žmogaus sutikimo. O lietuviai jokių sutikimų neprašė.
„Žmonės, apie kuriuos duomenys yra sukaupti, neturi jokios sutarties su „Whitebridge“. Jie net nežino, kad apie juos surinkti duomenys ir tie duomenys yra pardavinėjami. Iš tiesų žmogus turi teisę tai žinoti. Pagal BDAR taisykles yra daug sąlygų tokiai veiklai. Tačiau nė viena sąlyga nebuvo išpildyta iš „Whitebridge“ pusės“, – sako L. Steinfeld.
Daug pilkųjų zonų
Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius sako, kad šioje duomenų apsaugos srityje dar yra daug pilkųjų zonų, kurias kompanijos apeina.
„Šiuo atveju europiečiai yra geriau apsaugoti, tačiau vis tiek pilkoji zona egzistuoja labai daugeliu atvejų per vadinamuosius sutikimus. Kai bet kokią programėlę parsisiunčiate, jums iš karto yra išmetamas sutikimas, nežinau, ar yra planetoje daug žmonių, kurie yra perskaitę tuos šimtus puslapių labai stiprių teisininkų parengtų sutarimų, kur jūs realiai duodate leidimą. Ir daugeliu atvejų kompanijos per tai apeina ir tada surinkinėja duomenis“, – sako V. Sinkevičius.
Pasak jo, socialiniuose tinkluose esantys privatūs duomenys jau seniai tapo preke tiek verslui, tiek politikams.
„Dažniausiai tai yra naudojama rinkodaros tikslais, kuo geriau sudaryti jūsų profilį ir tuomet jums siūlyti tam tikras prekes, nuspėti jūsų elgseną ir panašiai. Bet ne tik tam yra naudojama. Mes matėme ir „Brexit“, ir Donaldo Trumpo pirmasis išrinkimas, jis parodė – ir lietuvių vardai ten yra minimi, kad būtent socialiniai tinklai buvo naudojami“, – teigia V. Sinkevičius.
Kaip baigsis tyrimas dėl Lietuvos kompanijos pardavinėjamų žmogaus reputacijos paketų – kol kas nežinia. Gali būti, kad viską spręs teismai. Tačiau Lietuvos vardas šioje istorijoje jau nuskambėjo pasaulio žiniasklaidoje, o komentatoriai Vakaruose piktinasi, kad tokiais paketais gali pasinaudoti ir nusikaltėliai, pavyzdžiui, šantažuotojai, gavę jūsų senas nuotraukas ar įrašus.
Teisininkė iš L. Steinfeld sako, kad laikas suprasti, jog jūsų pėdsakai socialiniuose tinkluose yra privati jūsų nuosavybė.
„Turime suprasti, kad žmonių skelbiami duomenys socialiniuose tinkluose nėra vieša informacija. Ir „Whitebridge“, manydama kitaip, iš tiesų labai klysta. Nes žmonės, skelbdami apie save socialiniuose tinkluose, tai dažniausiai daro dėl privačių priežasčių. Tai informacija, skirta uždarai bendruomenei, gal net labai privačiai publikai. Ir jokia kompanija negali to paversti preke, kuria galima prekiauti be žmogaus sutikimo“, – pažymi L. Steinfeld.
Ar asmens duomenys apie bet kurį pasaulio pilietį bus ir toliau pardavinėjami, priklausys ir nuo Valstybinės duomenų inspekcijos požiūrio.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
