Savidraudos fondas už šalnos pakąstus pasėlius ūkininkams išmokės beveik 13 milijonų eurų. Dar teks mokėti ir už vietomis išguldytus laukus. Ūkininkai skaičiuoja, kad javapjūtė šiemet vėluoja kelias savaites. Tačiau mokslininkai sako, jei artimiausiomis savaitėmis stipriai nelis, derlius turėtų būti geras.
Jei laukuose Kėdainių rajone matyti kombainų, tai Anykščių rajono ūkininkas Dainius Arlauskas teigia, kad lietus plauna jo laukus – iš daugiau kaip 800 hektarų kol kas pavyko nukulti tik 16.
„Kada būsi visiškai pasiruošęs kaip gaisrininkas ir tiesiog saulytei pašvietus gausi kelias valandas per dieną – bandysi vogti derlių, kiek įmanoma jo daugiau pasiimti per tas kelias valandas“, – pasakoja D. Arlauskas.
Ne ką smagesnės žinios ir iš Mažeikių rajono.
„Vėluos rapsų sėja, prastės sudygimai, dar bus tų rudeninių problemų tokių, kad darbai sukris į vieną krūvą, kūlimas, sėja. Tai bus labai įtempta, bus bemiegių naktų“, – dalijasi ūkininkas Eligijus Pocevičius.
Ūkininkai sako, kad kai kur dar pavasarį neįprastai ilgai nuo 3 iki 5 savaičių yra užsitęsusios šalnos.
Savidraudos fondo duomenimis, labiausiai nukentėjo pietų Lietuva, žieminių rapsų laukai.
Dėl šalnų Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją, o pasėlių savidraudos fondas ūkininkams pradėjo mokėti draudimo išmokas.
„Planas buvo apie 8–9 mln. Tai dabar turime galutinius rezultatus, kas yra 13 milijonų vien už šalnos riziką. Tai tikrai šie metai nėra patys laimingiausi“, – tikina „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Tačiau ūkininkai sako, patirti nuostoliai turbūt dvigubai didesni.
„Daugiau kaip 30 metų patirtis, tokių dalykų nesame turėję“, – dalijasi ūkininkas iš Raseinių rajono Alfredas Bardauskas.
Tačiau ir pasėlius draudžia tik trečdalis.
„Ūkininkai renkasi draudimo paketus. Jie tiesiog krepšelį formuoja – kruša, audra liūtis, bet gal jie neįtraukia pavasarinės šalnos“, – teigia A. Bardauskas.
Ir tai ne draudimo išmokų pabaiga, sako savidraudos fondo vadovas.
„Turime apie 40–50 tūkstančių jau išgulusių pasėlių ir patys suprantame, kad dar kulia neįsibėgėjo. Čia yra didžiausias galvos skausmas, nes tie nuostoliai jau sudaro apie 3–4 milijonus eurų“, – komentuoja M. Rusteika.
Situaciją laukuose įvertinę Žemdirbystės instituto mokslininkai teigia, jog kai kur išguldyti laukai derliaus nemažins ir apskritai prognozuoja gerą derlių.
„Kas šįmet yra toks aktualumas, tai augalų vystymasis vėluoja. Jis vėluoja, kadangi pavasaris buvo šaltas, lietingas ir maždaug dviem savaitėm“, – sako Žemdirbystės instituto mokslininkas, daktaras Virginijus Feiza.
„Labai palankūs metai vasariniams augalams, tai yra tiems augalams, kurie yra sėjami pavasarį, tai būtent javai, žirniai, pupos“, – sako Žemdirbystės instituto mokslininkė, daktarė Ona Auškalnienė.
Pasak mokslininkų, jų prognozės gali keistis, jei artėjančias 2–3 savaites bus daug lietaus.
