Kitas Europos Sąjungos ilgalaikis biudžetas gali pažymėti naują Lietuvos ekonominio išsivystymo stadiją. Neatmetama, kad pirmą kartą istorijoje į bendrą katilą sumokėsime daugiau, nei iš jo gausime.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lietuva artėja prie 90 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų vienam gyventojui nuo ES vidurkio ribos, kurią kirtus smarkiai sumažėtų iš ES biudžeto gaunamos lėšos.
- P. Saudargas sako, kad teoriškai ji galėtų būti peržengta dar prieš priimant 2028–2034 metų biudžetą.
- V. Sinkevičius dėl to didelės problemos nemato, nors ir sutinka, kad Lietuvos visuomenė pokytį gali priimti skaudžiau.
- ES ilgalaikio biudžeto bendrapranešėjis ragina ES šalių narių neskirstyti į sumokančius daugiau ir mažiau. Pasak jo, iš ES biudžeto naudos gauna visi.
Praėjusią savaitę į sesiją Strasbūre susirinkęs Europos Parlamentas (EP) kalbėjo apie 2028–2034 metų biudžeto prioritetus. Tikimasi, kad liepą Europos Komisija (EK) pristatys pirmąjį oficialų projektą.
EP narys Paulius Saudargas sako, kad teoriškai gali atsitikti taip, jog Lietuva po 2027 m. į ES biudžetą sumokės daugiau, nei iš jo gaus.
„Iš ES fondų gaunamų lėšų drastiškai sumažėtų, jeigu pasiektume 90 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) vienam gyventojui nuo ES vidurkio“, – pabrėžė konservatorius.
90 proc. BNP lygis aktualus dėl lėšų iš didžiausio – Sanglaudos – fondo. 1994 m. įsteigtas finansavimo mechanizmas skirtas ekonomiškai silpnesnėms Bendrijos valstybėms. Pavyzdžiui, 2021–2027 m. jo lėšas gauna Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Estija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Portugalija, Slovakija ir Slovėnija.
EK duomenimis, Lietuva iš Sanglaudos fondo 2021–2027 m. gaus 1,645 mlrd. eurų.
Esame ant ribos
Naujausiais EK duomenimis, Lietuvos BNP vienam gyventojui 2023 m. siekė 84 proc. ES vidurkio. P. Saudargas teigia, kad šiandien rodiklis gali būti dar didesnis, nes, pavyzdžiui, pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį jau esame pasiekę 87 proc.
„Teoriškai tas skaičius (90 proc. – LRT.lt) ir įmanomas pasiekti ateinančių metų laikotarpiu, bet nebūtinai“, – sakė jis.
Kad Lietuva yra „ant ribos“, sutiko ir EP narys Virginijus Sinkevičius.
„Tai sunkus ir poliarizuojantis klausimas. Norėčiau, kad tvarus mūsų ekonomikos augimas tęstųsi, o sumokėti ir pasiekti tą klubą – nieko tame blogo nematau. Aišku, turbūt žmonės, visuomenė matys kitaip. Norėtų niekada nemokėti už tuos pietus, bet taip yra neįmanoma“, – sakė jis.
Dabartinio septynmečio ES biudžeto dydis yra 1,2 trilijono eurų. Jis daugiausia išlaikomas Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos lėšomis. Palyginimui, Lietuva 2023 m. iš ES biudžeto gavo 2,279 mlrd. eurų, o įmokėjo 668 mln. eurų.
EP narys, ES ilgalaikio biudžeto bendrapranešėjis Siegfriedas Muresanas konkretaus atsakymo dėl to, kas laukia Lietuvos, LRT.lt nepateikė.
„Mes manome, kad kiekviena šalis narė gauna naudos iš ES biudžeto. Nesvarbu, ar iš jo gauna daugiau, nei į jį įmoka“, – sakė Rumunijos deleguotas politikas.
Jo teigimu, vyriausybių „manija“ sekti, kiek jos įmoka ir kiek atgauna, yra neteisinga.
„Manome, kad ES biudžetas turėtų būti konstruojamas atsižvelgiant į sukuriamą pridėtinę vertę. Galbūt premjerai norėtų įmokėti kiek įmanoma mažiau ir gauti kiek įmanoma daugiau, bet tai yra blogai.
Nesvarbu, koks yra šalies statusas, ji gauna naudos iš biudžeto. Taip pat – iš vieningos rinkos, saugumo, konkurencingumo, tyrimų, „Erasmus“ programos, sienų apsaugos, paramos mūsų kaimynystei, humanitarinių pastangų. Taip pat galima įtraukti naudą pereinant prie žaliosios energetikos, Sanglaudos fondą ir pan.“, – dėstė S. Muresanas.
Laukia EK pozicijos
Gegužės 7 d. balsavimas parlamente nebuvo itin vieningas. „Už“ EP parengtą tekstą balsavo 317 narių, „prieš“ – 206, dar 123 susilaikė. Tarp susilaikiusiųjų buvo ir lietuvis Aurelijus Veryga.
Tuo metu visi kiti Lietuvos atstovai EP balsavo „už“, tai – Petras Auštrevičius, Vytenis Povilas Andriukaitis, Liudas Mažylis, Valdemaras Tomaševskis, Vilija Blinkevičiūtė, P. Saudargas, V. Sinkevičius ir Dainius Žalimas. Likę du – Rasa Juknevičienė ir Petras Gražulis – šiame balsavime nedalyvavo (R. Juknevičienė buvo išvykusi į konferenciją „Kyiv Security Forum“, kur skaitė pranešimus).
EP nariai savo pozicijoje nepalaikė EK idėjos naujajame biudžete replikuoti Atsigavimo fondo (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) mechanizmą, kai išmokamos lėšos yra susiejamos su šalių narių įgyvendinamomis reformomis.
Tačiau pritarta Komisijos nuomonei, kad ES biudžetas ateityje turėtų būti didesnis ir lankstesnis.
„Dabartinė išlaidų riba, lygi 1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų, nėra pakankama, kad būtų galima įveikti vis didėjantį krizių ir iššūkių skaičių“, – teigiama tekste.
Raginama kurti naują fondą konkurencingumui didinti ir leisti lanksčiau naudoti kitų fondų lėšas.
„Europoje buvo daug krizių – gaisrai, potvyniai, kai staiga reikia lėšų, o jų nebūtinai yra iš kur paimti. Tam, kad būtų galima naudoti nepanaudotas kitų esamų fondų lėšas esant didelėms krizėms, reikalingas lankstumas.
Kaip tos skylės bus po to užpildomos, dabar iki galo nepaaiškinsiu. Norima sukurti krizinį fondą, kuris dėl su klimato kaita susijusių gamtinių kataklizmų yra reikalingas. Neatmestina, kad tos krizės gali būti ir hibridinės, karinės. Matome dėl infrastruktūros – pavyzdžiui, Ispanijoje buvo „blackoutas“ neseniai. Matome, kad gamta gali iškrėsti įvairių pokštų. Arba nedraugiškos valstybės ryšių ir energetikos infrastruktūrą naikina. Tam reikia pasiruošti“, – dėstė P. Saudargas.
Jis pabrėžė, kad būsimame biudžete svarbiu akcentu bus gynyba.
„Parlamentas ragina investuoti į ES gynybos sąjungą, jos sukūrimą. Siūloma, kad biudžetas būtų didesnis negu pajamos, deficitinis. Kalbant apie žemės ūkio politiką ir sanglaudą, manau, jų nebus atsisakoma“, – sakė P. Saudargas.
Pašnekovo manymu, Lietuva daugiau ES lėšų gali tikėtis kaip viena „pafrontės“ regiono valstybių.
„Mūsų Šiaurės rytų regionas vis labiau atkreipia dėmesį, kad čia reikalingos didesnės investicijos. Regionas gali būti išsivystęs socialiniu ir ekonominiu požiūriu, bet saugumo požiūriu galbūt ne iki galo. Per šitą dimensiją – kad turime labiau remti pasienio regionus, galbūt sulauksime didesnio ir finansinio dėmesio (arba didesnio lankstumo)“, – sakė jis.
Tai, kad sieks išsaugoti tiek senus, tiek skirti dėmesio naujiems prioritetams, spaudos konferencijoje teigė ir S. Muresanas.
„Sieksime išsaugoti tradicinius biudžeto prioritetus: Žemės ūkio ir Sanglaudos fondus. Sieksime, kad jie derėtų su naujais mūsų prioritetais – saugumu ir gynyba. Tai galėtų būti daroma per dvejopo naudojimo ir infrastruktūros projektus.
Pavyzdžiui, karinio mobilumo projektai gali būti naudingi ir civilinėms reikmėms. Tai paverstų Europą dar saugesne. Manome, kad žemės ūkis irgi gali prisidėti prie to, kad Europa būtų saugesnė. Tai susiję su maisto saugumu. Tai susiję ir su sanglauda, kartu paverčiant ES konkurencingesne“, – kalbėjo jis.
Savo ruožtu V. Sinkevičius pažymėjo, kad dabar visi laukia konkretaus EK pasiūlymo, kuris turėtų pasirodyti iki vadinamosios vasaros pertraukos rugpjūčio mėnesį.
„Kol kas didesnio aiškumo nėra. Niekas dar nėra padėta ant stalo, vyksta konsultacijos, vidinės diskusijos ir pan. Faktas tas, kad kaip visuomet planuojant biudžetą lėšų trūksta. Prioritetų sąrašas yra itin ilgas.
Toliau bus svarbūs klausimai dėl žemės ūkio – kiek bus skirta ir už ką. Sanglaudos administravimas – Komisijos pirmininkė smarkiai pakeitė taisykles, kad būtų didesnė to priežiūra“, – pasakojo jis.
V. Sinkevičius pridūrė, kad naujasis biudžetas rengiamas didelio neapibrėžtumo laikais.
„Kalbame apie Donaldo Trumpo tarifus. (...) Turime tebesitęsiantį Rusijos karą prieš Ukrainą, pasikeitusią JAV užsienio politiką, kuri sumaišo daug planų. Lietuvoje planuojama mokesčių reforma“, – vardijo pašnekovas.
Komisijai pristačius savo pasiūlymą, iki 2027 m. pabaigos vyks trišalės derybos.
Ilgametis ES biudžetas, dar vadinamas daugiamete finansine perspektyva (DFP), turi keturis finansavimo šaltinius: muitus importui į ES, nedidelę šalių narių surenkamo PVM dalį, įnašus pagal neperdirbtas plastiko atliekas (nuo 2021 m.) ir nuo BNP priklausančius šalių narių įnašus (tai didžiausia, apie 61,5 proc. sudaranti dalis).
ES biudžetas, palyginti su valstybių biudžetais, nėra didelis. Metinės ES biudžeto lėšos sudaro apie 160–180 mlrd. eurų, t. y. apie 1 proc. BNP. Nacionaliniai biudžetai Bendrijoje vidutiniškai siekia apie 50 proc. BNP.
2021–2027 metais DFP (1,074 trln. eurų to meto kainomis) papildė ir RRF lėšos (750 mlrd. eurų). Didžioji bendros sumos dalis skiriama sanglaudai (beveik 1,1 trln. eurų, be to, dar 360 mlrd. eurų paskolų).
Dalis biudžeto paskirstoma gamtos ištekliams ir aplinkai (373 mlrd. eurų), vieningai rinkai, inovacijoms, skaitmeninimui (143 mlrd. eurų), o likutis – kitiems ES prioritetams.
