Seimas apsisprendė: nuo 2026 metų įsigalios trys nauji gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai ir bus taikomas naujas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis.
Už GPM įstatymo pataisas balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 46 parlamentarai, susilaikiusiųjų nebuvo.
Už NT mokesčio įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 46 parlamentarai, susilaikė 4 Seimo nariai.
Nusileido ūkininkams
Prieš parlamento posėdį prie Seimo rūmų ir vėl susibūrę ūkininkai simboliškai įjungė senovinę žemės ūkio techniką – tokiu būdu jie reiškė nepritarimą planuojamiems GPM tarifų pakeitimams.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis ramino – jei mokesčių reforma bus patvirtinta dabar, daugiau jokių pokyčių mokesčių sistemoje šioje kadencijoje nebus.
Nors pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė siūlymui apkarpyti GPM tarifus ūkininkams, ketvirtadienį svarstant paskutinius GPM įstatymo pakeitimus parlamentas žemdirbiams nusileido.
Nuspręsta, kad ūkininkų pajamos bus apmokestinamos dviem tarifais – 15 ir 20 proc., kaip jie patys ir siūlė. Iki 36 VDU taikomas 15 proc. tarifas, o viršijus šią sumą – 20 proc.
Už šį siūlymą balsavo 60 parlamentarų, 16 buvo prieš, o 35 Seimo nariai susilaikė.
Dalis protestavusių ūkininkų stebėjo šį balsavimą Seime. Parlamento vadovui paskelbus balsavimo rezultatus, protestuotojai pasveikino juos plojimais.
„Ačiū kolegoms už palaikymą. Gerbiamiems ūkininkams linkiu skubėti daryti tai, ką gebate geriausiai, dirbti, kad biudžetas dėl jūsų darbo ir būtų toks, kokį planuoja Vyriausybė“, – posėdyje sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas demokratas Kęstutis Mažeika.
Vis dėlto Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė teigė, kad tokiu sprendimu tik dar labiau įtvirtinama privilegijuota ūkininkų pozicija, o bendras gėris Lietuvoje nukenčia.
„Teisingesnio sąžiningumo mokestinėje aplinkoje <...> neatsirado, nes mes vėl padarėme kažkokią nuolaidą“, – po ketvirtadienį vykusio balsavimo sakė socialdemokratė.
Savo ruožtu opozicijoje dirbanti Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad socialdemokratų vedamos daugumos užmojis dėl GPM apskritai yra ydingas. Pasak jos, ūkininkams tekusi lengvata – geriausias to įrodymas.
„Blogai yra tai, kad nueinama tuo keliu, kad vėliau reikia priiminėti išimtis, kad būtų sušvelnintos blogo projekto pasekmės. Per tą prizmę tai matau“, – dėstė politikė. Ji pažymėjo, kad pačią išimtį ūkininkams Seimo salėje palaikė.
Progresyvesni mokesčiai
Nors pritaikė lengvatą ūkininkams, kiek anksčiau valdžia užsibrėžė tikslą taikyti didesnį mokesčių progresyvumą aukštas pajamas gaunantiems gyventojams.
Dėl to nuo 2026 metų įsigalios trys GPM tarifai. Nauja tvarka numato, kad bus sumuojamos visos metinės pajamos ir priklausomai nuo jų dydžio bus taikomi 20, 25 ir 32 proc. tarifai: iki 36 VDU – 20 proc., nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., o virš 60 VDU – 32 proc.
Neapmokestinamų darbdavio mokamų sveikatos draudimo įmokų „lubos“ sieks 350 eurų. Verslas siūlė jas kelti iki 600–700 eurų.
Parlamentas taip pat pritarė prezidento Gitano Nausėdos ir „aušriečių“ siūlymui nuo 2027-ųjų vėl grąžinti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) šeimoms su vaikais. Jis sieks 1 044 eurus per metus (87 eurus per mėnesį) už kiekvieną vaiką ar įvaikį.
Grąžintina GPM suma už kiekvieną vaiką negalės viršyti 208,8 euro. Šia lengvata galės naudotis ir samdomą darbą dirbantys gyventojai, ir tie, kurie verčiasi individualia veikla.
Nuomonės išsiskyrė
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė teigė, kad GPM įstatymo pataisos „yra apie atskirties mažinimą ir socialinį teisingumą“.
„Didesnes pajamas gaunantieji sumoka didesnius mokesčius ir daugiau. Ar tai neteisinga? Ar tie žmonės, kuriems labiau pavyko, ar jie atėjo į dykumą? Jie rado jau sukurtą infrastruktūrą, kelius, elektros sistemą, gavo išsilavinimą, buvo gydomi. Ar visa visuomenė nesukūrė šito gėrio jiems?“ – posėdyje kalbėjo parlamentarė.
O štai konservatorius Audrius Petrošius valdančiuosius pavadino Dievo rykšte bent kiek geriau gyvenančiam žmogui.
„Nesukursite jokios apčiuopiamos naudos, tik sukursite dar didesnių mokesčių jungą ant labiausiai dirbančių ir kuriančių Lietuvos žmonių pečių“, – aiškino jis.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausantis Rimas Jonas Jankūnas mokesčių pertvarką pavadino jovalu. Pasak jo, tai mokesčių reforma, už kurią niekas nepasisako, bet visi balsuoja už.
„Visi pasisakymai prieš, o balsavimai – už“, – pridūrė jis.
Mokestis už būstą
Galiausiai parlamentas pritarė ir naujam NT mokesčio modeliui. Šiuo metu NT apmokestinamas taikant progresinį 0,5–2 proc. tarifą, tačiau šis mokestis taikomas tik tai turto daliai, kuri viršija 150 tūkst. eurų vertę.
Pagal naują tvarką, pagrindinis būstas bus apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės asmeniui ir nuo 900 tūkst. eurų dviem bendraturčiams. Paskesnis turtas bus apmokestintas nuo 50 tūkst. eurų.
Remiantis priimtu įstatymu, pirmajam būstui bus taikomi 0,1–1 proc. NT mokesčio tarifai, juos nusistatys savivaldybės, o antram ir paskesniam – 0,2–1 proc. tarifai: 50–200 tūkst. eurų vertės – 0,2 proc., 200–400 tūkst. eurų – 0,4 proc., 400–600 tūkst. eurų – 0,6 proc.
Turtas, kuris bus didesnės vertės ir sieks 0,6–1 mln. eurų, bus apmokestinamas 0,8 proc. Brangesniam negu 1 mln. eurų turtui bus taikomas 1 proc. tarifas.
Parlamentas pritarė „Nemuno aušros“, socialdemokratų ir demokratų frakcijų atstovų siūlymui mažinti šiam turtui taikomus tarifus – Vyriausybė siūlė atitinkamai 1 proc. ir 2 proc. tarifus.
Apleistam turtui bus taikomi 1–5 proc. tarifai, o komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas – lieka 0,5–3 proc. tarifai, juos nusistatys savivaldybės.
Tiesa, parlamentas taip pat pritarė, kad pagrindiniu būstu būtų laikomas ne tik gyvenamasis NT, kuriame gyventojas bus deklaravęs gyvenamąją vietą, bet ir kai kurios negyvenamosios patalpos bet kurioje vietovėje. Tarkime, sodo, garažo, pagalbinio ūkio, poilsio pastatai ar patalpos, kuriose žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą.
Kritikavo NT mokesčio modelį
Liberalas Simonas Gentvilas kritikavo įvedamą mokestį: „Jūs, valdantieji, užuot sukūrę tvarią savivaldą, tvarų jos finansavimą ir nežlugdę ekonomikos jai žalingais pajamų ir pelno mokesčiais, ką pripažįsta pas L. Savickas, atsakingas už ekonomiką, jūs pasiimate ir de facto sumažinate NT mokesčius. Tai yra praradimas.“
Opozicinės Valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime narė Ligita Girskienė antrino: „Labai įsidėmėkite, kaip balsuoja politikai.“
Buvusi finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė kalbėjo, jog dėl priimto NT mokesčio modelio bus mažiau lėšų gynybai, o savivalda iš jo gaus mažiau pajamų.
„Pradinės reformos tikslas buvo surinkti daugiau lėšų į Gynybos fondą, galbūt daugiau lėšų savivaldai. Rezultatas – kad bus mažiau lėšų gynybai, o savivaldai išvis viso gero, nebeliko dėmesio šioje reformoje“, – akcentavo parlamentarė.
„Chaosas“ – taip NT mokesčio svarstymą apibūdino liberalas Eugenijus Gentvilas.
Nepaisant viešos kritikos, finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžė, kad Seime įgyvendinta mokesčių pertvarka – panaši į tą, kurią nuo pat pradžių planavo Vyriausybė.
„Vyriausybės pateikta pradinė mokesčių pertvarka nebuvo sudarkyta. Didžioji dauguma įstatymų, kuriuos mes pateikėme ir juos priėmė parlamentas, juose labai didelių pokyčių neįvyko“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė R. Šadžius.
Sprendimą dėl NT mokesčio ir GPM tarifų dar turės pasirašyti prezidentas.
Dalį reformos priėmė anksčiau
LRT.lt primena, kad Seimas kiek seniau pritarė siūlymui įvesti naujų mokesčių: bus taikomas draudimo ir cukraus mokestis, didinamas pelno mokestis, atsisakoma pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui.
Taip pat skaitykite
Šie mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2026 metų.
Dalį pajamų, surinktų įgyvendinus šią mokesčių reformą, planuojama skirti krašto apsaugai finansuoti – tam keičiami Valstybės gynybos fondo įstatymo nuostatai.
Teigiama, kad tiek NT mokesčio, tiek GPM pakeitimai būtini tam, kad Lietuva įgyvendintų su Europos Komisija suderintus tikslus ir galėtų gauti planuojamą finansavimą iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF).
