Artėjant šaltajam sezonui, kai dažnėja peršalimo ligos, daugėja ir laikino nedarbingumo atvejų. LRT.lt domisi, kiek ilgai galima būti nedarbingam ir gauti išmoką.
„Sodros“ aiškinimu, ligos ar traumos atveju ligos išmoka mokama iki darbingumo atgavimo dienos, tačiau galioja tam tikri ribojimai.
Įprastai gydytojas gali išduoti ir tęsti nedarbingumo pažymėjimą iki 122 kalendorinių dienų be pertraukos arba iki 153 dienų su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių.
Jei prireikia tęsti ilgiau, šaukiama gydytojų konsultacinė komisija, kuri sprendžia, ar tęsti nedarbingumą, ar rekomenduoti kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą dėl dalyvumo (darbingumo) lygio nustatymo.
„Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič teigimu, daugiausia nedarbingumo pažymėjimų išduodama būtent šaltuoju metų laiku, lapkričio–vasario mėnesiais. Paprastai nedarbingumo pažymėjimų išdavimo statistika atspindi sergamumo tendencijas.
„Šiemet daugiausia nedarbingumo pažymėjimų išduota sausį – 292 tūkst., o liepą –163 tūkst.
Palyginti, 2024 metais daugiausia nedarbingumo pažymėjimų išduota taip pat sausį – tuomet jų buvo 244 tūkst. Užpernai liepą išduota 169 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų“, – komentavo M. Kozič.
Kai žmonėms išduodama daugiau nedarbingumo pažymėjimų, atitinkamai didėja ir ligos išmokoms skiriama suma. Vis dėlto šie pokyčiai nėra labai ryškūs, sako „Sodros“ atstovė.
„Pavyzdžiui, šių metų sausį „Sodra“ išmokėjo 50 mln. eurų ligos išmokų, o liepą – 42 mln. eurų“, – pastebėjo M. Kozič.
Ligos išmokos dydis priklauso nuo kiekvieno žmogaus pajamų ir nuo to, kiek laiko jis buvo nedarbingas. Nėra tiesioginės proporcijos: jei vieną mėnesį išduodama perpus mažiau nedarbingumo pažymėjimų, tai dar nereiškia, kad ir išmokų suma bus perpus mažesnė.
„Sodros“ specialistai nuolat atlieka nedarbingumo kontrolę pasitelkdami informacines sistemas – programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus.
Tai reiškia, kad analizuojami išduotų nedarbingumo pažymėjimų duomenys, pavyzdžiui, laikinojo nedarbingumo trukmė, laikinojo nedarbingumo priežastis, gydytojo įvesti bei kiti duomenys ir „Sodros“ duomenys.
