ES svarsto keisti skraidančiųjų teises – kaip tai paveiktų keliaujančiuosius?

Jei bus pritarta Europos Sąjungos Tarybos siūlymams, visi keliaujantieji lėktuvais Europoje atsidurs daug prastesnėje padėtyje, o jų teisės bus mažiau saugomos, sako oro linijų keleivių teises ginančios asociacijos APRA prezidentas Tomaszas Pawliszynas. 

Interviu LRT.lt jis pasakoja, kokie pokyčiai laukia keleivių, jei bus pritarta naujiems Keleivių teisių reglamento pakeitimams, ir kodėl tik mažiau nei 25 proc. asmenų, kuriems priklauso skrydžių kompensacijos, jas gauna.

– Kokie yra dažniausi oro keleivių teisių pažeidimai, kuriuos pastebite?

– Sakyčiau, kad kalbėkime ne apie pažeidimus, bet apie gudravimus, kuriuos naudoja aviakompanijos, siekdamos nemokėti kompensacijų. Viena iš taktikų – klaidingas skundo atmetimas. Kai jūsų skrydis atidedamas arba atšaukiamas, paprastai yra kažkas, ką galima kaltinti, pavyzdžiui, oro sąlygas ar skrydžių kontrolę. Kartais tai būna tiesa, mat oro eismo kontrolė yra dažniausia skrydžių vėlavimo priežastis Europoje. Ir tai, žinoma, yra už oro linijų kontrolės ribų. Tačiau labai dažnai matome, kad nors oro linijos ir remiasi šiais motyvais, kad atidėtų ar atmestų prašymą, iš tiesų tai ne visada būna teisingi motyvai. Pavyzdžiui, matome, kad kiti lėktuvai tuo pačiu metu iš to paties oro uosto galėjo išskristi, nors aviakompanija teigia priešingai.

Dar vienas dažnas triukas – užpildęs prašymą žmogus nesulaukia jokio atsakymo arba jam atsakoma klausimu. Pavyzdžiui, įrodykite, kad buvote lėktuve, įrodykite, kad oras buvo geras, ir t. t.

– Mes ir patys sulaukiame skaitytojų laiškų, kur susidaro įspūdis, jog keleivį bandoma įtraukti į kažkokią teisinę kovą. Galiausiai žmogus numoja ranka ir galvoja, kad gal aš čia nebevargsiu dėl tos kompensacijos.

– Taip, dažna strategija yra atgrasyti pareiškėją nuo reikalavimo pateikimo.

– Europos Sąjungos Taryba po daugiau nei 20 metų pertraukos siūlo Keleivių teisių reglamento (ES 261) pakeitimus, kurie paliestų keliaujančius lėktuvais žmones. Vienas iš siūlymų – keisti kompensacijų tvarką už vėluojančius skrydžius.

Dabar keleiviai gali gauti kompensaciją, jeigu atvyksta į galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėluodami, jeigu vėlavimo priežastis nėra ypatingos aplinkybės, nepriklausančios oro linijai. Skrydžiams iki 1 500 km galioja 250 eurų kompensacija, skrydžiams 1 500–3 500 km galioja 400 eurų ir skrydžiams per 3 500 km – 600 eurų kompensacija. Siūloma, kad kompensacija trumpiems skrydžiams galiotų tik tada, kai skrydžiai vėluoja daugiau nei 4 val., o ilgiems – jei daugiau nei 6 val. Trumpiems skrydžiams kompensacija padidėtų iki 300 eurų, tačiau už ilgus skrydžius sumažėtų iki 500 eurų. Kaip vertinat tokį pasiūlymą?

– Šie nauji pasiūlymai yra labai palankūs pačioms oro bendrovėms. Susidaro įspūdis, kad jos sau ir pasirašė tuos pakeitimus. Tai yra tikrai didelis žingsnis atgal.

Aviakompanijos fiksuoja rekordinius pelnus, keliaujančiųjų skaičius auga ir visa industrija fiksuoja kaip niekada gerus rezultatus. Todėl mes tikrai nesuprantame, kodėl ir iš kur kilo šis pasiūlymas, nes iš tiesų šis pasiūlymas padeda oro bendrovėms. Jei jam būtų pritarta, būtų pašalinti patys svarbiausi straipsniai iš dabar galiojančios reguliacijos.

Manau, kad Europos Sąjungos Tarybos pasiūlymas buvo netikėtas, ypač todėl, kad proceso metu nebuvo surengtos jokios konsultacijos nei su keliautojų teisių gynėjais, nei su Europos Parlamentu. Visi matėme Europos Parlamento reakciją į šį pasiūlymą – ji buvo itin kritiška ir netgi šokiruojanti. Birželio mėnesio sesijoje Europos Parlamente Strasbūre turėjome daugiau nei 20 pranešėjų, iš kurių 19 buvo labai kritiški pasiūlymo atžvilgiu. Iš esmės mes labai kritiškai vertiname šį pasiūlymą ir nematome jokios priežasties jo net svarstyti, nes jis yra labai blogas.

– Kaip manote, ar dabartiniams Europos Sąjungos Tarybos pasiūlymams bus pritarta?

– Neturiu krištolinio rutulio, tačiau kai kalbamės su įvairių šalių atstovais, jie teigia, kad norima išlaikyti status quo. Yra keletas šalių, kurios nori jį netgi patobulinti. Pavyzdžiui, dabartinį 3 val. vėlavimą sumažinti iki 2 val., kad keliaujantiems būtų geriau. Taip pat yra kelios šalys, kurios nori padidinti iki 4 ar net 5 val. Laukia dar pusės metų diskusijos su Europos Parlamentu, tad pamatysime, kur nuves tos diskusijos. Aš tikiuosi, ir, kiek matau EP narių nusiteikimą, turėtų išlikti dabar taikomas 3 val. vėlavimas.

Dar klausimas, kaip keisis kompensacijų dydžiai. 250, 400 ir 600 eurų dydžiai buvo nustatyti prieš 20 metų. Mūsų nuomone, jie turėtų būti pakoreguoti pagal infliaciją.

– Grįžtant prie siūlymo ilginti skrydžių atidėjimo laiką nuo 3 iki 4 val., oro bendrovės tikina, kad tai padarius jos atšauktų mažiau skrydžių. Kaip jums skamba toks argumentas?

– Save laikau protingu žmogumi, tačiau visiškai nesuprantu šio argumento. Jei oro bendrovės nori, jos gali jau dabar atšaukti daug mažiau skrydžių. Galima skrydį atidėti 3, 4 ar net 5 val., bet mes nematome jokio ryšio tarp vėlavimų ir atšauktų skrydžių skaičiaus.

Oro linijoms daug naudingiau įvykdyti vėluojantį skrydį nei jį atšaukti. Keleiviams tai nieko gero, bet aviakompanijai tikrai labai nenaudinga atšaukti skrydį, nes reikia ne tik sumokėti kompensaciją, bet ir grąžinti pinigus už bilietus arba perkelti skrydį. Tai didžiulis operacinis uždavinys. Kiekvienas atšauktas skrydis yra labai didelis operacinis iššūkis visiems. Galiausiai, oro linijos vis tiek turi nuskraidinti lėktuvą, nes reikia iš kito taško paimti keleivius. Todėl oro linijų argumentas, kad jiems dabar labiau apsimoka atšaukti skrydį negu jį įvykdyti, kai yra vėluojama daugiau nei 3 val., yra visiškai nelogiškas. Oro bendrovės mano, kad toks argumentas įtikins politikus, žurnalistus.

– Europos Sąjungos Tarybos pasiūlyme yra ir dagiau pokyčių, pavyzdžiui, leidimas į lėktuvą nemokamai įsinešti rankinį bagažą, kurio dydį ir svorį nustatytų vienodos taisyklės visoje ES, ir t. t. Ar yra pasiūlymuose naudingų dalykų?

– Sakyčiau, kad dabar galiojančios taisyklės buvo perrašytos kitaip. Lagaminų dydis netgi būtų sumažintas, nei kaip yra pagal kai kur dabar galiojančios taisykles. Rašoma, kad būtų galima kompiuterio dėklą ar pasą įsinešti nemokai. Tai absurdas, kam rašyti tokias nesąmones. Taigi dabartiniai siūlymai yra daug prastesni negu tai, kas egzistuoja dabar.

Pavyzdžiui, kalbant apie bilieto kainos kompensaciją, kai jį tenka iš naujo įsigyti dėl atšaukto skrydžio. Dabar, pagal Monrealio konvenciją, vežėjas privalo kompensuoti už bet kokią kainą įsigytą bilietą. Tačiau naujai pateiktuose siūlymuose norima, kad kompensacijos dydis nebūtų didesnis nei 400 proc. originalios jūsų pirminio bilieto kainos. Europos Sąjungos Taryba bando tai pateikti kaip teigiamą dalyką, tačiau taip nėra.

– Amerikiečiai sako, kad netvarkykime to, kas nėra sulūžę. Kam iš viso reikia keisti Keleivių teisių reglamentą?

– Yra dalykų, kuriuos galima taisyti. Tačiau dabartiniai reglamentai veikia daugiau nei 20 metų, jie puikiai visiems žinomi, nėra jokių pilkųjų zonų. Jie yra tapę aukso standartu kitoms šalims, kurios kopijavo ES keleivių teises, tam, kad būtų harmonizuota sistema. Skrendi iš Europos į Stambulą, dabar tau galioja kompensacija, jei skrydis vėluoja 3 val. Jei ES būtų priimtas 6 val. vėlavimas, o keliautojas skrido su „Turkish airlines“, tai jam galiotų kompensacija, jei skrydis vėlavo 4 val.? Pagal ES teisę ne, pagal Turkijos – taip.

Visas modelis, kuris veikė daugelį metų, žlunga, nes keleiviai staiga nebežino, kokios yra jų teisės, nes jiems reikia žinoti, kur jie skrenda, kokia aviakompanija juos skraidina ir kas yra vežėjas.

– Ar bandymas prastumti naujas taisykles reiškia, kad lobistai daro didelį spaudimą?

– Turime labai stiprias lobistų grupes, kurios dirba aviacijos srityje. Jie lobizmui išleidžia dešimtis milijonų eurų. Mes žinome, kas stumia dabartinius pakeitimus.

Kitoje pusėje turime keleivių teisių gynėjus, kurie dažnai išlaikomi įvairių dotacijų, tad jos negali prilygti aviacijos industrijos išlaikomiems lobistams.

– Remiantis APRA duomenimis, 2024 m. šimtai milijonų žmonių susidūrė su vėlavimais ir atšauktomis kelionėmis. Kokios yra naujausios 2025 m. trikdžių tendencijos pagal maršrutą, vežėją ir kas jas lemia – oro eismo kontrolės pajėgumai, personalas, oro sąlygos?

– Iki dabar Europoje apie 26 proc. keleivių susidūrė su skrydžių sutrikimais. Skaičiuojame, kad Europoje yra apie 7 mln. keliaujančių, kurie turi teisę kreiptis dėl kompensacijų. Atrodo, kad tai daug, bet tai tik 1 proc. keliaujančių visoje Europoje. Vadinasi, skrydžiai organizuojami gana neblogai. Be to, vėluojančių ar atšauktų skrydžių skaičius yra mažesnis nei prieš 2–3 metus. Praėjusiais metais skrydžiai vėlavo dėl IT sistemų gedimų, streikų, darbuotojų trūkumo. Šiemet to nematome.

Verta pabrėžti, kad pagrindinė šiais metais vėluojančių skrydžių priežastis – oro eismo kontrolės darbuotojų trūkumas. Jie atsakingi už 50 proc. vėluojančių arba atšauktų skrydžių. Turime protestuojančius oro eismo kontrolės darbuotojus Prancūzijoje, o tai lemia ir kitus vėlavimus, nes 30 proc. skrydžių vyksta virš Prancūzijos. Tie vėlavimai ne visada yra kompensuojami, nes dauguma eismo kontrolės vėlavimų yra žymiai trumpesni nei trys valandos.

– Europos Sąjungoje esame linkę skųstis vėluojančiais lėktuvais, atšauktais skrydžiais, negautomis kompensacijomis. Vis dėlto, kaip Europa atrodo kitų žemynų kontekste?

– Pirmiausia turime sutelkti dėmesį ten, kur europiečiai keliauja daugiausiai. Daugiau nei 80 proc. europiečių kelionių vyksta Europoje. Mažiau nei 10 proc. keliauja į Šiaurės Ameriką, Pietų Ameriką, dar mažiau – į Aziją. Taigi, didžiosios dalies europiečių teisės yra ginamos.

Visgi verta pažymėti, kad ne tik Europoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje, Turkijoje, Brazilijoje, Kanadoje ar net Saudo Arabijoje galioja labai griežti keleivių teisių reglamentai, jie yra net Maroke. Daugelyje šalių taisyklės yra panašios. Pirmasis didelis keleivių teisių reglamentas buvo priimtas ES, o vėliau ir kitose šalyse, kurios kopijavo ES teisę.

Kalbant apie keliaujančių lėktuvais teises Azijoje, verta pažymėti, kad ten nėra vienos tvarkos. Keleivių teisių reglamentai galioja daugelyje šalių, pavyzdžiui, Kinijoje, Tailande, Vietname, Filipinuose, net Kinija turi keleivių teisių reglamentus. Vis dėlto ne visi europiečiai apie tai žino, todėl dažniausiai nesikreipia dėl pažeistų teisių.

– Visgi, ar galime sakyti, kad ES keliaujančiųjų teisės labiausiai apsaugotos?

– Kai jos buvo priimtos prieš 20 metų, tuomet tikrai tokios buvo. Ar dabar taip yra? Nežinau. Manau, kad Saudo Arabija turi netgi stipresnę apsaugą. Neatsilieka ir Brazilija.

– Kokius rodiklius oro bendrovės turėtų skelbti kasdien, kad sistema būtų atviresnė, o keliaujančiųjų teisės būtų labiau ginamos?

– Mes iki šiol neturime statistikos, kokiai daliai skrydžių, kurie vėlavo daugiau nei 3 val., priklauso kompensacijos. Taip pat, kiek žmonių, kuriems priklauso kompensacijos, jas gavo.

Šią informaciją kol kas galime gauti tik iš apklausų. Jos rodo, kad tik apie 50 proc. žmonių, kuriems priklauso kompensacija, dėl jos kreipiasi į oro linijas. Iš tų 50 proc. tik 50 proc. pavyksta atgauti kompensaciją.

– Jei galėtumėte įvesti vieną taisyklę, kuri padėtų dar labiau apsaugoti besinaudojančius oro transportu Europoje, kokia tai taisyklė būtų?

– Mano idėja bus kiek kontroversiška, bet manau, kad už skrydžio vėlavimą turėtų būti atsakingos ne tik aviakompanijos, bet ir oro uostas bei oro eismo kontrolė, kadangi didžioji dalis vėlavimo įvyksta ne dėl aviakompanijų kaltės. Mano nuomone, visi, esantys aviacijos ekosistemoje, turėtų būti atsakingi už keliautojo apsaugą. Vadinasi, jei skrydis vėluoja dėl oro eismo kontrolės personalo trūkumo, streikų oro uoste, iš jų taip pat būtų galima prašyti kompensacijos.