Lietuvoje laiku gauti įspėjimus apie grėsmes yra vis svarbiau. Vaizduotę žadinantys dirbtinio intelekto (DI) sprendimai iš esmės keičia ne tik įprastą darbo aplinką, bet ir tai, kaip operacijas vykdo ginkluotosios pajėgos. Tradiciškai inovacijos greičiausiai įsibėgėja būtent gynybos srityje, bet ar turime aiškias taisykles ir „raudonąsias linijas“ dėl DI naudojimo?
Tyrimų bendrovės „Grand View Research“ vertinimu, pasaulinė DI rinka gynybos sektoriuje 2024 m. siekė apie 9,3 mlrd. JAV dolerių, o iki 2030 m. turėtų išaugti iki daugiau kaip 19 mlrd. JAV dolerių. Kalbant apie šias naujoves, geriau naudoti žodį „gynyba“, nes jis reiškia kur kas daugiau nei ginkluotus susirėmimus – tai ir strateginis planavimas, ir aprūpinimas. Valstybės investuoja ne tik į naujus ginklus, bet ir į sistemas, kurios padeda greičiau apdoroti duomenis, atpažinti grėsmes ir koordinuoti veiksmus.
Sekundžių reikalas su DI
Šį pokytį gerai atskleidžia Ukrainos karo patirtis. Įvairūs analizės centrai, pavyzdžiui, Karališkasis jungtinių pajėgų institutas (angl. Royal United Services Institute), pažymi, kad DI grįstos sistemos leidžia greičiau aptikti taikinius, įvertinti situaciją ir perduoti informaciją. Šiuo metu DI yra naudingiausias atpažįstant objektus, pavyzdžiui, drono pilotui atskiriant priešo užmaskuotus tankus miške. Dėl to procesas, kai sistemos užfiksuoja taikinį ir kariai imasi veiksmų, gerokai pagreitėja – laikas sutrumpėja nuo kelių minučių iki mažiau nei dviejų, o kartais viską atlikti pavyksta vos per 90 sekundžių.
Todėl šiandien laimi nebūtinai tie, kurie sutelkia daugiausia ginklų, o tie, kurie greičiausiai viską pamato, supranta ir sureaguoja. Gindamiesi jau vis dažniau pasitelkiame nuotoliu valdomus dronus ar robotus, kurie sėkmingai atstoja ir net pranoksta įprastus ginklus. Nors visiškai savarankiškai veikiantys ginklai neišvengiamai atsiras, o didelės autonomijos ginklai jau testuojami, privalome sugalvoti, kaip juos patikimai suvaldysime – turime pasirūpinti, kad ginklus valdytų ir sprendimus priimtų tik žmonės, o ne algoritmai.
Šią greičio ir integracijos kryptį rodo ir pati NATO. 2025 m. Aljansas įsigijo DI grįstą kovinių operacijų sistemą, kuri sujungia duomenis iš skirtingų šaltinių, padeda analizuoti situaciją, planuoti veiksmus ir greitina sprendimų priėmimą. NATO daugiadomenių operacijų (angl. Multi-Domain Operations) koncepcija numato, kad pajėgos sausumoje, ore, jūroje, kosmose ir kibernetinėje erdvėje turi nuolat keistis informacija ir veikti kaip viena sistema.
Technologijos gelbsti gyvybes
Kitas ypač svarbus aspektas – DI ir technologijų naudojimas gyvybėms gelbėti. Gynyboje inovacijos susijusios toli gražu ne tik su puolimu. Karo medicinoje svarbiausios kaip tik pirmosios minutės po sužeidimo. Greitas ryšys, pavyzdžiui, 5G ar kita pažangi technologija, leidžia iš karto perduoti sužeistojo būklės duomenis ir vaizdą iš įvykio vietos.
DI sistemos padeda greičiau įvertinti sužeidimo pobūdį, pastebėti požymius, prognozuoti rizikas ir parinkti saugesnį evakuacijos kelią. Praktiškai tai reiškia, kad dronas suranda sužeistą karį, perduoda jo vietą bei aplinkos pavojus, o medikų komanda gauna visą informaciją dar pakeliui. Kitu atveju bepiločiai gali pristatyti kraujo, vaistų ar turniketų ten, kur žmogui prieiti yra per daug pavojinga ar neįmanoma.
Ieškant atsparumo priešiškoms elektroninės kovos priemonėms, Ukrainoje taip pat naudojami šviesolaidžiu valdomi dronai. Komunikacija juose vyksta ne radijo bangomis, o per ilgą išsivyniojantį optinį kabelį, todėl jie yra visiškai atsparūs elektroniniams trikdžiams.
Valstybės kuria sistemas, kurios leidžia rinkti, perduoti, sujungti, filtruoti ir analizuoti duomenis realiu laiku iš daugybės šaltinių: žvalgybos, palydovų, dronų, radarų ir atskirų karių sensorių. Būtent todėl ryšys gynyboje yra pamatinis elementas, ypač kai kalbame apie DI sprendimus. Todėl net Švedija, stiprindama gynybą, vis labiau remiasi „Telia“ ryšių sprendimais karybos komunikacijai.
Reguliavimo trūkumas
Svarbu pabrėžti tai, kad plačiai aptarinėjamas Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktas (angl. EU AI Act) turi išimtį: DI sistemoms, naudojamoms karinėje, gynybos ar nacionalinio saugumo srityse, šis griežtas reguliavimas nėra taikomas. Be abejo, galioja tarptautinė humanitarinė teisė, NATO, ES ir kitų valstybių įsipareigojimai, Jungtinių Tautų atitinkami dokumentai, savireguliacijos bei etikos kodeksai, formuojasi autonominių ginklų reguliavimas. Tačiau šiuo metu nėra vieno visuotinio ir teisiškai privalomo tarptautinio DI naudojimo gynyboje reguliavimo, taip pat žinome, kad ne visos šalys laikosi net prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Nors dedama daug pastangų, plataus tarptautinio susitarimo perspektyvos miglotos, nes nė viena šalis nenori susilpninti savo pajėgumų. Tai reiškia, kad šioje srityje technologijos ir jų realus taikymas juda greičiau nei aiškios ir griežtos taisyklės, kurių tikrai laikytųsi visos šalys. Kadangi šiuo metu vyksta realūs karai net Europoje, pasiekti visuotinį susitarimą dar sudėtingiau.
Labai svarbi dedamoji DI gynyboje yra patikimi ryšio sprendimai. Tai patyrėme iš savo nemalonios patirties, kai į Lietuvą skrido suklaidinti kariniai dronai. DI taikymas gynyboje atskleidžia priklausomybę – be patikimo ryšio net pažangiausios sistemos praranda savo pranašumą. Jei ryšys stringa ar yra tikslingai sutrikdomas – buksuoja ir gynyba. Todėl ateitis priklausys ne tik nuo to, kiek DI sistemų mes sukursime ar integruosime, bet ir nuo to, kiek patikimai užtikrinsime jų bendravimą nuotoliu. Tiesa, žinant šiuos iššūkius, technologijos vystosi ir šioje srityje, atsiranda naujų sprendimų.
