Savivaldybėms kasmet trūksta vis daugiau lėšų melioracijos įrenginiams tvarkyti. Tai ypač aktuali problema šiemet, kai paviršinis vanduo semia laukus. Savivaldybės skundžiasi, kad valstybė skiria mažai lėšų, šiek tiek gelbsti europinės. Skaičiuojama, kad melioracijos įrenginiai šalyje nusidėvėję 60–80 procentų.
Vieną Kalvarijos savivaldybėje esančią 17 kilometrų melioracijos sistemos atkarpą rekonstruoti buvo būtina, nes laukuose nuolat telkšojo vanduo. Nors ūkininkai sako, kad melioracijos griovį vasarą nušienaudavo ir retkarčiais pravalydavo, šiemet ištisai lyjant, kylant Šešupės vandens lygiui, padėtis tik blogėjo.
„Šlapios pievos buvo, perlaidos buvo blogos, klimpdavo traktoriai“, – pasakoja ūkininkė Lina Kižienė.
„Yra durpė, kadangi durpėse yra daug šaltinių, tai praktiškai net ir sausu vasaros metu mes čia vandens rasime. Šiuo metu iš žiočių visą laiką teka vanduo, nors dar tikrai lietaus vanduo nepasiekęs rinktuvų“, – nurodo savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas Romas Arbačiauskas.
Melioracijos sistemoms rekonstruoti iš Europos Sąjungos gauta 300 tūkst., 160 tūkst. eurų skirta iš Kalvarijos savivaldybės biudžeto.
Tačiau tai tik lašas jūroje, sako savivaldybės vadovai. Savivaldybė tikina, kad lėšų joms tvarkyti neturi, o iš valstybės gaunami pinigai taip pat maži..
„Kiekvienais metais po 50–60 tūkstančių prisideda tam, kad palaikytų melioracijos įrenginių funkcionavimą. <...> Galvotumėm, kad apie milijonas galėtų būti lėšų. Yra apie 80 kilometrų melioracijos griovių, kuriems būtų reikalinga didesnė ar mažesnė priežiūra“, – skaičiuoja Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Zavistauskas.
Skirtingose savivaldybėse melioracinės sistemos netvarkytos nuo pat sovietmečio. Ne išimtis ir Vilkaviškio rajonas. Iš gautų lėšų bus sutvarkyta apie 30 kilometrų melioracijos griovių.
„Nusidėvėjimas vidutiniškai yra apie 60 procentų. <...> Kai kurie grioviai nuo jų iškasimo nėra valyti. Prieš kiek metų tai buvo? Vieni prieš 50 kiti ir prieš 60 metų. Vieni ūkininkai bando tvarkytis, šienauti, kiti, deja, laukia kol valstybė padarys“, – konstatuoja Vilkaviškio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistė Deimantė Maslauskienė.
Vilkaviškio ūkininkų sąjungos vadovas Arvydas Šlivinskas prastėjančią padėtį laukuose vertina itin griežtai.
„Tragedija yra, semia laukus, svarbiausia, reikėtų sutvarkyti griovius ir žiotis. <...> Tikimės valstybės paramos, pavyzdžiui, savivaldybės paramos iš biudžeto. Tai yra tik gaisrų gesinimui. Valstybės dotacija mūsų netenkina“, – sako jis.
A. Šlivinskas sako, kad ūkininkai prisideda prie melioracijos sistemų tvarkymo, iš griovių šalina karklus ir sąnašas. Šiemet du ūkininkai melioracijai tvarkyti lėšų gavo iš Europos Sąjungos.
Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad kasmet melioracijos sistemų priežiūrai reikėtų skirti apie 70 milijonų eurų, dabar skiriama per 10.
