Atsiimti pinigus iš antros pakopos ar ne: ekonomistai turi kelis patarimus

Jau nuo 2026 m. leidus atsiimti visus antrojoje pensijų pakopoje sukauptus pinigus, ekonomistai ir investuotojai dalinasi patarimais, kaip pasielgti gyventojams. 

II pensijų pakopa Lietuvoje pradėjo veikti 2004 metais. Per dvidešimtmetį ne kartą reformuota, o 2025 m. priimti bene didžiausi pakeitimai.

Vienas jų – leisti gyventojams nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos išsiimti visus II pakopoje sukauptus pinigus.

Ekonomistai ir investuotojai su LRT.lt sutiko pasidalinti įžvalgomis, į ką reikėtų atkreipti dėmesį žmonėms, kurie galvoja likti sistemoje arba atsiimti lėšas.

Neplanuojantiems alternatyvų siūlo pasilikti

Investicijų valdymo bendrovės „Synergy Finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis turi labai paprastą atsakymą, kam tikrai verta likti kaupime.

„Jei žmogus niekur neinvestuoja ir neplanuoja investuoti, nėra pagalvojęs, ką jis darys sulaukęs pensijos, tai jam verta likti antroje pakopoje. (...) Ypač jei jo pajamos yra mažesnės nei vidutinės“, – sako jis.

Jei žmogus niekur neinvestuoja ir neplanuoja investuoti, nėra pagalvojęs, ką jis darys sulaukęs pensijos, tai jam verta likti antroje pakopoje.

A. Milevskis

Pagrindinis argumentas – be to, kad nereikia rūpintis investavimu, papildomai 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio prideda valstybė.

Šiemet šis dydis siekia 30,33 euro. Vadinasi, kaupiantiesiems valstybė 2025 m. pridės 364 eurus.

Antras argumentas – sulaukus pensinio amžiaus išsiimant sukauptus pinigus nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio, kuris investicijoms siekia 15 proc.

Visų pinigų išsiimti negalėsite

Tiesa, A. Milevskis primena, kad pasirinkę kaupti gyventojai visų sukauptų pinigų atgauti negalės. Tad tie, kurie negali susitaikyti su šia mintimi, taip pat gali pasvarstyti apie kitas alternatyvas.

„Žmogus turės pirkti anuitetą. Pasiekęs pensinį amžių, jis negalės pasiimti visų tų pinigų, o gaus periodines išmokas. Tai čia klausimas, ar žmogus nori turėti laisvę su pinigais, ar ne. Jei jis nori ją turėti, tai geriau į antrą pakopą nelįsti, nes čia jos nebus 100 proc. Tačiau tos laisvės kaina yra mažesnė sukaupta suma senatvei“, – sako investuotojas.

LRT.lt primena, kad nuo Naujųjų metų įsigalioja ir nauja tvarka dėl pinigų iš antros pakopos išsiėmimo. Praėjus 2 metams (iki 2027 m. pabaigos), kada bus galima išsiimti visus pinigus, tokia galimybė dings. Išskyrus vieną atvejį. Galimybė atsiimti visas sukauptas lėšas netaikant jokio apmokestinimo bus sudaryta, kai kaupti tampa sunku arba nebėra tikslo (netekus 70–100 proc. dalyvumo, nustačius sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą ligų sąrašą, nustačius paliatyviosios pagalbos poreikį).

Be to, vieną kartą per visą gyvenimą bus galima atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau nei paties gyventojo įmokėta suma). Tokiu atveju gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėti nereikės, tačiau bus pritaikytas 3 proc. išsiėmimo atskaitymas.

Kas galėtų pagalvoti apie pasitraukimą?

A. Milevskis pažymi, kad galvoti apie pasitraukimą iš antros pakopos gali ir tie, kurie tikrai žino, kur investuos pinigus.

Vis dėlto, akcentuoja investuotojas, aplenkti fondų generuojamą grąžą, skaičiuojant valstybės indėlį ir galimybę nemokėti GPM, sunku.

„Tarkime, žmogus pats investuos į panašius pasaulio akcijų krepšelius, trečią pakopą naudos, tai, mūsų vertinimu, nė vienas iš minimų variantų neaplenkia antros pakopos būtent dėl dviejų dalykų – valstybės paskatos ir GPM nebuvimo. Ar gali žmogus pats investuodamas uždirbti daugiau negu būdamas antroje pakopoje? Gali. Bet ar jam pasiseks tai padaryti – čia jau kitas klausimas“, – akcentuoja investuotojas.

Ar gali žmogus pats investuodamas uždirbti daugiau negu būdamas antroje pakopoje? Gali. Bet ar jam pasiseks tai padaryti – čia jau kitas klausimas.

A. Milevskis

Atsiimti pinigus ir nutraukti kaupimą gali būti logiška ir tiems, kurie taip sumažintų savo per didelius finansinius įsipareigojimus.

„Estijoje trečdalis atsiimtų pinigų nukeliavo vartojimo išlaidoms, trečdalis – kreditams dengti. Pavyzdžiui, jei aš turiu vartojimo kreditą, kur moku 20 proc. palūkanų, tai padengti kreditą būtų logiškas sprendimas“, – teigia A. Milevskis.

Jis pats sako vis dar svarstantis, ar pasilikti antrojoje pakopoje. A. Milevskio teigimu, jį tenkina investavimo rezultatai, tačiau labiausiai neramina politinis nestabilumas.

„Nepatinka, kai ateina politikas ir sako, kad dės visas pastangas, kad būtų panaikinta paskata, kad visi pinigai grįžtų į „Sodrą“. Kaupti pradėjau dar 2006 m. ir tos sąlygos, kuriomis sutikau tą daryti, turbūt niekada negrįš. 2019 m., kada buvo galima, kaupimą susistabdžiau, nes negalėjau išsiimti. Dabar galvoju. Žiūrint tik į skaičius, tai tikrai yra gera alternatyva. Bet klausimas, ar ateinančius 20 metų aš noriu gyventi galimai su radikaliais sprendimais“, – sako investuotojas.

Klausimas, ar ateinančius 20 metų aš noriu gyventi galimai su radikaliais sprendimais.

A. Milevskis

Įvardijo, kokios pensijos galima tikėtis

Ekonomistas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus atkreipia dėmesį, kad tie, kieno pajamos siekia minimalų atlyginimą, išėję į pensiją iš „Sodros“ gaus apie 67 proc. dabar disponuojamų pajamų.

2025 m. minimalus atlyginimas į rankas siekia apie 777 eurus (1 038 eurus popieriuje), o 67 proc. sudarytų apie 520 eurų.

„Jeigu mano minėtas žmogus dalyvautų kaupime, o ten generuojama grąža būtų panaši į, tarkim, darbo užmokesčio fondo augimo tempus, toks asmuo senatvėje galėtų tikėtis 85–90 proc. dabar disponuojamų pajamų. Skirtumas būtų apčiuopiamas“, – sako ekonomistas.

Jei esate vidutinių pajamų gavėjas, išėjęs į pensiją gausite apie 47 proc. dabar disponuojamų mėnesinių pajamų.

Vidutinis darbo užmokestis 2025 m. antrąjį ketvirtį siekė 1 461 eurą į rankas, o 47 proc. sudarytų apie 690 eurų.

„Jeigu dalyvausite kaupime, galite tikėtis galbūt 67 proc. siekiančios pakeitimo normos. (...) Būdų finansiškai tvariai su „Sodra“ užtikrinti tokias aukštas pakeitimo normas nėra“, – pažymėjo ekonomistas.

Be to, verta pažymėti, kad dėl prastėjančios demografinės situacijos ateityje išlaikyti aukštą pakeitimo normą „Sodros“ sistemoje bus vis sunkiau. Pavyzdžiui, dabar vieną pensinio amžiaus žmogų išlaiko trys dirbantys. Jeigu Lietuvos demografinė padėtis išliks tokia pati, 2050 m. vieno pensinio amžiaus žmogaus išlaikymo našta kris ant maždaug 1,8 dirbančių šalies gyventojų, rodo Eurostato duomenys.

„Mišri pensijų sistema [kada yra tiek I, tiek II pakopa] leidžia iš dalies sušvelninti visuomenės senėjimo poveikį pensijų gavėjams ir socialinei draudimo sistemai“, – sako A. Bartkus.

Paklaustas, kam patartų tikrai likti antrojoje pakopoje, A. Bartkus pažymėjo, kad visiems.

„Nėra taip, kad galėčiau išskirti kokią nors grupę. Tiems, kas uždirba mažai, ypač apsimoka dalyvauti kaupime dėl valstybės subsidijos, jei ji bus išlaikyta. Tiems, kas uždirba daugiau, taip pat apsimoka kaupti, nes jų „Sodros“ pensijos nebus tokios didelės vien todėl, kad jų sąskaita dėl bazinės pensijos šiek tiek finansuojami mažesnių pensijų gavėjai.

Tiems, kas uždirba mažai, ypač apsimoka dalyvauti kaupime dėl valstybės subsidijos, jei ji bus išlaikyta.

A. Bartkus

Be to, kadangi dabar dirbantis žmogus į pensiją eis po 20–30 metų, jam labai sunku įvertinti tokį ilgą laikotarpį. Paimkime žmogų, kuriam daugiau nei 40 metų, kaupime dalyvavusį apie 20 metų ir jau sukaupusį šiokią tokią sumą. Jam gali atrodyti, kad už tą sukauptą sumą jis gali išpildyti kokį nors norą, įsigyti ilgalaikio vartojimo prekę. Žmogus neįvertina to, kad, pasitraukus iš kaupimo, po 20 metų jam teks susidurti su žemesne pakeitimo norma. (...) Jam tas senatvės terminas atrodo labai toli, bet jis nėra toli. Tai prabėga akimirksniu“, – akcentuoja ekonomistas.

Senatvės terminas atrodo labai toli, bet jis nėra toli. Tai prabėga akimirksniu.

A. Bartkus

Mato ir rizikų

Kalbėdamas apie antros pakopos trūkumus, ekonomistas pažymi, kad vienas jų – periodinės išmokos neindeksavimas.

„Kada sulaukę pensinio amžiaus įsigyjate anuitetą, jis neindeksuojamas. Jei gaunate 100 eurų per mėnesį, tai iš pradžių ši suma atrodys patraukli. Tačiau, bėgant laikui, perkamoji šių pinigų galia mažės. Po 10 metų už tą 100 eurų jau tiek nebenusipirksite, kiek galėjote anksčiau. O štai „Sodroje“ išmokos yra indeksuojamos ir nuolat didėja“, – sako A. Bartkus.

Dar vienas trūkumas – sistemos rizikingumas. „Jei žmogus išeina į pensiją ekonomikos pakilimo fazėje, kada investavimo grąža yra didelė, viskas gerai, jam pasisekė. Jei žmogus išeina ekonominio nuosmukio metu, kada visų aktyvų ir turto vertės yra smukusios, tenka konstatuoti, kad jam nepasisekė“, – įspėja A. Bartkus.

Tiesa, čia reikia pažymėti, kad antroje pakopoje investuojami pinigai yra suskirstyti į gyvenimo ciklo fondus. Kuo žmogus vyresnis – tuo investavimo rizika žemesnė.

„Tačiau ir tai negarantuoja maksimalaus saugumo“, – tikina ekonomistas.

R. Lazutka: kiekvieno atvejis unikalus

Profesorius, ekonomistas Romas Lazutka sako, kad duoti universalų patarimą, kam atsiimti pinigus, o kam kaupti toliau, sudėtinga.

„Pasakyti, kam atsiimti, o kam ne, yra tas pats, kas visiems pasakyti, kokį pirkinių krepšelį suformuoti prieš einant apsipirkti. Kiekvieno situacija yra skirtinga. Jei yra jaunuolis, kuris dar gyvena su tėvais, jis savo atlyginimą išleidžia pramogoms, rūbams ir panašiai, tai žinoma, kad jam nėra prasmės atsiimti“, – pataria ekonomistas.

Tiems, kas visiškai neturi santaupų, kas patiria finansinių sunkumų, profesorius siūlo pagalvoti apie galimybę atsiimti pinigus.

„Pavyzdžiui, jei yra vieniša mama, kuri turi du vaikus, juos augina, jai reikia vaikus leisti į mokyklą, sumokėti už būrelius, laukia būsto remontas, automobilis genda, reikia dantis tvarkytis, o pinigų nėra...

Galbūt kas nors turi pasiėmęs būsto paskolą, kurią galima greičiau grąžinti. Bet ir tai kai kuriems naudinga būsto paskolą grąžinti palaipsniui, nes jų algos auga. Tie keli šimtai eurų, kuriuos žmogus moka dabar, po truputį nuvertėja.

Galbūt kas nors turi automobilį ir už jo remontą reikia mokėti po šimtą, kelis šimtus eurų. Kiekvieno situacija labai skirtinga. Apibendrinčiau taip – jei žmogus nuo atlyginimo iki atlyginimo gyvena, tai jam naudingiau turėti kad ir tuos 5 tūkst. eurų sąskaitoje negu juos laikyti pensijų fonde ir kam nors nutikus negalėti jais pasinaudoti. Turint tuos pinigus banko sąskaitoje vis tiek būtų šioks toks saugumas“, – pataria R. Lazutka.

Kiek atsiims?

Kol kas galima tik spėlioti, kiek žmonių liks sistemoje, o kiek atsiims pinigus.

Štai LRT užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad net 59 proc. kaupiančiųjų ketina atsiimti lėšas.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad per pirmąją bangą lėšas atsiims 20 proc. kaupiančiųjų, o atsiimtų lėšų suma gali siekti apie 1,13 mlrd. eurų.

Estijoje įgyvendinus panašią reformą sukauptus pinigus atsiėmė per 30 proc. žmonių.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atliktoje apklausoje 36 proc. teigia ir toliau dalyvausiantys kaupime, o 20 proc. žmonių esą dar neapsisprendę.

Įsigalioja ir daugiau pakeitimų

LRT.lt primena, kad 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje prasidės dvejus metus truksiantis pereinamasis laikotarpis, per jį gyventojai galės pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir susigrąžinti joje sukauptas lėšas.

Svarbu atminti, kad žmonių sąskaitas pasieks ne visa ten sukaupta suma – prieš tai iš jos bus atimtos „Sodros“ ir skatinamosios valstybės biudžeto įmokos.

Plačiau apie tai, kiek lėšų galėsite atsiimti iš antrosios pakopos, galite skaityti čia.

Nuo 2026 m. įsigalioja ir daugiau su kaupimu antrojoje pakopoje susijusių pakeitimų. Pavyzdžiui, nebeliks privalomo įtraukimo.

Apsisprendę kaupti antrojoje pensijų pakopoje gyventojai galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai – įmokas stabdyti. Įmokas bus galima stabdyti vieniems metams, taip pat bus galimybė pratęsti šį laikotarpį.

Gyventojai dalį sukauptų lėšų galės atsiimti ir po 2028 m. pasibaigsiančio pereinamojo laikotarpio, tačiau tada galios tam tikri apribojimai ir atskaitymai.

Vieną kartą per visą gyvenimą bus galima atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau nei paties gyventojo įmokėta suma). Tokiu atveju GPM mokėti nereikės, tačiau bus pritaikytas 3 proc. išsiėmimo atskaitymas.

Likus 5 metams ar mažiau iki senatvės pensijos amžiaus, visą sukauptą sumą atsiimti bus galima asmenims, sukaupusiems iki pusės privalomo anuiteto sumos.

Galimybė dalyviui nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas netaikant jokio apmokestinimo bus sudaryta ir tokiais atvejais, kai kaupti tampa sunku arba nebėra tikslo (netekus 70–100 proc. dalyvumo, nustačius sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą ligų sąrašą, nustačius paliatyviosios pagalbos poreikį).