Derybos dėl kitų metų minimalios algos dydžio Trišalėje taryboje baigėsi emocingu ginču. Vyriausybės atstovai atmetė verslo ir profesinių sąjungų susitarimą dėl galimos sumos, nes šie pareikalavo pačiai valdžiai prisidėti prie to, kad mažiausiai uždirbantiems žmonėms po mokesčių kišenėje liktų daugiau pajamų. Grįžti prie minimalios algos dydžio sutarta rudenį, kai dirbs jau nauja Vyriausybė.
Įrašo klausykite čia:
Beržų sula – pagrindinis bendrovės „Straikas“ gaminamas produktas. Ši gamykla Šalčininkų rajone veikia 10 metų ir yra viena didžiausių sulos tiekėjų Europoje. Lietuvišką gėrimą vertina ir japonai, ir prancūzai.
„Mes eksportuojame į labai daug šalių – nuo Vakarų Europos iki Japonijos. Dvi mūsų didžiausios rinkos yra turbūt Lenkija ir Prancūzija“, – sako bendrovės vadovas Gintaras Didžiokas.
Gamykloje dirba apie 30 nuolatinių darbuotojų. Sezono metu bendrovė pasamdo dar beveik tiek pat laikinų. Pasak vadovo, yra kas uždirba daugiau, nei gautų Vilniuje ar Kaune. Daliai darbuotojų mokama minimali alga, bet šiai didėjant daugiau prašo ir kiti.
„Automatiškai sako: „Palauk, šefe, žmogelis iš gatvės atėjo vakar, pas jį yra tiek, tai aš negaliu už tiek pat dirbti.“ Ir aš jį suprantu, jis teisus, tai noriu nenoriu turiu kelti. Ir ne simboliškai 20 eurų, o, jeigu padidėjo 100 eurų, tai jam bent jau pusantro reikia pridėti“, – sako G. Didžiokas.
Jis skaičiuoja, kad prie padidintos algos pridėjus mokesčius, suma padvigubėja. Ir gaunasi plius 300 eurų – visa matematika“, – priduria bendrovės vadovas.
Minimalios algos matematika – Trišalės tarybos rankose. Šįkart, antrąkart per dešimtmetį, dėl pokyčio susitarė darbdaviai ir profsąjungos. Dabartinę pusantro tūkstančio eurų sumą jie pasiūlė kelti 7 proc., bet su sąlyga, kad Vyriausybė padidins dvejus metus nekeistą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 4 proc. Finansų ir Socialinės apsaugos ministerijos su pasiūlymu nesutiko.
„Buvo sutarimas nuo pradžių, kad tai nėra klausimas ant stalo. Mes tikrai tą pasakėme, kad NPD nevertintų, kai bus tariamasi dėl MMA dydžio“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.
Ministerija pateikė savo siūlymą dėl minimalios mėnesinės algos didinimo ir siūlo ją kelti daugiau nei darbdaviai bei profesinės sąjungos – 8 proc., iki 1 245 eurų neatskaičius mokesčių.
„Ačiū už tą dydį, bet socialinio dialogo egzamino jūs neišlaikėt“, – sako Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė.
„Mūsų susitarimas, su visa pagarba, yra ne jums ir ne šiai premjerei, o naujam premjerui. Mūsų lūkestis yra, kad nauja Vyriausybė išgirs šį istorinį susitarimą ir jį vertins“, – pažymi Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad minimalią algą reikia didinti bent 12 proc. – tiek maksimaliai siūlė Lietuvos bankas. Mažesnis MMA pakėlimas, esą, nepasijaus dėl infliacijos.
„Žmonėms, kurie gyvena iš minimalios algos, kainos yra pakilusios daugiau, nei buvo galvojama, kai praeitą rudenį tą minimalią algą suderėjo. Taigi, žmonės gyvena sunkiai ir jiems reikia pagalbos“, – teigia R. Lazutka.
Vis dėlto, anot bendrovės „Straikas“ vadovo, kelti atlyginimus nėra taip paprasta.
„Ką aš galiu pasakyti? Tai gal tiems siūlytojams reikėtų įsteigti kokią nedidelę savo individualią įmonę arba bendrovę, pabandyti uždirbti tuos pinigus ir sumokėti kažkam bei pasižiūrėti, kaip tai yra lengva“, – sako G. Didžiokas.
Ekonomisto R. Lazutkos teigimu, didesnę algą gaunantys darbuotojai kartu yra ir išlaidesni pirkėjai. Be to, anot jo, dar galima pakelti kainas, nes turtingesniems mokėti brangiau esą nebūtų problema. Bet verslo atstovai pabrėžia, kad kelti kainas nėra paprasta, ypač, kai bendrovė ar įmonė yra maža.
Individualiai dirbantys žmonės didesnės minimalios algos išvis nelaukia. Jiems didėja mokesčiai, brangsta verslo liudijimai, daugiau atsieina privalomasis sveikatos draudimas.
„Labiausiai šioje situacijoje, didėjant MMA, nukentėtų savarankiškai dirbantys asmenys, kurie net minimalios atlyginimo sumos sau neužsidirba, nes jie vis tiek turės sumokėti nuo padidėjusios minimalios algos, nuo 12 tokių algų, PSD įmokas“, – aiškina mažosios bendrijos „Dagilė Team“ vadovė Asta Dagilė.
Ekonomistų teigimu, sumokėję daugiau mokesčių, gaus didesnę ligos išmoką, pensiją. Prie minimalios algos klausimo numatyta grįžti rugsėjį. Finansų viceministro skaičiavimu, didesnis NPD biudžetui kainuotų bent 40 milijonų eurų. Bet verslas sako, kad, jei nauja Vyriausybė nesutiks didinti NPD, o tik minimalią algą, tai reikš tolesnį mokesčių kėlimą.
Parengė Vaida Račkauskaitė
