Vyriausybei pritarus, mokesčių reforma keliauja į Seimą, tačiau pastabų jai turi ir dalis ministrų, kritikos negaili ir verslas, ekonomistai bei teisininkai. Vieni chaosu vadina gyventojų pajamų mokesčio (GMP) tarifus, kiti chaoso baiminasi sveikatos apsaugos sistemoje. Premjeras primena – permainos būtinos, bet žada, kad daugiau mokesčių pakeitimų šią kadenciją nebus.
Erikas Mališauskas Paryžiuje gyvena jau pusmetį, bet jo verslas – aplikacijos elektroninės komercijos parduotuvėms – registruotas Lietuvoje.
„Mokesčius mokame Lietuvoje, žmones, visus kontraktorius taip pat samdome Lietuvoje“, – nurodo „Kaching Appz“ bendrakūrėjis E. Mališauskas.
Auganti informacinių technologijų įmonė skaičiuoja, kad kitąmet į biudžetą sumokėtų per milijoną eurų mokesčių. Jei nesutrukdys mokesčių reforma.
Įmonės bendarįkūrėjas sako, kad tokiems kaip jis labiausia pasijaus GMP korekcija. Dabar moka 15 proc.
Tačiau Vyriausybė pritarė – metinėms pajamoms iki 83 tūkst. eurų popieriuje būtų 20 proc. GPM tarifas. Didesnėms – iki 138 tūkst. eurų – naujas 25 proc. tarifas, o dar didesnėms – 32 proc.
„Kai mes kalbam apie dvigubai padidėjusį mokestį, tai tos sumos jau pasidaro reikšmingos. Kadangi mūsų verslas yra visiškai pasaulinis ir jis nėra niekaip pririštas prie vietos, tai paprasčiausiai pakeisti mokestinę rezidenciją užtruktų lygiai vieną dieną“, – aiškina E. Mališauskas.
Ekonomistė sako, kad ne tik savi verslai gali bėgti, bet ir naujų neateis. Tai reiškia ekonomikos lėtėjimą, o tai – mažiau mokesčių į biudžetą ir nieko gero darbuotojams.
„Dažniausia tokie GMP pokyčiai prilėtina algų augimą“, – nurodo Pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė.
Be to, didesni mokesčiai neskatins mokytis, kad vėliau gerai uždirbtum.
„Jisai dabar uždirbdamas lyg tai savotiškai baudžiamas santykinai didesniu GPM mokesčiu. Klausimas kyla, o kam tada man stengtis?“ – pažymi E. Stonkutė.
Bet mokesčių teisininkė sako, kad GPM padidėjimą pajaus ne tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai, pajus kiekvienas.
„Tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų, uždirbęs tam tikra sumas pinigų, rizikuoja įšokti į didesnio tarifo rėžį ir nuo jo susimokėti gerokai daugiau mokesčių“, – aiškina „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė, mokesčių teisininkė Agnė Pimpytė.
Ir net ne GPM progresyvumas baisiausia.
„Dar blogiau ir baisiau tas vienkartinių, atsitiktinių pajamų suplakimas į bendrą katilą ir bendrųjų pajamų mokesčių tarifų uždėjimas. Nes, kaip minėjau, tada <...> [jei] mašiną parduosim brangesnę – ir jau mūsų tas bendras mokėtinas, faktinis tarifas bus didesnis“, – teigia A. Pimpytė.
Atsirastų naujas mokestis ne gyvybės draudimui, išskyrus gyventojams privalomą automobilių civilinės atsakomybės. Bet profesiniai draudimai, taip pat ir vairuotojų profesionalų, brangtų. Tai itin pajaus transporto sektorius.
O sveikatos draudimas yra esą išvis nesusipratimas. 350 eurų neapmokestinimo lubos – per mažos, darbdaviai nepirks tokio darbuotojams, nebus pajamų privačioms sveikatos įstaigoms, bet užtat valstybinėms – antplūdis.
„Bijau, kad tai gali iššaukt netgi viešojo sektoriaus kolapsą“, – neslepia A. Pimpytė.
Brangtų šildymas, nes jam ir malkoms neliks PVM lengvatos. Tik knygos atpigtų.
„Bet juk sušalęs ir alkanas, matyt, tų knygų neskaitysi“, – pajuokauja A. Pimpytė.
Verslui be viso kito dar didėtų pelno mokestis iki 17 proc.
„Čia dabar sakoma – padidinimas, ar skaudus? Bet prisiminkim, kad tiktai nuo šių metų įsigaliojo jau prieš tai padidintas procentas“, – dėmesį atkreipia E. Stonkutė.
Finansų ministras skundžiasi, kad jokia kita iniciatyva nesulaukė tiek dėmesio ir kritikos.
„Kartais jausdavomės tarsi realybės šou, kai tarpinius pasiūlymus spauda labai įdėmiai analizuodavo. Galbūt kitą kartą susidarė įspūdis, kad kažkas vyksta chaotiškai, bet būtent taip vyksta galutinio gero rezultato paieška“, – tikina finansų ministras Rimantas Šadžius.
Galutinį reformos rezultatą patvirtins Seimas.
Premjeras sako, kad verslas žino, jog pinigų, be kita ko, reikia gynybai, todėl galėtų švelninti toną. Bet verslo teigimu, poreikis gynybai – didesnis nei planuojama surinkti suma. Premjeras žada, kad šią kadenciją daugiau mokestinių keitimų nebūtų, tačiau verslas netiki.
