Klaipėdoje burinės pramoginės jachtos ir pirmieji buriuotojai fiksuojami 19 a. pirmoje pusėje. Buriavo pirkliai, atsikėlę į uostamiestį iš Anglijos, Škotijos ir Norvegijos. 1869 m. kartu su vietos vokiečiais buvo surengta pirmoji burlaivių regata ir 1884 m. įsteigta Klaipėdiečių buriuotojų draugija (vok. „Memeler Segel Verein“), rašoma Lietuvos jūrų muziejaus parengtoje publikacijoje.
Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos krašto valdymo teises perėmus Lietuvai uoste be lietuvių (ir lietuvininkų) jūrų skautų bandė įsitvirtinti ir buriuotojai. 1925 m. kovo 25 d. įkurtos Lietuvos jūros draugijos sporto skyrius sušaukė lietuvių jachtklubo Klaipėdoje steigiamąjį susirinkimą. Komandoru paskirtas gydytojas Valteris Didžys nepradėjo eiti savo pareigų, nes klubas buvo praktiškai neveiklus.
1929 m. vasario 13 d. Klaipėdoje įvyko Kaune veikusio Lietuvos jachtklubo susirinkimas Klaipėdos jachtklubo (skyriaus) steigimo klausimu. Į vandens sporto draugiją užsirašė 33 nariai-steigėjai. Laikinuoju komandoru išrinktas uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas. Ši vandens sporto organizacija atitiko tautinio ir valstybinio Lietuvos įsitvirtinimo prie jūros ir Klaipėdos krašte tikslus.
1931 m. Klaipėdos jachtklubo komandoru išrinktas uosto direkcijos pirmininkas Ričardas Vysockis, 1934 m. – uosto direkcijos pirmininkas Balys Sližys. 1932 m. rudenį klaipėdiečiai atsiskyrė nuo Lietuvos jachtklubo ir tapo savarankiška draugija su atskiru statutu, gairele ir ženklais. Jachtklube gegužės ir spalio mėnesiais buvo iškilmingai minimos sezono pradžios ir pabaigos šventės.
Pirmiausia į uosto aikštę įžengdavo komandoras, paskui – buriuotojai rėmėjai ir buriuotojai škiperiai. Nusistovėjusi programa: paradas, komandoro kalba, jachtų išplaukimas į Kuršių marias, grįžimas ir vakaras viešbučio „Viktorija“ restorane.
Klaipėdos jachtklubas tapo Lietuvos jūrinio buriavimo centru, kurio bendruomenės patirtimi rėmėsi 1935 m. įkurta Lietuvos buriuotojų sąjunga. Pirmoji jachtklubo vandens bazė įsikūrė Žiemos uoste (1930–1935 m.), 1934 m. Klaipėdos jachtklubo būstinė įsikūrė buvusiame dervos viryklos pastate Dangės upės šiauriniame rage. Jachtos persikėlė į naujai įrengtą baseiną Smiltynėje, ten 1936 m. išdygo ir jachtų saugojimo angaras.
Viena pirmųjų jachtklubo jachtų buvo „Vytis“ (perdavė Klaipėdos uosto valdyba), 1931 m. atsirado dvistiebis jolas „Gulbė“ (savininkas vaistininkas Kazys Mažonas) ir švertbotas „Aušrinė“ (V. Didžys), dar vėliau „Hai“ klasės kylinė jachta „Gintaras“. Ją įsigyti padėjo konsulas Martynas Reišys.
1935 m. jachtklubas įsigijo dvi naujas „Hai“ tipo jachtas. „Hai“ laivynas Klaipėdoje kasmet gausėjo (1935 m. Barstaitis įsigijo „Argus“, 1936 m. V. Didžys – „Rūtą“, 1937 m. jachtklubas – „Nijolę“) ir 1938 m. uostamiesčio buriuotojai turėjo 9-ias šios klasės jachtas. Medienos firmos savininkas Mykolas Gureckas 1937 m. įsigijo 5 m R. tipo jachtą „Jūratę“ ir 1938 m. – 6 m R. tipo jachtą „Daiva“.
Jachtklubo laivyną 1937 m. sudarė 29 laivai (jachtklubo, kitų visuomeninių organizacijų ir privatūs): 10 kreiserinių jachtų, 10 olimpinių jolių ir 9 „Hai“ tipo kylines jachtos. 1939 m. pavasarį Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą dalis jachtų buvo perplukdytos į Šventosios uostą, dalis liko Klaipėdoje.
Klaipėdos jachtklubo komandoras R. Vysockis yra sakęs: „Vandens sportas ne tik sveikatos atžvilgiu yra daug naudingesnis kaip kitos sporto šakos, bet jis turi taipogi ir valstybinio svarbumo. Vandens sportas gali rengti reikalingus mums jūrininkus“ (iš laikraščio „Lietuwos Keleiwis“, apie 1930 m.).
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
