Naujas Europos mastu atliktas tyrimas, užsakytas Europos transliuotojų sąjungos (EBU), atskleidė, kad iš mokesčių finansuojamas visuomeninės žiniasklaidos turinys, kaip antai Lietuvos nacionalinio transliuotojo LRT, nedaro neigiamo poveikio komercinių naujienų leidėjų pajamoms ar auditorijos dydžiui. Priešingai – rezultatai rodo, kad visuomeninė žiniasklaida gali net skatinti bendrą žiniasklaidos rinkos augimą ir inovacijas.
Plačiausiu mastu šia tema iki šiol atliktas tyrimas nagrinėjo seniai keliamą prielaidą, kad visuomeninės žiniasklaidos turinys internete galimai „išstumia“ komercinius žiniasklaidos kanalus. Pasak šios teorijos, viešas finansavimas iškreipia rinkos sąlygas ir atbaido privačias investicijas į žurnalistiką. Tačiau Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios konsultacijų bendrovės „Oliver & Ohlbaum Associates“ (O&O) ekonominio tyrimo rezultatai šiuos nuogąstavimus paneigia.
„Neradome jokių įrodymų, patvirtinančių visuomeninės žiniasklaidos „išstūmimo“ teoriją, – rašoma ataskaitoje. – Priešingai, mūsų rezultatai rodo, kad visuomeninės žiniasklaidos investicijos ir sklaida gali būti teigiamai susiję su leidėjų internetinių naujienų paslaugų pajamomis ir sklaida – tai leidžia daryti prielaidą apie „įtraukimo“ efektą.“
Pavyzdžiui, nustatyta, kad 100 procentų padidinus visuomeninės žiniasklaidos investicijas į naujienas, komercinių leidėjų pajamos išaugo 56 procentais. Tokiu pat mastu išaugus visuomeninės žiniasklaidos internetinių naujienų sklaidai, komercinių leidėjų sklaida taip pat išaugo 43 procentais, o padidėjus publikuojamų visuomeninės žiniasklaidos naujienų kiekiui, komercinių žiniasklaidos priemonių pajamos padidėjo 28 procentais.
„Vienas iš galimų tokio efekto paaiškinimų – tai, kad visuomeninės žiniasklaidos siūlomas turinys gali sustiprinti bendrą aukštos kokybės naujienų rinką. Užuot pakeitusi komercines priemones, visuomeninė žiniasklaida galimai stimuliuoja paklausą ir augina rinką, skatindama investicijas, inovacijas ir našumą, – rašoma tyrime. – Tai neša naudą auditorijoms: daugiau pasirinkimo, kokybės ir inovatyvumo.“
Anot autorių, tyrimo rezultatai rodo, kad baimė dėl nesąžiningos konkurencijos ar rinkos iškraipymo, kurį esą sukelia visuomeninės žiniasklaidos veikla, gali būti perdėta. Priešingai – stipri ir aktyvi visuomeninė žiniasklaida ne tik taikiai sugyvena su komerciniu sektoriumi, bet ir prisideda prie jo augimo, skatindama sąžiningą konkurenciją ir kokybiškesnę žurnalistiką.
Tyrimas analizavo duomenis iš 17 Europos šalių, apimančius maždaug penkerių metų laikotarpį. Pasitelkus koreliacijos ir regresijos analizės metodus, buvo siekiama nustatyti, kaip visuomeninė žiniasklaidos veikla veikia komercinių naujienų leidėjų pajamas ir auditorijos dydį.
Taip pat buvo atsižvelgta į papildomus veiksnius – gyventojų nenorą mokėti už naujienas ir mažą domėjimąsi jomis. Nors šie veiksniai turėjo įtakos komercinių priemonių rezultatams, net ir juos įtraukus nerasta jokių įrodymų, kad visuomeninės žiniasklaidos veikla iš rinkos išstumia komercinę žiniasklaidą.
Pasak tyrėjų, rezultatai atitinka ankstesnių tyrimų išvadas, gautas Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje.
