Jungtinių Valstijų prezidentui paskelbus, kad pavyko pasiekti prekybos susitarimą su Europos Sąjunga, ekonomistai teigia, kad išderėtas „garbę išsaugoti leidęs kompromisas“. Tačiau pabrėžiama, kad jis ne toks naudingas Bendrijai. Skelbiama, kad pagal susitarimą eksportui iš Europos Sąjungos bus taikomas 15-os procentų muitas. Tiesa, jis negalios plienui ir aliuminiui. Bendrija taip pat įsipareigojo iš Amerikos pirkti daugiau naftos, suskystintųjų gamtinių dujų.
Po keturių mėnesių derybų – susitarta.
„Automobiliams ir viskam kitam bus taikomi vienodi 15-kos procentų tarifai. Taigi: 15-os procentų mokestis, atvertos visos Europos šalys, kurios, galėčiau pasakyti, buvo iš esmės uždarytos“, – teigia D. Trumpas.
Nuo tada, kai D. Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus, Europos Sąjunga susidūrė su keliomis muitų bangomis. Šiuo metu automobiliams taikomas 25-ių procentų tarifas, plienui ir aliuminiui – 50-ies, o viskam kitam – bazinis – 10 procentų.
Bet ateinantį penktadienį, rugpjūčio 1-ąją, laukė dar vienas pakilimas. Nepasiekus susitarimo grasinta bazinį mokestį trigubinti – muitai siektų 30 procentų. Tai būtų dar labiau pakenkę vangiai Bendrijos ekonomikai, o atsakomieji veiksmai buvo laikomi kraštutine priemone – baimintasi keršto spiralės.
Vis dėlto sekmadienį pasiektas susitarimas Europos Sąjungos lūkesčių neatitinka. D. Trumpo nepavyko įtikinti, kad daugiau nei pusantro trilijono eurų prekyba išties subalansuota – Europa į Ameriką eksportuoja gerokai daugiau nei įsiveža, bet paslaugų iš Jungtinių Valstijų perka gerokai daugiau nei parduoda. Nepavyko išsiderėti, kad dvi didžiausios rinkos viena kitai taikytų nulinius muitus pramonės prekėms.
Europos Sąjunga taip pat tikėjosi kompromiso dėl plieno, norėjo, kad būtų leista į Ameriką įvežti tam tikrą kiekį prieš taikant muitus – D. Trumpas ir tai atmetė, pabrėždamas, kad plieno politika „liks tokia, kokia yra“. Bet Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tikina – „susitarimas pasiektas, tai yra prekybos susitarimas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų ir tai labai svarbu, tai milžiniškas susitarimas“. „Jis suteiks stabilumo, nuspėjamumo, o tai labai svarbu mūsų verslui abiejose Atlanto pusėse“, – sako ji.
Tačiau bet kokį susitarimą turi patvirtinti Europos Sąjungos valstybės narės, dalis gali būti nepatenkintos, nors Italijos premjerė sako laikanti jį teigiamu, tiesa, laukia detalių. Susitarimą, tikėtina, palaikys didelių muitų automobiliams išvengusi Vokietija.
Tuo metu ekspertai teigia: susitarimas – „garbę išsaugoti leidęs kompromisas“, tačiau vis tiek turės neigiamą poveikį Europos Sąjungos ekonomikai.
„Iš pirmo žvilgsnio, 15 procentų neatrodo blogai, ypač kai grėsė 25 ar 30-ies procentų muitai. Tačiau, palyginti su tuo, kur buvome metų pradžioje – 15-kos procentų mokesčiai vis dėlto dideli. Jei derybose yra pralaimėtojas, tai greičiausiai bus Europa. Ekonominė žala jai bus žymiai didesnė nei galima infliacinė žala Amerika“, – sako ekonomistas Carstenas Brzeskis.
Be nustatytų muitų Europa taip pat įsipareigojo iš Amerikos pirkti daugiau, ypač kalbant apie energetiką. Pasak D. Trumpo, už 750 milijardų dolerių, dar 600-us milijardų, pasak jo, Bendrija įsipareigoja investuoti – nors to Europos Komisijos pirmininkė nepatvirtino.
„Energijos pirkimas iš Jungtinių Valstijų leis mums diversifikuoti savo tiekimo šaltinius ir prisidės prie Europos energetinio saugumo. Pakeisime rusiškas dujas ir naftą dideliais suskystintųjų gamtinių dujų, naftos ir branduolinio kuro pirkimais iš Jungtinių Valstijų“, – teigia EK pirmininkė.
Po šio Amerikos ir Europos susitarimo Jungtinių Valstijų laukia derybos su Kinija. Pirmadienį Stokholme numatytas abiejų pusių derybininkų susitikimas.
Pekinui Vašingtonas laiko davė daugiau – susitarimą pasiekti liepė iki rugpjūčio 12-osios.
