Tikėtina, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiai sutars dėl 18-ojo sankcijų Rusijai paketo, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Pasak jo, ketvirtadienį–penktadienį vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) dėl sankcijų greičiausiai bus ieškoma kompromisų su ribojimams rusiškiems energijos ištekliams prieštaraujančiomis Vengrija ir Slovakija.
„Labai tikėtina, kad (sankcijų paketas – BNS) bus patvirtintas ir tikėtina, kad bus patvirtintas toje apimtyje, kaip jisai yra paruoštas. Gali būti, kad vis dėlto (EVT – BNS) ieškos tam tikrų kompromisų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys.
ES svarsto įvesti naują sankcijų paketą Maskvai, kad priverstų ją sėstis prie derybų stalo dėl taikos Ukrainoje.
Juo siekiama pažaboti Rusijos energetinių išteklių eksportą, sumažinant šalies parduodamai naftai nustatytą viršutinę kainų ribą, taip pat dar labiau apriboti šalies bankų veiklą.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, kelios ES šalys sankcijų paketą „laiko paėmusios įkaitu“, nes prieštarauja kitam Europos Komisijos siūlymui – iki 2027 metų visiškai uždrausti rusiškų dujų importą.
Būtent dėl to labiausiai ES planams labiau sankcionuoti Rusijos energetinius išteklius prieštaraujančios juos importuojančios ir draugiškiausios Kremliui bloko šalys Slovakija bei Vengrija kiek anksčiau šią savaitę pranešė, jog blokuos naujausias sankcijas.
Daliai šalių taip pat nepriimtinos ir siūlomos rusiškos naftos kainų „lubos“, pridūrė ministras.
„G7 nepavyko pasiekti susitarimo dėl tos viršutinės ribos mažinimo, (rusiškos naftos kainų „lubos“ – BNS) dabar yra 60 dolerių už barelį. Mes siekiam, kad būtų 45 eurai, Lietuva nuosekliai pasisako. Žiūrėsime, kaip pavyks lyderiams susitarti, nes Užsienio reikalų taryboje apie tai buvo šnekėta“, – kalbėjo K. Budrys.
Ministras taip pat sakė, jog dar yra galimybių dėl koordinuotų sankcijų susitarti su Jungtinėmis Valstijomis. K. Budrio teigimu, JAV Senate gimęs sankcijų paketas turėtų gerokai stipresnį poveikį nei svarstomas ES.
„Paketas, jisai vis dar yra, kaip galimybė su juo judėti yra ir tol, kol jisai nėra nuimtas nuo stalo, tol yra gerai“, – teigė jis.
„Jis daug stipresnis negu europinės sankcijos, nes numato antrines sankcijas, sankcijas visoms valstybėms, kurios pirktų ateityje Rusijos naftą ir naftos produktus, pirmiausia Indija, Kinija“, – pridūrė ministras.
EVT vyks birželio 26–27 dienomis, Lietuvai joje atstovauja prezidentas Gitanas Nausėda.
Budrys: blogas signalas, kad įsipareigojimas dėl 5 proc. BVP gynybai ištęstas iki 2035-ųjų
Ministras sako, kad politine prasme siunčiamas blogas signalas, kad NATO valstybės įsipareigojo gynybos finansavimą didinti iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2035-ųjų, o ne anksčiau.
„Politine prasme, tai buvo blogas signalas, kad mes ištęsiame laiką, nes mes čia ne vien tik sau laiko ašį nustatome, bet ir savo priešininkui parodome laiko ašį, parodome Rusijai, kad mūsų ambicijos užtruks dešimtmetį, (...) ir tai yra negerai. Reikia spausti tikrai smarkiai, kaip sakoma, į kairę tą datą kuo anksčiau“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Taip jis kalbėjo trečiadienį Hagoje, Nyderlanduose, NATO valstybių lyderiams sutarus iki 2035 metų pasiekti 5 proc. BVP išlaidų gynybai lygį, iš kurių 1,5 proc. BVP būtų skiriama su krašto apsauga susijusioms netiesioginėms išlaidoms padengti.
Valstybių pažanga įgyvendinti šį įsipareigojimą bus peržiūrėta 2029 metais.
„Aš esu skeptiškas dėl šio dešimtmečio ir kritikavau tą dalį. Tekstą, galiu pripažinti, pabloginome derybų procese, nes vis tiek buvo žiūrima į 5 proc., o ne kada tai padarysime. Daroma prielaida, kad visi drausmingai laikysis, galbūt eigoje peržiūrėsime, gal dar padidinsime ambiciją ir panašiai“, – kalbėjo K. Budrys.
BNS skelbė, kad vystant nacionalinę diviziją, įsigyjant naują techniką ir ruošiantis Vokietijos brigados priėmimui, Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.
Lietuva per šiuos metus gynybai planuoja skirti kiek daugiau nei 4 proc. BVP, o kitąmet – 5,25 procento.
Anot K. Budrio, finansavimo šuolio iki „kokių 7 proc.“ nebus, bet labai tikėtina, kad kitąmet Lietuva bus didžiausią BVP dalį krašto apsaugai skiriančia šalimi.
