Europos Komisijai (EK) liepą pristačius pirmąjį 2028–2034 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektą, prasidėjo kelerius metus truksiančios derybos. Šįkart maždaug pusę visų lėšų, t. y. 1 trilijoną eurų, ketinama skirti vadinamiesiems nacionaliniams ir regioniniams partnerystės planams. Šioje dalyje Lietuvai kol kas numatyta 14,2 mlrd. eurų.
Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos vidutinė metinė įmoka į ES biudžetą 2021–2027 m. sieks apie 717 mln. eurų.
Nors anksčiau svarstyta, kad Lietuva pirmą kartą nuo įstojimo į Bendriją į jos biudžetą sumokės daugiau, nei iš jo gaus, dabar prognozuojama, kad šalies numatomo gauti finansavimo ir įmokų santykis minėtu finansiniu laikotarpiu bus teigiamas.
„Už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą „atgaunama“ apie 3,4 eurų“, – nurodo ministerija.
Kaip pristatė EK, kita daugiametė finansinė perspektyva (DFP) iš viso sudaryta iš keturių dalių. Pirmoji – nacionaliniai ir regioniniai partnerystės planai, kuriais bus skatinama Bendrijos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, tvarus vystymasis ir konkurencingumas.
Šiuo metu šioms sritims galiojančiame biudžete sukurta beveik 540 dokumentų, o kitame juos turėtų atstoti vos 28, t. y. po vieną kiekvienai šaliai narei ir vienas bendras.
Remiantis EK paviešinta nacionalinių ir regioninių partnerystės planų projekto lentele, iš 1 trln. eurų fondo daugiausia gali tikėtis Lenkija (123,3 mlrd. eurų), Prancūzija (90,1 mlrd. eurų), Ispanija (88,1 mlrd. eurų), o mažiausiai – Liuksemburgas (0,6 mlrd. eurų), Malta (1,3 mlrd. eurų), Kipras (2,3 mlrd. eurų).
Iš šios DFP dalies taip pat turėtų būti sumokamos priemonei „NextGenerationEU“ paimtos paskolos. Skaičiuojama, kad per pandemiją paimtoms paskoloms grąžinti reikės apie 25–30 mlrd. eurų per metus.
Antroji DPF dalis – naujasis Europos konkurencingumo fondas ir programa „Europos horizontas“. Tam numatyta 589,6 mlrd. eurų.
EK nurodo, kad šiomis lėšomis bus finansuojamas Bendrijos tarpvalstybinis susisiekimas, pasirengimas krizėms, taip pat Europos tarpvalstybinio švietimo pavyzdinė programa „Erasmus+“ ir naujoji programa „AgoraEU“, kuri rems kultūrą, žiniasklaidą ir pilietinės visuomenės organizacijas.
Trečioji biudžeto dalis skirta Bendrijos užsienio politikai ir vadinama „Globalia Europa“. Tam numatoma skirti 215,2 mlrd. eurų. Šie pinigai, be kita ko, turėtų būti skirti šalims kandidatėms pasirengti stoti į ES.
Vien Ukrainai kitoje DFP suplanuota galimybė surinkti apie 100 mlrd. eurų.
Galiausiai ketvirtoji DPF dalis skirta viešajam ES administravimui ir sudarys nekintamą 6 proc. viso biudžeto dalį (pagal dabartinį pasiūlymą – apie 109 mlrd. eurų).
2028–2034 metų biudžetas šių metų kainomis sudarytų 1,816 trln. eurų. Palyginti, 2021–2027 metų biudžetas šių metų kainomis siekia 1,2 trln. eurų.
Nauji mokesčiai
Šiuo metu DFP turi keturis finansavimo šaltinius: importo į ES muitus, nedidelę šalių narių surenkamo pridėtinės vertės mokesčio dalį, įnašus pagal neperdirbtas plastiko atliekas (nuo 2021 m.) ir nuo bendrųjų nacionalinių pajamų priklausančius šalių narių įnašus (tai didžiausia, apie 61,5 proc. sudaranti, dalis).
Nuo 2028 metų EK siūlo įvesti tam tikrų pakeitimų. Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pokyčiai leistų surinkti apie 9,6 mlrd. eurų kasmet, o Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo – 1,4 mlrd. eurų kasmet.
Be to, siūlomi nauji mokesčiai elektroninėms atliekoms, tabakui ir didelėms (didesnes nei 100 mln. eurų metines pajamas gaunančioms) bendrovėms. Iš šių trijų sričių per metus tikimasi surinkti atitinkamai 15 mlrd. eurų, 11,2 mlrd. eurų ir 6,8 mlrd. eurų.
Skirtingos reakcijos
EK pasiūlymas Lietuvoje sulaukė skirtingų reakcijų. Pavyzdžiui, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas apie jį atsiliepė labai palankiai.
„Džiaugiuosi, kad EK suprato situacijos svarbą ir įsiklausė į Lietuvos siūlymus, kuriuos aktyviai palaikė ir mūsų regiono partneriai. Nuosekliai siekiame, kad kitoje ES DFP būtų užtikrintos dvi strateginės priemonės energetikai.
Pirma, užtikrinti nuoseklų ir pakankamą finansavimą Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo programai, vykdomai pagal mūsų stojimo į ES sutartį.
Antra, ES biudžete stiprinti finansavimą ES energetikos infrastruktūrai ir numatyti atskirą finansavimo priemonę ar specialią biudžeto eilutę ES ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros apsaugai ir jos atsparumui stiprinti“, – sakė jis.
Tuo metu Žemės ūkio ministerija pasiūlymus kritikavo ir pastebėjo, kad jie yra „toli nuo to, ko dauguma ES žemės ūkio ministrų (taip pat ir Lietuvos) reikalavo“.
„Pagal pateiktą EK siūlymą, naujame fonde ES žemės ūkio, didžiosios dalies kaimo plėtros ir žuvininkystės priemonėms, skirtoms pajamoms palaikyti ir investicijoms remti, finansuoti rezervuota bent 302 mlrd. eurų suma, iš jų žuvininkystės politikos priemonėms – 2 mlrd. eurų bei 6,3 mlrd. eurų žemės ūkio rezervui. Palyginti su 2021–2027 metų laikotarpiu, EK pasiūlytas biudžetas sumažėja apie 20 proc., skaičiuojant einamosiomis kainomis“, – rašoma ministerijos pranešime.
Kitokios nuomonės laikosi nacionalinio plėtros banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė. Ji pažymėjo, kad didelis žemės ūkio subsidijavimas ES iškraipo rinką ir lėtina pokyčius.
„Dėl to šio sektoriaus efektyvumas auga lėčiau, nei galėtų. <...> Nors žemės ūkio atstovai labai sunerimę dėl fondų sujungimo, iš tiesų tokia iniciatyva yra sveikintina. Bendras fondas suteikia daugiau lankstumo atskiroms šalims narėms paskirstyti lėšas, atsižvelgiant į konkrečios šalies poreikius, jos potencialą“, – komentavo ji.
Lietuvoje taip pat pastebima, kad bene intensyviausios derybos dėl ES biudžeto vyks 2027 metais, t. y. ir Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.
