Pusmetis, kai dalis gyventojų per mėnesį gali nemokamai išsigryninti didesnę sumą nei pernai – 800 eurų. Jeigu tik savo banke pasirinkę vadinamąjį bazinį paslaugų krepšelį. Išsigryninimo limitus rudenį didins ir vienas didžiausių bankų šalyje „Swedbank“ – ne tik bazinio krepšelio turėtojams. O finansinių technologijų bendrovė „Paysera“ pradėjo plėtoti bankomatų tinklą – pinigų bus galima ir atsiimti, ir įnešti.
Atliepiant klientų poreikį gryniesiems pinigams imta plėtoti bankomatų tinklą
„Paysera POS“ vienas įkūrėjų Mantas Chodosevičius teigia, kad kol kas klientų poreikis gryniesiems pinigams išlieka ir tikriausiai dar ilgai nedings, todėl ir kilo idėja tą poreikį labiau atliepti pradedant plėtoti bankomatų tinklą.
„Klientai išreiškia norą, kad yra poreikis išsigryninti pinigus ir jis niekur turbūt, tikėtina, bent jau per kokius dvidešimtmetį nepradings. Kol bus galimybė atsiskaityti grynais pinigais ar kažkur juos realizuoti, tol turbūt bus poreikis išsigryninti. Tai čia jau valstybinio reglamento klausimai ir bendrai net ne valstybinio, o Europos ir viso pasaulio. Jei egzistuos bent didžiojoje dalyje šalių kažkoks poreikis gryniesiems pinigams, vadinasi, jie niekur nepradings“, – sako M. Chodosevičius.
Pasak jo, „Payseros“ išgryninimo privalumas – aplikacijos naudojimas, norint išsigryninti pinigus. Dėl to išgryninimo mokestis klientams yra mažesnis.
„Pas mus yra kitokia išsigryninimo technologija – nebūtina turėti kortelę, užtenka turėti aplikaciją, todėl faktas, kad pas mus išgryninimo mokestis mažesnis“, – teigia „Paysera POS“ vienas įkūrėjų.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys sako, jog finansinių technologijų bendrovės „Paysera“ iniciatyva yra sveikintina, ir tikisi, jog tai paskatins ir kitas įmones ieškoti verslo plėtros galimybių.
„Tai yra gera pradžia, jeigu ta pati „Paysera“ toliau rimtai plėsis, galbūt atsiras kitų rinkos žaidėjų, kurie irgi nuspręs, kad grynieji [pinigai] – visai neblogas verslas“, – pažymi K. Kupšys.
Pasak jo, bankomatų trūkumo ir pasiekiamumo klausimas yra aktualus, ypač regionuose todėl svarbu jų tinklą plėsti ir už didmiesčių ribų.
„Gerai, kad bankomatų tinklas plečiasi, nes tai yra amžina tema, dėl kurios vartotojai skundžiasi. Jeigu jau bankomatas kur nors pašonėje išnyko, tai, žiūrėk, visi skaičiuoja kilometrus. (...) Aišku, ne Vilniuje turbūt pastebimas didžiausias bankomatų trūkumas, bet regionuose, tai linkėčiau „Paysera“ ir kitiems panašiems rinkos žaidėjams plėstis ir sudaryti tinkamą konkurenciją tiems dabar esantiems bankomatų tinklams“, – komentuoja Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys.
Grynųjų pinigų poreikis – didėjantis ar mažėjantis?
K. Kupšio teigimu, grynųjų pinigų poreikis tiek Lietuvoje, tiek Europoje vis dar nenykstantis.
„Europoje (...) grynųjų eurų yra prispausdinta ir išleista apie 1,7 trilijono. Čia yra skaičius, kuris sunkiai mums į galvą telpa. Kita vertus, jei padalintume tą skaičių kiekvienam europiečiui, (...) tai būtų apie 4 tūkst. eurų. Jeigu toksai skaičius pinigų yra nuolat apyvartoje, skaičiuojant kiekvienam žmogui – nuo senolio iki naujagimio – matyt, yra ta pinigų apyvarta ir poreikis. Mes vis dar Lietuvoje, žinodami visas elektroninių atsiskaitymo būdų naudas, vis tiek kai kur turime ir grynųjų“, – pastebi jis.
K. Kupšys pabrėžia, jog dabar grynųjų poreikis yra padidėjęs dėl nesaugumo jausmo, o pasitikėjimas elektroniniais pinigais menksta. Pasak jo, atsižvelgiant į dabartines aktualijas, reikia būti pasiruošusiam įvairioms grėsmėms, tokioms kaip elektros dingimas ar karas, ir atsidėti „popieriukų“ juodai dienai.
„Ispanų ir portugalų atvejai mus moko, kad elektros dingimas yra viena iš tų tokių paprasčiausių grėsmių, kuriai reikia ruoštis, turint grynųjų pinigų. Grynieji nuo elektros nepriklauso. Jais galime atsiskaityti, nes grynieji yra vertės nešėjas. Juose užrašyta vertės suma. (...) Tu gali kam nori kišti tą savo plastikinę kortelę, bet visiškai neaišku, nepasitelkus išorinių priemonių, kiek toje elektroninėje kortelėje yra pinigų“, – įsitikinęs Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys.
Tuo metu „Paysera POS“ vienas įkūrėjų M. Chodosevičius teigia, jog nors grynųjų pinigų poreikis išlieka, jis po truputį mažėja, o tai rodo ir besikeičiančios tendencijos.
„Šiuolaikinė karta iš tikrųjų parodo, koks yra grynųjų pinigų poreikis ir kiek jis didės ar nedidės, nes su kiekvienais metais ateina pirmi šešiolikmečiai, kurie gali atsidaryti sąskaitas. Paprasčiausiai keičiasi tendencijos. Po kokių 5 metų mes matysime, kad grynųjų yra, bet jų procentas bus dar labiau pakitęs“, – sako jis.
M. Chodosevičius taip pat priduria, kad realybėje žmonės visus mokėjimus atlieka elektroniniu būdu, naudodamiesi išmaniosiomis piniginėmis telefone, o tai irgi rodo mažėjantį grynųjų pinigų poreikį.
„Radikalumai visur yra blogai. Neturėti grynųjų yra neprotinga. (...) bet, po teisybei, aš neprisimenu, kur yra mano piniginė jau geri pusė metų, jei ne daugiau“, – teigia pašnekovas.
„Kas vienam yra dideli pinigai, kitam maži“
Lietuvos bankas priėmė sprendimą, kad nuo šių metų išsigryninti galima nebe 500 eurų, kaip buvo pernai, o 800 eurų. pasak Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario K. Kupšio, tai visai optimali suma.
„Sakyčiau, visai pakankama. Jeigu žmogui reikės 300 eurų, tai jis ir išsiims, ir vis tiek tilps į 800 eurų. Jei reikia 1000 eurų per mėnesį išsigryninti, šiek tiek viršys nemokamą limitą ir už tai šiek tiek primokės bankui. Tai, vėlgi, man atrodo, kad mūsų visuomenė tokia įvairi – kas vienam yra dideli pinigai, kitam maži“, – įvertina jis.
Tuo metu „Paysera POS“ vienas įkūrėjų M. Chodosevičius mano, jog nustatyta suma per didelė ir pabrėžia, kad naudingiau būtų edukuoti visuomenę, kaip efektyviausiai panaudoti pinigus jų negryninant.
„Žmogų turbūt reikėtų edukuoti į kitą pusę, ką daryti su pinigais jų negryninant ir kur tuos pinigus padėti, kad jie iš tikrųjų uždirbinėtų tau pinigus. Tai yra atsiskaitymo klausimas, nes daug kur yra galimybių atsiskaityti pavedimais, kortelėmis ir panašiai. (...) Sakyčiau, toks Lietuvos banko sprendimas yra kvestionuotinas“, – teigia jis.
M. Chodosevičius taip pat kritiškai žvelgia į atlyginimų mokėjimo grynaisiais klausimą. Jo teigimu, tai yra neskaidrus procesas, darantis žalą valstybės biudžetui.
„Su grynaisiais pinigais gali vykti daug dalykų, ypač paslaugų sektoriuose ir visur kitur. Kuo mažesnė grynųjų pinigų išeiga, tuo teoriškai visi turėtume gyventi geriau. Paprastas pavyzdys: turite 1000 eurų sąskaitoje ir turite 1000 eurų grynais: kaip galvojate, kaip yra sunkiau atsekti, kur jūsų 1000 eurų nukeliavo? Banko pavedimu ar grynaisiais? (...) Mes atsekame tik tokius atvejus, kurie yra dokumentuoti. Jei nėra dokumentuoti ir jei tai yra gryni pinigai, mes nieko nežinome“, – pažymi pašnekovas.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys K. Kupšys atskleidžia, jog anksčiau jis skeptiškai vertino atlyginimų mokėjimo elektroniniu banko pavedimu klausimą, tačiau dabar grįžimas prie grynųjų pinigų formos būtų „žingsnis atgal“.
„Dabar susiklosčiusios situacijos panaikinimas, mano požiūriu, būtų žingsnis atgal. Mes vėl siųstume visuomenei signalą, jog gal tikrai truputį to šešėlio mes galime toleruoti, kaip sakant, grįžkime atgal, galbūt tie algų mokėjimai vokeliuose (...) Prasideda daug visokių neigiamų veiksnių, kurie mums visiškai turbūt nepadėtų nei renkant biudžetą, nei kovojant su piniginėmis machinacijomis“, – pastebi K. Kupšys.
Anot jo, elektroniniai mokėjimai nėra idealus atsiskaitymo būdas – tiek jį, tiek grynuosius pinigus galėtų atstoti skaitmeninis euras, kuris būtų visiems priimtinas ir patogus atsiskaitymo būdas.
„Tai bus tokia patogi atsiskaitymo priemonė, kuri išlaikys ir grynųjų savybes, ir kartu leis mums mėgautis elektroniniais greičiais. Aišku, dar tik eksperimentuojame, bet kada nors skaitmeninis euras kasdieniniuose atsiskaitymuose gali nustelbti visus kitus – tiek korteles tiek grynuosius“, – sako pašnekovas.
Vis dėlto, M. Chodosevičiaus teigimu, skaitmeninis euras iš esmės nesiskiria nuo jau egzistuojančių elektroninių pinigų, todėl jo būtinybė kelia abejonių.
„Šią akimirką mes esame pasiekę tą patogumo lygį, kur aš jau aš nebežinau, kaip dar jį būtų galima pagerinti, jeigu tu pasiimi telefoną ar laikrodį, ateini ir tiesiog pridedi prie kortelių terminalo“, – pažymi jis.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Aukso amžius" įraše
