Seime skinasi kelią siūlymas nustatyti konkretų šildymo sezono laiką – nuo spalio iki gegužės, taip pat skatinti daugiabučių šilumos punktų modernizavimą bei šilumos gamybą iš elektros.
Parlamentarai ketvirtadienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Šilumos ūkio įstatymo pataisoms.
Pakeitimai numato, kad apie būtinybę atlikti šilumos punkto remontą tiekėjas įspėtų prieš 12 mėnesių ir tai turėtų atlikti namų bendrijos ar namo administratoriai.
Vienintelės dėl pataisų kalbėjusios Ekonomikos ir inovacijų komitete dirbančios socialdemokratės Birutės Vėsaitės teigimu, pataisos leis taupyti šilumą, gyventojų pinigus ir mažinti į aplinką išmetamą anglies dvideginio kiekį.
„Iš pradžių ji (šilumos punktų renovacija – BNS) nebus priverstinė, dalinė parama irgi bus daugiabučių savininkams. O po to, jeigu daugiabučių savininkai nepasinaudos daline šilumos punktų renovacija, tai tada šitas procesas bus priverstinai atliekamas“, – teigė politikė.
„Gyventojai sutaupys apie 100 eurų už sąskaitą per metus. Ir nešvaistysime nei šilumos, neįleisime papildomo anglies dvideginio kiekio į atmosferą“, – kalbėjo parlamentarė.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Seime yra sakęs, kad daugiau negu 85 proc. šilumos punktų yra modernūs ir automatizuoti, todėl šildymas ten gali prasidėti pagal lauko temperatūrą.
Pakeitimai numato, kad šildymo sezono metu tiekėjai privalėtų būti pasiruošę tiekti šilumą, kad atšalus orams pastatuose būtų pakankamai šilta.
Šaltuoju metų laiku būtų laikomas laikotarpis, kurio trijų parų iš eilės vidutinė paros temperatūra būtų ne aukštesnė kaip 10 laipsnių šilumos. Jei šis laikas viršytų šildymo sezono ribas, jis būtų priskiriamas prie šildymo sezono.
Dėl šildymo sezono pradžios pastatuose su nemodernizuotais šilumos punktais, taip pat švietimo įstaigose ar institucijose toliau spręstų savivaldybės.
Be to, nauja tvarka skatintų šilumos gamybą iš elektros ją superkant ne aukcione, o didžiausia leistina atliekinės šilumos supirkimo kaina, kurią nustatytų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Pakeitimais taip pat siūloma, kad nuo kitų metų sąskaitos už šilumą ir karštą vandenį būtų teikiamos elektroniniu būdu, o popieriniais laiškais – vartotojams pageidaujant.
„Jeigu žmonės yra vyresnio amžiaus, jeigu jie pareiškia norą gauti sąskaitas popieriniu būdu, tas bus išlaikoma“, – sakė B. Vėsaitė.
