Turėjome „tris su puse banko“, o tada rinką sudrebino „Revolut“: ar Lietuvai jau gana?

Iš Jungtinės Karalystės kilęs „Revolut“ vos per 5-erius metus oficialiai tapo didžiausiu banku Lietuvoje. Tiesa, ši statistika nėra geriausias situacijos Lietuvos rinkoje atspindys, nes įtraukia ir užsieniečių turtą. Ambicijų pasigalynėti su senbuviais „Swedbank“, SEB banku ir „Luminor“ pastaruoju metu neslepia ir atsinaujinęs „Artea“.

Lietuvos bankų rinką dar 2019 metų rinkimų kampanijos metu taikliai apibūdino Gitanas Nausėda. „Bankų sistemoje konkurencija yra nepakankama – šalyje yra trys su puse banko, ir to akivaizdžiai negana, kad paslaugos būtų teikiamos kokybiškai ir prieinamomis kainomis“, – sakė tuometinis kandidatas į prezidentus.

G. Nausėda nuo 2000-ųjų iki 2018 metų dirbo SEB banke (buvusiame Vilniaus banke) – iš pradžių valdybos pirmininko patarėju, vėliau prezidento patarėju ir vyriausiuoju ekonomistu.

Tapęs šalies prezidentu G. Nausėda deda pastangas, kad į Lietuvą ateitų daugiau užsienio bankų. Vokiečių „Commerzbank“ po susitikimų su Lietuvos prezidentu pernai atidarė atstovybę Vilniuje. Tuo metu „Deutsche Bank“ anksčiau aptarinėtų planų čia atidaryti paslaugų centrą įgyvendinti dar nepradėjo.

Liepą G. Nausėda Vilniuje buvo susitikęs su Lenkijos banko „PKO Bank Polski“ vadovais, tačiau jie savo ketinimų Lietuvoje viešai nepristatė. Tiesa, naujausioje Lietuvos banko bankų veiklos apžvalgoje nurodoma, kad jis šiuo metu nagrinėja dvi paraiškas gauti specializuoto banko licenciją.

Kas pasikeitė per 5-erius metus

Šiuo metu Lietuvoje banko arba specializuoto banko licencijas turi 13 bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikia penki bankai.

Lietuvos banko duomenimis, banko licenciją turi „Revolut Bank“, „PayRay Bank“, SEB bankas, „Swedbank“, „Artea“ bankas ir „Urbo“ bankas.

Tuo metu specializuoto banko licenciją turi „Saldo bank“, „Finora Bank“, „SME Bank“, „Fjord Bank“, „GF bankas“, „European Merchant Bank“, „Mano bankas“.

Užsienio bankų filialai yra „Luminor“, „OP Corporate Bank“, „Citadele“, „Bigbank“, „Inbank“, „TF Bank“.

Vertinant pagal bankų valdomą turtą, per pastaruosius 5-erius metus didžiausią augimą rinkoje pasiekė „Revolut“. Dar 2019 metais šio pavadinimo Lietuvos banko apžvalgose net nebuvo, o dabar jis yra didžiausias ir valdo 30,8 proc. rinkos.

Antroje vietoje šiemet buvo „Swedbank“ su 24,4 proc., trečioje – SEB bankas su 19,6 proc. Ketvirtoje vietoje – užsienio banko filialas „Luminor Bank“ su 10,5 proc., o penktoje – „Artea“ bankas su 6,6 proc. Visi kiti rinkos dalyviai valdė mažesnes nei 2 proc. rinkos dalis.

Palyginti su 2019 metais, centrinio banko duomenimis, „Swedbank“, SEB banko, „Luminor“ ir „Artea“ (buvęs Šiaulių bankas) rinkos dalis sumažėjo. Tačiau patys bankai akcentuoja, kad „Revolut“ veiklos apimtys ir rezultatai įvairiose kitose Europos Sąjungos šalyse tikrąjį vaizdą iškreipia.

Bankų turtas augo

Kaip pabrėžė „Swedbank“ Iždo departamento vadovas Vidmantas Šaferis, jų valdomas turtas pastaraisiais metais išaugo reikšmingai.

„Aptariamuoju laikotarpiu stebėjome reikšmingą klientų indėlių augimą – jie beveik padvigubėjo. Be paties banko aktyvių pastangų pritraukti naujus ir išlaikyti esamus klientus, indėlių augimui šiuo laikotarpiu įtakos turėjo makroekonominė aplinka – tiek pandemijos suvaržymų metu išaugusios taupymo apimtys, tiek ir padidėjusios infliacijos aplinkoje išaugę gyventojų atlyginimai bei kitos pajamos, didinusios ir lėšų likučius sąskaitose. Šių metų birželio pabaigoje įmonių ir gyventojų indėlių, laikomų „Swedbank“, suma pasiekė 16,8 mlrd. eurų.

Paskolų portfelis per šį laikotarpį taip pat padvigubėjo ir šiuo metu jau viršija 10 mlrd. eurų, o likvidumo portfelis – nuo 4 iki 10 mlrd. eurų. Tai rodo aktyvų mūsų vaidmenį finansuojant tiek verslą, tiek gyventojus. Praėjusiais metais „Swedbank“ tapo didžiausiu verslo finansuotoju Lietuvoje“, – komentavo jis.

Tai, kad banko turtas augo, nurodė ir SEB banko valdybos narys ir Finansų ir paslaugų verslui tarnybos direktorius Ramūnas Bičiulaitis.

„SEB banko turtas minėtu laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2025 m. pirmojo pusmečio išaugo nuo 8,5 mlrd. eurų iki 15,2 mlrd. eurų, t. y. 79 proc. Toks turto vertės augimas per kiek daugiau nei 5-erius metus yra ypač spartus savo namų rinkoje, tokiu būdu prisidedant prie Lietuvos ekonominio augimo ir klientų gerbūvio gerinimo“, – sakė jis.

Savo ruožtu „Luminor“ komunikacijos Lietuvoje vadovė Birutė Eimontaitė pabrėžė, kad, vertinant bankų turtą tik Lietuvoje, pokyčiai rinkoje nėra tokie ryškūs.

„Luminor“ nuosekliai laikosi verslo strategijos būti pirmaujančiu nepriklausomu banku Baltijos šalyse bei išlaikyti ar gerinti pozicijas konkrečiuose segmentuose“, – sakė ji.

Galiausiai „Artea“ Investicijų valdymo tarnybos vadovas Tomas Varenbergas atkreipė dėmesį, jog, jų vidiniais vertinimais, atmetus „Revolut Holdings Europe“ turtą, šiuo metu „Artea“ banko dalis sudarytų 9,5 proc. – didesnė nei 8,1 proc., buvusi 2019 metais.

„Artea“ banko visas paskolų portfelis išaugo nuo 1,6 mlrd. eurų 2019 m. pabaigoje iki 3,5 mlrd. eurų pirmąjį 2025 m. ketvirtį. Mūsų skaičiavimais, atmetus „Revolut“ įtaką, atitinkamai „Artea“ visos finansavimo rinkos dalis išaugo nuo 8,2 proc. iki 10,8 proc.

Reikšmingos įtakos šiam augimui turėjo 2020 m. įsigytas „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelis Lietuvoje, kurio didžiąją dalį sudarė būsto paskolos. Ir toliau sėkmingai augome šiame segmente ir šiuo metu mūsų būsto paskolų portfelis jau perkopė 1 mlrd. eurų, kai 2019 metų pabaigoje tesiekė 100 mln. eurų. Atitinkamai šiame segmente „Artea“ banko rinkos dalis šiuo metu siekia beveik 8 proc., kai 2019 m. tesiekė 1 proc.“, – sakė jis.

Pašnekovas priminė, kad „Artea“ pernai atnaujino savo banko strategiją.

„Siekiame iki 2029 metų tapti geriausiu banku Lietuvoje. Šiuo metu „Artea“ yra investicijų etape. Gegužę sėkmingai pakeitėme banko pavadinimą ir prekių ženklą. Tai buvo strateginis žingsnis, kuris padės bankui toliau augti. Taip pat esame pusiaukelėje diegdami naują pagrindinę bankinę informacinių technologijų sistemą. Tikimės, kad šios investicijos padės mums dar labiau sustiprinti savo pozicijas Lietuvos bankų rinkoje ir toliau augti sparčiau nei rinka“, – komentavo T. Varenbergas.

Turi 650 tūkst. klientų

„Revolut“ komunikacijos vadovė Ingrida Daunaravičienė neabejojo, kad jų bankas įnešė reikšmingos konkurencijos ne tik į Lietuvos, bet ir į visos Europos bankininkystės sektorių.

„Lietuvoje įsteigtas ir licencijuotas bankas, skirtingai nei kiti rinkos žaidėjai, paslaugas teikia 30 Europos ekonominės erdvės šalių, kur aptarnauja daugiau kaip 40 mln. klientų. Pernai pagal turtą tapome didžiausiu banku Lietuvos rinkoje ir vertingiausia bendrove Baltijos šalyse.

Lietuvoje jau aptarnaujame daugiau nei 650 tūkst. klientų, matome dviženklį klientų augimą visose grupėse: vien pernai mažmeninės bankininkystės klientų skaičius Lietuvoje išaugo 24 proc., verslo segmentas – 57 proc., o vaikų ir jaunimo – 47 proc.“, – dėstė ji.

Palyginimui, „Swedbank“ nurodo, kad Lietuvoje turi 1,6 mln. privačių klientų, SEB – 900 tūkst., „Artea“ – 500 tūkst., „Luminor“ – apie 450 tūkst. privačių ir verslo klientų.

I. Daunaravičienė sakė, kad vis daugiau lietuvių naudoja „Revolut“ kaip pagrindinę sąskaitą kasdieniams finansams.

„Be to, Lietuva yra ir pirmoji rinka Europoje, kur šiemet pradedame teikti būsto paskolas itin konkurencingomis sąlygomis. „Revolut“ neabejotinai įnešė konkurencijos rinkoje, pradedant nuo valiutų kursų keliaujant, visiškai skaitmeninės bankininkystės vienoje programėlėje, patogių būdų taupyti ar investuoti iki vartojimo ar net būsto kreditavimo – klientui tikrai galime pasiūlyti vienas geriausių sąlygų rinkoje“, – sakė ji.

Nauji žaidėjai gerai, bet...

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys pritarė, kad „Revolut“ į bankų rinką Lietuvoje atnešė naujų vėjų, tačiau pastebėjo, kad šis bankas neturi nė vieno fizinio skyriaus.

„Neturėtume „Revolut“ laikyti „tikru“ banku, kuris dirba tik Lietuvoje ar tik Lietuvos verslui ir piliečiams. Jie tikrai nėra numatę Lietuvos kaip savo namų rinkos. „Revolut“ atveju tai tiesiog patogi jurisdikcija įsisteigti ir veikti. Gera aikštelė tolesnei jų ekspansijai.

Pagrindinė problema yra didėjanti takoskyra tarp neblogo padengimo didžiuosiuose miestuose ir likusios Lietuvos. Jeigu rajono centre išnyksta paskutinis banko skyrius, kur link einame? Tai tampa grėsme visam ekonomikos funkcionavimui. Tai nėra tik rinkos dalykas, kad „nematoma rinkos ranka“ sureguliuos ir viskas atsistos į savo vietas. Turime suvokti, kad bankininkystė yra infrastruktūrinis ekonomikos pamatas ir karkasas“, – dėstė jis.

Pasak pašnekovo, reiktų nepamiršti, kad šiandien žmogus net negali atidaryti įmonės neturėdamas sąskaitos banke.

„Negali pinigų laikyti tik kasoje, mokesčius mokėti tik grynais ir pan. Darbuotojo irgi negali įdarbinti turėdamas tik kasą. Gyventojui išgyventi be banko sąskaitos vis dar įmanoma. Pažįstu žmonių, kurie neturi jos sąmoningai. Jie nenori, vengia, kiti nemoka.

„Revolut“ neužkiša šios skylės. Fiziniai bankų skyriai reikalingi, kad galėtum gauti įvairiausias paslaugas – ir tokias, kur reikia pasitarti, ir kur nebūtinai. Nepriimu atsikalbinėjimų, kad neva čia viskas gražu ir patogu, nes žmonės esą patys nebenori skyrių. Taip, žmonės vengia to, bet kai prireikia, tai būna, kad žmogus sužino, jog skyrius yra tik už 50 kilometrų. Rinka susitvarkė, kaip jai reikia, uždarė skyrius, kurie yra maži, negeneruoja pelno. Tada susitelkė į didžiuosius miestus buvusių apskričių centruose“, – sakė jis.

Seniausi skelbiami Lietuvos bankų asociacijos duomenys rodo, kad prieš 20 metų Lietuvoje iš viso veikė 643 bankų skyriai. 2005 metais daugiausiai jų turėjo vėliau bankrutavęs „Snoras“ (218), į „Swedbank“ persivadinęs „Hansabankas“ (120) ir vėliau „Luminor“ dalimi tapęs „DnB Nord“ (85).

2024 metų pabaigoje fizinių skyrių Lietuvoje buvo kelis kartus mažiau. Centrinio banko duomenimis, 41 savivaldybėje veikė 151 banko skyrius ir 1051 bankomatas. Daugiausia skyrių turėjo „Artea“ – 54, „Swedbank“ – 37, „Urbo“ bankas – 25, SEB – 18, „Luminor“ – devynis, „Citadele“ – šešis, „OP Corporate Bank“ – du.

Kalbant apie naujų bankų pritraukimą į Lietuvą, K. Kupšys neabejojo, kad tai būtų pozityvus dalykas.

„Kiekvienas bankininko iš užsienio vizitas į Lietuvą, bandymas papildyti šią rinką mums yra naudingas. (...) Tiesa, retas klientas gali imti ir pasitikėti naujai atėjusiu banku, 100 proc. perkelti savo sąskaitas ir pan.“, – pridūrė pašnekovas.