Į „LRT girdi“ kreipėsi gydytojas Povilas Ancevičius dėl trikdžių investuoti į odontologijos kliniką gimtajame Šiaulių mieste. Užsienyje studijas baigęs odontologas gavo kreditą ir paramą, surado privatų investuotoją, veiklai tinkamas patalpas, bet negali užbaigti sandorio, nes daugiabučio gyventojai priešinasi patalpų paskirties iš komercinių į gydymo paslaugų keitimui.
32 metų gydytoją P. Ancevičių stebina daugiabučio gyventojų elgesys, nes įsitikinęs, kad odontologijos klinika jiems nesukels jokių nepatogumų – pacientų srautas nebus didelis, jie vaikščios per atskirą įėjimą, kaimynai nejaus nei triukšmo, nei kvapų.
„Laikas bėga, o per kelis mėnesius net neišgirdau, kodėl toks pasipriešinimas, kas galėtų pakeisti gyventojų sprendimą. Pasakytų, kokius kelia reikalavimus, išpildytume,“ – sako gydytojas.
Daugiabučio namo savininkų bendrijos Vilniaus g. 251 pirmininkas Vytautas Kliučvaitis į LRT.lt raštu atsiųstus klausimus neatsakė. Telefonu atsiliepęs bendrijos vadovas pareiškė, kad šia tema kalbėti atsisako, o po to atsiuntė SMS žinutę: „Nesutinku, kad mano pokalbis būtų įrašomas ir/ar viešinamas!“
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Odontologas Povilas Ancevičius siekia Šiauliuose investuoti 0,5 mln. eurų į odontologijos kliniką
- Daugiabučio gyventojai sutartinai pasipriešino klinikos įkūrimui, bet tokiam poelgiui neįvardija motyvų
- Bendrijos pirmininkas neleido medikams susitikti su gyventojais, atsisako bendrauti ir su žiniasklaida
- Teisininkė V. Varnaitė pažymi, kad gyventojai turi teisę nesutikti, bet privalo nurodyti motyvus
Advokatų profesinės bendrijos Norkus ir partneriai COBALT vyresnioji teisininkė Viktorija Varnaitė pažymi, kad patalpų paskirties keisti nesutinkantys gyventojai turi pagrįsti tokį elgesį – joks nesutikimas negalimas be teisinio pagrindo: „Visais atvejais patalpų paskirtį siekiančio savininko interesai turi būti derinami su kitų pastate esančių patalpų savininkų interesais, užtikrinant šių interesų pusiausvyrą.“
Nusprendė investuoti gimtinėje
Studijas XV a. įkurtame Freiburgo Alberto ir Liudvigo universitete Vokietijoje baigęs P. Ancevičius atsispyrė vilionėms likti ir nutarė grįžti į Lietuvą.
Jaunas gydytojas dabar dirba Marijampolėje, bet nutarė investuoti į šiuolaikiškiausius reikalavimus atitinkančią kliniką gimtajame mieste.
„Vilniuje ir Kaune rinka perpildyta, todėl nutariau karjerą susieti su Šiauliais. Čia, regiono centre, yra didelis inovatyvių paslaugų poreikis, – sako gydytojas odontologas. – Čia reikia aukštesnio lygio odontologijos paslaugų, todėl ir perspektyva specialistui geresnė.“
P. Ancevičius susirado tinkamas patalpas Šiaulių bulvare. Daugiabučio cokoliniame aukšte esančiose komercinėse patalpose pastaraisiais metais veikė kanceliarinių prekių parduotuvė, kuri nutarė išsikraustyti.
Į kliniką – 0,5 milijono eurų
Iš pradžių gydytojas sutarė su Užimtumo tarnyba – įsipareigojo iki šių metų spalio įkurti 5 darbo vietas ir išlaikyti jas ne mažiau kaip 3 metus.
Už tai buvo skirta 155 tūkstančių eurų subsidija įrangai įsigyti, o P. Ancevičius įsipareigojo pridėti beveik 92 tūkstančius siekiančią savo dalį.
Su šiauliečio planais susipažinusi Šiaulių miesto savivaldybė inovatyviam verslui paskyrė 7 tūkstančių eurų paramą, kurią įmonė privalo panaudoti iki šių metų lapkričio.
Nacionalinis plėtros bankas ILTE pagal programą „Startuok“ suteikė beveik 251 tūkstančio eurų paskolą perkamoms patalpoms ir jų atnaujinimui. Gydytojas šia sutartimi įsipareigojo F energetinio efektyvumo patalpas atnaujinti, kad energetinis efektyvumas pakiltų iki C.
Pusė reikiamos sumos – beveik 51 tūkstančio eurų – energetiniam efektyvumui gerinti pagal projekto reikalavimus pritraukta iš privataus investuotojo. Juo sutiko tapti kartu su P. Ancevičiumi odontologiją studijavusi, o dabar Belgijoje jungtinėje doktorantūroje dirbanti Mantė Kireilytė.
Visas jaunų medikų projektas – santaupos, paskolos, valstybės ir ES pinigai – viršija 0,5 milijono eurų.
Negalėjo užbaigti sandorio
Rugpjūčio 4-ąją buvo numatyta užbaigti patalpų pirkimo sandorį su jas parduodančia įmone, bet atsirado kliūtis. ILTE paskolos sutartyje numatyta gavėjo pareiga pateikti dokumentus, kad įsigytų patalpų paskirtis pakeista į gydymo paslaugų ar medicininę.
Gyventojų sutikimo nėra, nors P. Ancevičius jo prašo nuo gegužės pabaigos. Gydytojas ne kartą kreipėsi į daugiabučio namo savininkų bendrijos Vilniaus g. 251 pirmininką, prašė surengti susitikimą su gyventojais.
Leidimo susitikti su gyventojais investuotojas negavo, jam nepavyko patekti ir į bendrijos susirinkimą ir pristatyti klinikos.
„Pirmininkas sakė, kad nesame patalpų šeimininkai ir neturime teisės dalyvauti susitikime. Paprašė, kad atsiųstume pristatymą klinikos gyventojams. Nuo tada negavome jokių atsakymų, paaiškinimų iš namo valdybos susitikti negalėjome, nors bandėme ne kartą. Esame sakę, kad gyventojams neliksim skolingi ir galime susitarti, tik tegul įvardija savo sąlygas,“ – pasakojo gydytojas.
Jokių motyvų nepateikė
Liepos 9-ąją vykusiame susirinkime dalyvavo 26 iš 29 daugiabučio namo savininkų bendrijai Vilniaus g. 251 priklausančių narių.
Vienbalsiai „ne“ nubalsuota į visus patalpų pirkėjų prašymus: bendrija neleido keisti komercinių patalpų paskirties, paaukštinti patalpų langų, įsirengti šilumos siurblį, įsirengti išorinę reklamą ant fasado, pažymėti kelio ženklu rezervuotą vietą automobilio stovėjimui.
P. Ancevičius prašė supažindinti su tokio sprendimo motyvais, įvardinti, kas pakeistų gyventojų nuomonę.
Bendrijos pirmininkas investuotojams atsiuntė atsakymą, kad priimti sprendimai yra galutiniai ir nekeičiami: „Dėl kokių priežasčių bendrijos nariai vienbalsiai balsavo ir nutarė nesuteikti leidimų keisti patalpų paskirtį ir fasadą, skelbti ir viešinti neturime. Susitikimas su Bendrijos pirmininku ir valdyba netikslingas, kadangi Bendrijos valdyba negali atšaukti ar pakeisti priimtų bendrijos narių susirinkimo nutarimų.“
Tokio elgesio nesitikėjo
Ir P. Ancevičius, ir investuoti į bendramokslio projektą pasiryžusi M. Kireilytė bandė susitikti su gyventojais, išklausti, ko jie norėtų. Iš kelių gyventojų išgirdo tokį patį atsakymą: norų turime, bet nesakysime, nes neleido pirmininkas.
Belgijoje jungtinėje doktorantūroje dirbanti M. Kireilytė sako, kad rizikavo visomis santaupomis, bet tokios gyventojų reakcijos nesitikėjo: „Suprasčiau, kad kurtume naktinį klubą, kavinę ir gyventojus vargintų triukšmas, kvapai. Bet čia – medicinos klinika su inovatyviausia įranga, kurios šiauliečiai dar net nematė.“
Ji pažymi, kad tokiu elgesiu miestiečiai rizikuoja nesulaukti ypač aukštos kvalifikacijos gydytojo: „Povilas baigė vieną prestižiškiausių Europoje Freiburgo Alberto ir Liudvigo universitetą ir grįžo į Lietuvą. Tokių atvejų žinau vos tris!“
Yra specialių reikalavimų
Šią situaciją LRT.lt sutiko pakomentuoti advokatų profesinės bendrijos Norkus ir partneriai COBALT vyresnioji teisininkė Viktorija Varnaitė.
Anot teisininkės, keičiant patalpų paskirtį visada svarbu įvertinti, kokios paskirties pastate yra patalpos, kokia veikla bus vykdoma patalpose, kokia registruota patalpų paskirtis, ar, keičiant patalpų paskirtį, bus daroma įtaka pastato bendrojo naudojimo objektams, konstrukcijoms ar inžinerinėms sistemoms. Be to, svarbu, ar pakeitus patalpų paskirtį, nepadidės keliamo triukšmo, vibracijos ar nepageidaujamų kvapų rizika, ar patalpų paskirties keitimas neįtakos higienos, priešgaisrinės saugos ar kitų patalpoms taikytinų reikalavimų pasikeitimo.
Teisės aktai gydymo paskirties patalpoms nustato specialius reikalavimus, kurie turi užtikrinti infekcijų kontrolės, medicininių atliekų tvarkymo ir kitus patalpų higienai ir įrangai taikomus reikalavimus. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos higienos normą HN 74:2011 „Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos: bendrieji įrengimo reikalavimai“ daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosiose patalpose, besiribojančiose su odontologinės įstaigos patalpomis, odontologinės įstaigos keliamo triukšmo bei oro užterštumo lygis neturi viršyti teisės aktuose nustatytų triukšmo bei oro užterštumo lygių.
Taigi, kaip teigia V. Varnaitė, gydymo paskirties patalpų įrengimas daugiabučiame gyvenamajame name gali turėti įtakos pastato bendrojo naudojimo konstrukcijoms, pavyzdžiui, įrengiant atskirą įėjimą ar leistiną triukšmą, vibraciją, vėdinimą užtikrinančias inžinerines sistemas: „Tokiais atvejais patalpų paskirties keitimui turi būti gautas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumo pritarimas Civiliniame kodekse nustatyta tvarka.“
Būtina interesų pusiausvyra
Vis dėlto, pasak COBALT vyresniosios teisininkės V. Varnaitės, kitų butų (patalpų) savininkų atsisakymas pritarti patalpų paskirties pakeitimui turėtų būti motyvuotas.
Tai reiškia, kad nepritarimas patalpų paskirties keitimui turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kad patalpų paskirties pakeitimo projekto sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų ar higienos standartų, taip pat gali remtis įvairiomis kitomis aplinkybėmis, kurios turi įtakos kitų patalpų savininkų teisių pablogėjimui. Pavyzdžiui, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimas, klientų srauto atsiradimas ar pasikeitimas, naudojimosi pastato įranga ar infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) pokytis.
Pasak V. Varnaitės, vadovaujantis teismų praktika, pagrįstais motyvais nesutikti su patalpų paskirties keitimo projektu gali būti pripažįstami specialistų išvadomis ar kitais patikimais duomenimis pagrįsti argumentai, kurie patvirtina, jog statinio (patalpų) rekonstrukcija, pertvarkymas ar paskirties pakeitimas lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas kitaip, nei nustato statybos techniniai dokumentai ar statinio saugą ir eksploatavimo sąlygas reglamentuojančios teisės normos.
Teisininkės V. Varnaitės nuomone, konkrečių patalpų savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į patalpas, turi teisę jas pertvarkyti, rekonstruoti ar keisti paskirtį, laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl tokia jo teisė neturėtų būti paneigta kitų pastato bendraturčių sutikimo nedavimu, jei toks sutikimas neišduotas be teisinio pagrindo.
Visais atvejais, patalpų paskirtį siekiančio savininko interesai turi būti derinami su kitų pastate esančių patalpų savininkų interesais, užtikrinant šių interesų pusiausvyrą.
„Šalims nesusitarus dėl patalpų paskirties keitimo galimumo, patalpų paskirties keitimą inicijuojantis jų savininkas turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas leisti vykdyti patalpų paskirties keitimo darbus, nesant kitų bendraturčių pritarimo. Kilus tokiam teisminiam ginčui, teismai vertina, ar kitų savininkų atsisakymas duoti sutikimą yra protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis patalpų paskirties keitimo negatyvų poveikį, grėsmę kitų bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams,“ – sako teisininkė V. Varnaitė.
