Britų bankai įpareigoti atlyginti sukčių padarytą žalą: kodėl to dar nėra Lietuvoje?

Jungtinėje Karalystėje praėjusiais metais įsigaliojo naujos taisyklės, pagal kurias vietos bankai privalo kompensuoti iki 85 tūkst. svarų sterlingų siekiančią klientų žalą, kurią jie patyrė dėl sukčių kaltės. Finansinių technologijų bendrovės „Ondato“ vadovo Liudo Kanapienio teigimu, šis pavyzdys įrodo, kad efektyvių būdų kovoje su aferistais yra, o Lietuvoje tam tiesiog trūksta noro.

Apie tai L. Kanapienis kalbėjo balandį Vilniuje surengtame renginyje „Baltic Fintech Days“.

„Problema iš dalies yra išspręsta Jungtinėje Karalystėje (JK). Tai susiję su atsakomybe. Šiandien Lietuvoje atsakomybė tenka vartotojui. Kai išsiunti pinigus, iš esmės – tai ir viskas. Pats esi atsakingas už tai. Taip, gali prašyti banko, kad transakcija būtų sustabdyta ir pan. Jei klientui pasisekė ir jis yra kokiame nors sename banke, kur pervedimas užtrunka dvi dienas, tada taip, galbūt jis bus atšauktas. Tačiau jei jis yra moderniame banke, pinigus tiesiog praras.

Ką padarė JK – jie atsakomybę perkėlė bankams (tiek siuntėjui, tiek gavėjui). Dėl to jiems tapo įdomu išspręsti šią problemą. O kai bankui įdomu, tada jis diegia tokius dalykus kaip veido atpažinimas, kad transakcija įvyktų. T. y. klientas turi įrodyti, kad tikrai jis pats atlieka tą transakciją. Tai paprastas dalykas, nereikalaujantis sudėtingų priemonių, tačiau išsprendžia labai daug problemų. Dėl to sukčiavimo mastai JK krenta. Išties, tereikia noro spręsti problemas“, – pastebėjo jis.

„Ondato“ vadovas pažymėjo, kad Lietuvoje dabar daugiausia kalbama apie apgaudinėjamų žmonių švietimą, tačiau tai neveiksminga.

„Taip dalykai neveikia, nes rinką šviečia aferistai. Žmonės tiesiog atiduoda jiems savo pinigus“, – sakė jis.

Leido stabdyti įtartinus mokėjimus

Nuo 2024 m. spalio 7 d. JK mokėjimo paslaugų teikėjai įgijo teisę net 72 valandoms (3 dienoms) sustabdyti įtartinas jų klientų inicijuotas transakcijas.

„Tai suteikia bankams daugiau laiko kovai su sukčiais. Skaičiuojama, kad vien praėjusiais metais jų aukos prarado apie 460 mln. svarų sterlingų“, – rašoma britų vyriausybės pranešime.

Pagal naujas taisykles, jeigu sukčiams vis dėlto pavyktų neteisėtai įgyti JK gyventojo lėšas, bankas tokiam klientui turėtų per 5 dienas kompensuoti iki 85 tūkst. svarų sterlingų (apie 98,7 tūkst. eurų).

Kaip pastebima vienoje BBC publikacijoje, tokios privalomos kompensacijos yra pirmosios pasaulyje ir žymi ryškų politikos pokytį, kai atsakomybė perkeliama nuo vartotojų ant bankų pečių.

Padeda ne visais atvejais

Kaip pastebėjo „Baltic Fintech Days“ diskusijoje taip pat dalyvavęs „Amlyze“ vadovas Gabrielius Erikas Bilkštys, tokios priemonės kaip veido atpažinimas tvirtinant mokėjimą gali padėti tik kai kuriais atvejais.

„Šiuo metu populiarus sukčiavimo būdas yra socialinė inžinerija, kai tikras žmogus žino ir patvirtina visais įmanomais būdais, kad jis daro šią transakciją. Net jeigu bankas paskambina jam, atsako, kad žino, ką daro. Pavyzdžiui, kad investuoja į tikrą dalyką. Tik po kelių savaičių ar mėnesių supranta, ką padarė. Tada bankas gauna pranešimą iš policijos“, – sakė jis.

G. E. Bilkštys dar pastebėjo, kad šiais laikais daug atsiskaitymų vyksta realiu laiku.

„Tai reiškia, kad ir sukčius turime sučiupti realiu laiku. Deja, daug finansinių institucijų tokio stebėjimo realiu laiku vis dar nevykdo“, – dėstė pinigų plovimo prevencijos sprendimų bendrovės vadovas.

Renginyje jis taip pat pristatė pusantrų metų kurtą programinę įrangą „Amltrix“.

„Tai universali kovai su pinigų plovimu skirta kalba. Supratome, kad vienas didžiausių iššūkių mūsų veiklos srityje yra nepakankamas supratimas, kaip pinigų plovimas iš tikrųjų vyksta. Deja, bet maždaug tarp 800 mlrd. iki 3 trln. dolerių nusikaltėlių lėšų kasmet yra „išplaunama“. Tai kova, kurią vis dar pralaimime, tačiau matome daug galimybių“, – sakė jis.

Pasak G. E. Bilkščio, šiandien didžiausias iššūkis, kad rinkos reguliuotojai, teisėsauga, finansų institucijos ir duomenų profesionalai kalba visiškai skirtingomis kalbomis, kai sistemoms reikia tikslių kompiuterių perskaitomų duomenų.

„Išanalizavome daugiau nei 1,5 tūkst. atvirų šaltinių (pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos dokumentus). Dauguma ataskaitų yra parašytos paprasta kalba, tai – šimtai puslapių teksto, o mūsų sistemoms reikia duomenų. Išsprendėme šią problemą sukurdami universalią sistemą, kurioje yra rizikų indikatoriai, padedantys nustatyti pinigų plovimo operacijas“, – paaiškino jis.

JAV užlaiko parai

Specialistų diskusijoje taip pat nuskambėjo pastaba, kad Jungtinėse Valstijose bankai yra įpareigoti pervedimus užlaikyti 24 valandoms.

„Jau turime technologijas, kurios leidžia lėšas pervesti akimirksniu. Tačiau tai turi ir rizikų“, – pastebėjo „ConnectPay“ vadovas Marius Galdikas.

Jo manymu, sukčių problemos visiškai išspręsti neįmanoma, nes vienintelis kelias tai padaryti reikštų grįžimą į praeitį.

„JAV pavyzdys būtų Dodd-Frank įstatymas, kuriame įtvirtinta taisyklė, kad, jei išsiunti pinigus, finansų institucija privalo juos 24 val. užlaikyti. Ar tai inovacija? Nemanau“, – paaiškino jis.

„Payhawk“ padalinio vadovas Lietuvoje Saulius Žlabys pastebėjo, kad su sukčiais susiduria ir įmonės.

„Kai kurios duoda mokėjimo korteles visiems darbuotojams. Tai patarčiau joms turėti kelių lygių autentifikavimą. Pavyzdžiui, jei darbuotojas (ar kažkas juo apsimetantis) nori sumokėti už kažką, tada reikėtų patvirtinimo ir iš jo vadovo“, – sakė jis.

Savo ruožtu L. Kanapienis pastebėjo, kad kai kuriose jurisdikcijose pervedimų užlaikymo terminai yra skirtingi.

„Jei pinigus siunti kažkam, kam jau esi siuntęs, užlaikymo nėra. Bet jei pridedi naują naudos gavėją, tada reikia papildomo laiko. Kitu atveju pervedimas įvyksta akimirksniu“, – pastebėjo „Ondato“ vadovas.

Auganti rinka

„Baltic Fintech Days“ renginyje taip pat pasisakė „Visa Direct“ vadovas Šiaurės ir Baltijos šalyse Patrikas Havanderis. Jis atkreipė dėmesį, kad pasaulinis pinigų pervedimo verslas yra vertas net 200 trilijonų dolerių.

„Nemaža jo dalis vykdoma iš Šiaurės Europos ir Baltijos šalių. Pavyzdžiui, Skandinavijai priklauso 9,5 trln. dolerių dalis.

Šiuo metu didžiausias pokytis matomas segmente „verslas-verslui“. Jis vertas 9,2 trln. dolerių ir auga maždaug 9 proc. per metus. Įdomu tai, kad bankai šioje srityje atsilieka, daugiau nei 50 proc. šių mokėjimų yra perėmę finansinių technologijų atstovai. Iš pradžių tai vyko lėtai, o tada atsitiko staiga“, – kalbėjo jis.

Apie augančią finansinių technologijų („fintech“) rinką pasisakė ir „Fintech HUB LT“ valdybos pirmininkė Asta Grigaitytė.

„Skaičiuojama, kad globaliai „fintech“ bendrovių pajamos per artimiausius 5 metus pasieks 1,5 trln. eurų. Remiantis šia formule, Lietuvoje pajamos per tą patį laikotarpį turėtų pasiekti 7,7 mlrd. eurų.

Praėjusiais metais mūsų rinkoje visose srityse stebėtas augimas. Pervedimų skaičius augo 33 proc., pajamos iš licencijuotų veiklų – 25 proc. Manau, ateitis yra šviesi“, – susirinkusiesiems sakė ji.