Mokslininkai atrado milžinišką naujos rūšies virusą, kuris dauginasi mums iki šiol nematytu būdu. Dar keisčiau tai, kad šis organizmas galėtų suteikti papildomų žinių apie sudėtingesnių gyvybės formų kilmę.
Virusai nepriklauso įprastiniam gyvybės medžiui, nes juos sudaro genetinės medžiagos fragmentai, o ne ląstelės. Dėl to sunku nustatyti, kaip jie susiformavo ir koks jų ryšys su gyvaisiais organizmais. Milžiniški virusai – taip vadinami dėl didelių ir sudėtingų genomų, palyginti su įprastų virusų genomais, – galėtų padėti įminti šią mįslę.
Naujojo tyrimo metu mikrobiologai iš Tokijo gamtos mokslų universiteto Japonijoje per Kamakuros miestą tekančioje Inasegavos upėje atrado naują milžinišką virusą – furtivovirusą. Jo pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „furtivus“, reiškiančio „paslėptas“ arba „slaptas“, nes iš pradžių tyrėjams sunkiai sekėsi jį aptikti mėginyje.
Dvi furtivoviruso savybės suteikia naujausiam atradimui išskirtinumo. Pirma, naujausios analizės duomenimis, jis užpildo spragą tarp dviejų giminingų milžiniškų virusų grupių, kurių genomų dydis labai skiriasi.
Jo genomo dydis yra 560 kbp (kilobazių porų – DNR sudaro cheminių bazių poros). Tai yra 18 kartų didesnis genomas nei SARS-CoV-2 viruso.
Todėl mokslininkai mano, kad furtivovirusas turėtų būti priskirtas atskirai virusų šeimai. Ji būtų pavadinta Manesviridae ir apimtų kitus panašius milžiniškus virusus.
Antra ypatinga savybė – dauginimosi strategija. Kiti milžiniški virusai palieka šeimininko ląstelės branduolį nepaliestą ir dauginasi jo viduje arba pramuša branduolio apvalkalą ir dauginasi skystyje už branduolio ribų.
Furtivovirusas taiko tarpinę taktiką. Užkrėtęs ląstelę, jis suardo jos branduolį, pasisavina ląstelės mechanizmus ir dauginasi likusiame branduolio skystyje. Tokio reiškinio mokslininkai nebuvo pastebėję tyrinėdami kitus milžiniškus virusus.
„Šis atradimas išryškina genomo evoliucijos sudėtingumą ir rodo, kad milžiniški virusai gali padidinti savo genomą, kad prisitaikytų prie neaiškios aplinkos, tuo pačiu sumažindami pagrindinių būtinų genų skaičių – tai suteikia naujų įžvalgų apie evoliucinius veiksnius, formuojančius virosferos įvairovę“, – rašo mokslininkai savo straipsnyje.
Kalbant apie šių mechanizmų sąsajas su sudėtinga gyvybe, manoma, kad dėl virusų poveikio ląstelėse galėjo susidaryti branduolys.
Ląstelės branduolys skiria mus nuo tokių organizmų kaip bakterijos ir archėjos, o kiek anksčiau kai kurių mokslininkų iškelta hipotezė teigia, kad į ląstelę įsibrovę milžiniški virusai galėjo suformuoti branduolį kaip apsaugos mechanizmą.
Tyrimas čia.
