„Man asmeniškai keista, kaip tokios įmonės kaip MERE dar veikia Lietuvoje. Mano tikslas, kad verslai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai remia Rusiją, remia Rusiją kare prieš Ukrainą, negalėtų veikti“, – sako naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Savo pirmajame interviu ministras vardija, kaip žada gaivinti regionus, ar pritaria keturių darbo dienų savaitei bei ar visuomenininko Andriaus Tapino užduotuose trijuose klausimuose yra nors krislelis tiesos.
– Jei reikėtų su D. Trumpu vieną minutę kilti liftu, ar tik pasisveikintumėte, ar ir kažką dar pasakytumėt?
– Žinoma, pasisveikinčiau. Prisistatyčiau, kad esu iš Lietuvos, kas mes esame, ką mes turime. Ir pabaigoje dar pakalbinčiau apie UFC.
– Žiūrite UFC?
– Taip.
– Ar turite kovotoją, kurį palaikote?
– Dustiną Poirier, kuris jau baigė karjerą. Matome, kad Suomijos prezidentas golfą žaidžia su D. Trumpu, tai UFC būtų irgi toks cinkelis, nes D. Trumpas domisi šiomis kovomis.
Taip pat skaitykite
– Kokius pagrindinius tikslus sau keliate iki kadencijos pabaigos?
– Turiu tris pagrindinius tikslus. Pirmasis – investicijos. Kalbu tiek apie užsienio investuotojų pritraukimą, tiek apie vietines. Visgi, manau, kad turime skaičiuoti ne tik pritrauktus milijardus, bet kiek jos padeda augti Lietuvai. Manau, kad 30 proc. užsienio investicijų turėtų būti nukreipta į regionus.
Manau, kad 30 proc. užsienio investicijų turėtų būti nukreipta į regionus.
Antras tikslas yra apie inovacijas. Jau 10 metų stebime nekintančią tendenciją – moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) skiriame apie 1 proc. šalies BVP. Mano tikslas yra, kad iki 2030 m. tam skirtume 2 proc. BVP.
Trečias tikslas – institucijų modernizavimas. Jau iki 2027 m. yra siekis 35 proc. sumažinti investicinę naštą, kurią patiria verslas, ir bent jau dvigubai efektyvinti viešąjį sektorių, pasitelkiant dirbtinį intelektą, skaitmeninimo sprendimus.
Žinoma, nereikia pamiršti, kad viskas remiasi į žmones. EIMIN turi misiją užtikrinti, kad darbo rinka atlieptų poreikius, tiek kalbant apie perkvalifikavimo programas, diasporos pritraukimą.
– Jūs teigiate, kad iki 2030 metų bent trečdalis naujų užsienio investicijų turi pasiekti regionus. Kaip tai įgyvendinsite?
– Turime 3 pagrindines priemones. Pirmoji – laisvosios ekonominės zonos ir pramonės parkai. Šiuo metu Lietuvos Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) užimtumas yra 39 proc. Matome, kad Marijampolėje pasiekta beveik 90 proc., Kaune – 60 proc., bet Alytuje turime tik 19 proc. Kai kurias LEZ teritorijas reikia plėsti, yra diskusijų dėl naujų LEZ steigimo.
Kitas dalykas – inovatyvumo skatinimas regionuose. Tam esu numatęs integruoti Inovacijų agentūros „Spiečių“ tinklą. Mano vizija, kad „Spiečiai“ būtų integruoti kartu su LEZ, su pramonės parkais. Žinoma, reikia inicijuoti diskusiją su mokslo ir studijų institucijomis. Tam, kad susijungtume į vieną, kad studijų programos atlieptų verslo poreikius, Inovacijų agentūra turėtų savo indėlį skatinant regionuose inovacijas, pramonės transformaciją, o LEZ pritrauktų investuotojus.
– Esate pats iš nedidelio miesto, Varėnos, aš pats esu anykštėnas. Kaip manote, ar maži miestai pasmerkti ilguoju laikotarpiu numirti ir būsime kelių didelių miestų šalimi, kur visi važiuos dirbti? Ar manote, kad gyvybė gali būti ir regionuose?
– Aš tikiu ir matau, kad gyvybė gali būti regionuose. Todėl ir pasirinkau minimus tris prioritetus, kurie kuria konkurencingą visą Lietuvą, o ne tik didžiuosius miestus. Turime, deja, tendenciją, kad regionai Lietuvoje neprilygsta patiems skurdžiausiems Danijos ar Suomijos regionams, nors turime darbščių žmonių, turime technologijų, turime dinamišką aplinką tiek investuotojams, tiek inovacijoms. Čia svarbus aspektas ir pramonės parkų investicijų diferencijavimas. Klaipėdoje aktualus investuotojas su 10 mln. investicija ir 300 darbo vietų. Anykščiuose, Varėnoje ar Kelmėje net ir 50 darbo vietų sukuria rimtą pokytį.
Aš tikiu ir matau, kad gyvybė gali būti regionuose.
– Agentūros „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, dėl nepalankios konkurencinės aplinkos šiemet (sausį–birželį) sutartos investicijos, palyginti su pernai tuo pat laiku, smuko 16 kartų. Ką daryti, kad užsienio investicijos pasiektų Lietuvą?
– Jūsų įvardintas kritimas dega raudona šviesa, kad kažkas negerai. Tačiau čia reikia patikslinti, kad visas fonas pasaulyje yra pasikeitęs. Vyksta karas, infliacija, neaiški muitų politika iš partnerių. Tai kuria mažiau patrauklią investicinę aplinką visame regione.
Lietuva čia turi išlikti pati konkurencingiausia iš kaimynų. Yra dvi dedamosios. 82 proc. visų pritrauktų užsienio investicijų pritrauktos turint valstybės subsidiją. Tačiau tai atsiperka. Jau vien nuo 2014 m. atėjusios įmonės 2018–2022 m. laikotarpiu sumokėjo 8 kartus daugiau mokesčių, nes mes jiems skyrėm paramos. Kitas aspektas – svarbu ne tik pinigų apimtys, bet kaip greitai valstybė gali priimti sprendimus. Potencialūs investuotojai išskiria administracinės naštos mažinimo naudą aukščiau finansinės paramos. (...) Todėl vienas iš mano prioritetų ir yra administracinės naštos mažinimas, kuris liečia ir startuolių skatinimą, investicijų pritraukimą, įdarbinimo procedūras.
– Jeigu užsienio investuotojui, tarkime, E. Muskui, kuris nori Lietuvoje statyti baterijų fabriką, reikėtų įvardinti mūsų šalies konkurencinius pranašumus, ką jam pasakytumėt?
– Mes nebegalime konkuruoti tik pigia darbo jėga. Save turime rodyti ir jau rodome kaip aukštųjų technologijų valstybę. Lietuva yra žinoma dėl savo optikos, optoelektronikos, lazerių, biotechnologijų pasiekimų. Investuotojai vertina mūsų talentų ekosistemą. Galime pasiūlyti kompetentingų inžinierių, informacinių ir ryšių technologijų aptarnavimo specialistų. Lenkija gali pasiūlyti didelę valstybę, didelę rinką. Mūsų pranašumas yra aukštosios technologijos, talentai, mūsų dinamiškumas, kai veikiame kaip valstybė.
Mes nebegalime konkuruoti tik pigia darbo jėga. Save turime rodyti ir jau rodome kaip aukštųjų technologijų valstybę
– Ar technologijos gali prisidėti prie valstybingumo išsaugojimo? Štai Taivanas pažymi, kad, Kinijai juos užpuolus, pasaulio BVP smuks 10 proc., mat Taivanas gamina itin mažus puslaidininkius, kurių kol kas nesugeba pagaminti kitos šalys. Ar Lietuva gali ateityje turėti technologinį produktą, dėl ko pasauliui būtų brangu mus prarasti?
– Yra valstybių, kurios turi naudingųjų iškasenų. Mes to neturime. Kita galimybė yra kurti itin aukštą pridėtinę vertę kuriančias technologijas. Taip, be lustų mažai ką nuveiksi. Lietuva turi labai rimtų pasiekimų inovacijų srityje. Biotechnologijų srityje galime kalbėti apie genų inžineriją. Ji domina investuotojus nuo JAV iki JAE. Kalbant apie lazerius, 90 proc. jų eksportuojame. Juos naudoja NASA, CERN, Europos kosmoso agentūra. Nepaisant to, šiandien dar neturime vieno esminio ar kelių produktų, kurie būtų nepakeičiami tiekimo grandinėse. Lietuva turi lygiuotis į pažangiausias valstybes ir čia yra mūsų raktas į sėkmę, atsparumą ir saugumą.
– Kad jau kalbame apie lustus, reikia prisiminti, kad I. Šimonytės Vyriausybė užmezgė glaudžius santykius tarp Lietuvos ir Taivano. Vienas iš to rezultatų yra A. Paukščio Vilniuje statoma puslaidininkių gamykla. Ar matote galimybę toliau bendradarbiauti su Taivanu, nes sklindančių aidų yra įvairių.
– Kalbant apie Taivaną, šiuo metu stebime pozityvius ekonominių santykių reiškinius. Mūsų bendra prekyba sudaro apie 120 mln. eurų, auga lietuviškos kilmės prekių eksportas. Taivanas yra susidomėjęs ir jau investavęs į įmones Lietuvoje, kurios dirba finansinių technologijų, biotechnologijų, lazerių sektoriuose.
Mūsų tikslas yra eksporto diversifikavimas. Labai svarbu, kad Lietuva nepriklausytų nuo kelių rinkų. Dar 2022 m. patvirtinome prioritetinių inovacijų eksporto rinkų žemėlapį, kuriame yra 32 valstybės. Šiandien tas prioritetines rinkas svarbu peržiūrėti, kad Lietuva taptų žinomesnė ir daugiau pasaulio valstybių pirktų mūsų sukuriamus aukštos pridėtinės vertės produktus.
– Gerai, tuomet paklausiu taip: ar žadate imtis proaktyvių veiksmų, kad Lietuvoje atsirastų dar viena Taivano technologija?
– Kiekviena technologija, ar ji iš Taivano, Japonijos, Vokietijos, yra laimėjimas Lietuvai.
– Ar svarstote apie kokius nors mokestinius pokyčius?
– Konkurencingos valstybės bruožas yra stabilumas. Svarbu pabrėžti, kad nebus ir neturėtų būti jokių naujų mokesčių, jokių mokesčių didinimų, kad būtume patraukli rinka investuoti.
Svarbu pabrėžti, kad nebus ir neturėtų būti jokių naujų mokesčių, jokių mokesčių didinimų, kad būtume patraukli rinka investuoti
– Dar šių metų vasarą EIMIN kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją (URM) dėl galimybės prekybos tinklui MERE taikyti sankcijas, kadangi akcininkai yra Rusijos piliečiai. Tuo keliu jau yra žengusi Lenkija ir uždraudusi minimas parduotuves. Ar pritariate tam?
– Gavome atsakymą iš URM, kad geriausiai tokius dalykus užtikrina bendra Europos Sąjungos politika. Man asmeniškai keista, kaip tokios įmonės kaip MERE dar veikia Lietuvoje. Mano tikslas, kad verslai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai remia Rusiją, remia Rusiją kare prieš Ukrainą, negalėtų veikti.
Mano tikslas, kad verslai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai remia Rusiją, remia Rusiją kare prieš Ukrainą, negalėtų veikti
– Šiek tiek apie „Igničio grupę“. Ar pritariate siūlymui delistinguoti įmonės akcijas?
– Kiekvienas sprendimas, ypač didesnės reikšmės, nes kalbame apie Lietuvos įvaizdį potencialiems investuotojams, turi būti priimtas remiantis ne emocijomis ar jausmais, o paskaičiavimais. Išpirkti akcijas kainuotų labai daug. Klausimas, ar visi akcininkai norės parduoti. Diskusija turi būti apie tai, kiek maksimaliai galime užtikrinti įmonės skaidrumą, efektyvumą. Kol kas valstybei priklauso 75 proc., ji gali priimti sprendimus. Klausimas, kiek atnešime naudos ir kiek sukursime žalos išpirkdami akcijas. Nedrįsčiau teigti, kad reikia eiti konkrečiu keliu. Tačiau svarbu pažymėti, kad elektros tiekimas svarbus mūsų pramonei. Svarbu, kad „Ignitis“ judėtų su žaliosios energetikos plėtra, kad kainos būtų konkurencingesnės.
– Dar viena idėja, kurią iškėlė I. Ruginienė, – 4 darbo dienų savaitė. Tuo tarpu Silicio slėnyje vyrauja naujas modelis 9.9.6: šešias dienas per savaitę dirbti nuo 9 iki 21 val. Kuriam modeliui pritariat jūs?
– Žinoma, kad kiekvienas žmogus norėtų keturių darbo dienų savaitės. Tačiau svarbu remtis duomenimis. Išdirbtas laikas pramonėje, paslaugų sektoriuje tiesiogiai veikia produktyvumą. Žinoma, yra sričių, daugiau kūrybinių, kur išdirbtas laikas nekoreliuoja su našumu. Galbūt ten galima svarstyti. Bet kalbant valstybiškai, šiandien turime padaryti labai daug namų darbų, kad pagerintume produktyvumą. Lietuvos produktyvumas siekia 70 proc. ES vidurkio. Turime technologijų, kurias EIMIN turi skatinti diegti. Kalbame apie pramonės revoliuciją 5.0. Ilgainiui, padarius namų darbus, pasiekus ES produktyvumo lygį, galima svarstyti apie tam tikrus pilotinius variantus tam tikruose sektoriuose. Tai bando Nyderlandai, Portugalija. Mūsų privačios įmonės irgi gali siūlyti tam tikrus variantus dėl darbo valandų. Diskusija yra gerai, bet sprendimui trumpinti darbo savaitę Lietuva dar nėra pasirengusi.
– Ar dalyvaujate antrojoje pakopoje?
– Ne.
– Ar nesvarstote pradėti?
– Nesvarsčiau. Mano žmona kaupia, aš ne, tai palaikome Lietuvos vidurkį.
– Ar investuojate kažkur?
– Irgi ne.
– Ar yra verslo, o gal apskritai asmenybė Lietuvoje ar užsienyje, kuri jus įkvepia?
– Niekada neturėjau kažko, kas labai įkvėptų. Labai žaviuosi ir esu perskaitęs visas Davido Gogginso knygas. Jis parodo, kiek daug reiklus gali būti žmogus pats sau, tam, kad galėtų įgyvendinti tikslus.
Labai žaviuosi ir esu perskaitęs visas Davido Gogginso knygas. Jis parodo, kiek daug reiklus gali būti žmogus pats sau, tam, kad galėtų įgyvendinti tikslus
– Ar galėtumėte įvardinti lietuvišką verslą, kurio didžiuojatės, kurį išskirtumėte?
– Pavyzdžių yra labai daug. Turime „NanoAvionics“, kurie kuria mažuosius nanopalydovus. Tikiuosi matyti tolimesnį jų augimą. Turime gynybos startuolį „Astrolight“, „Genomiką“. Turime daug įmonių, kurias būtų galima vardinti ir vardinti.
– Negalėjau nepaklausti. Ką manote apie visuomenininką Andrių Tapiną?
– Iškirtinės nuomonės neturiu. Anksčiau, kai dar buvau studentas, žiūrėdavau jo laidas. Dabar to laiko kiek mažiau. Stengiuosi žiūrėti žinias, visuomenininkus, kokios tendencijos, kaip ir kas ką vertina.
– Jis jums uždavė 3 klausimus. Ar yra ten bent krislelis tiesos?
– Ne, tiesos ten nėra.
– Pabaigoje dar norėčiau užduoti kelis greitus klausimus, kur galėsite vienu žodžiu atsakyti. Pradėkime nuo šio: investuoti į nekilnojamąjį turtą ar į įmonių akcijas?
– Nekilnojamąjį turtą.
– Valdyti komandą, kurioje visi talentingi, bet sunkiai sugyvena, ar komandą, kuri draugiška, bet vidutinių gebėjimų?
– Talentingą.
– Tikslas pateisina priemones. Taip ar ne?
– Ne visada.
– Kas svarbiau: socialinis teisingumas ar ekonominis efektyvumas?
– Socialinis teisingumas.
– Kurti verslą su geriausiu draugu ar su patyrusiu investuotoju, kurį vos pažįstate?
– Pasirinkčiau geriausią draugą.
