Vyriausybė ketina taikyti pelno mokesčio lengvatą bei kitaip subsidijuoti naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose valdančią įmonę „Orlen Lietuva“. Ši kaip tik modernizuoja gamyklą, darbai kainuos per milijardą eurų. Ekonomikos ir inovacijų ministras teigia, kad valstybės pagalbą pažadėjo buvusi Vyriausybė, bet netesėjo.
Didžiausias kada nors Lietuvos keliais riedėjęs krovinys – „Orlen Lietuva“ reaktorius. 2023 m. jis buvo vežamas nuo Klaipėdos uosto iki naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose.
Pažiūrėti į gigantą susirinko minia žmonių, kai kurie panašų vaizdą prisimena iš vaikystės aštuntajame dešimtmetyje, kai gamykla buvo statoma.
„Labai labai gražu. Toks jau įspūdingas dalykas. Buvom maži vaikai, jau tokie nedideli, kai vežė. Vieną. Dabar antrą matom“, – 2023 m. LRT sakė moteris.
Kad tokia kelionė įvyktų, tvirtinti keliai, tvarkyti ir net perstatyti tiltai. Tai reaktorius, skirtas bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklos rekonstrukcijai. Ji, kaip ir ši kelionė, vadinama istorine.
„Projektas yra, mūsų vertinimu, unikalus. Jis vienintelis toks Lietuvos pramonės istorijoje. Milijardo eurų“, – sakė „Orlen Lietuva“ komunikacijos direktorius Tomas Digaitis.
Įpusėjusi modernizacija nuo 2021-ųjų pabrango apie 400 milijonų eurų. Vaizdas gamyklos teritorijoje atrodo taip, lyg kiltų nauja gamykla.
„Orlen Lietuvos“ atstovas prideda, po modernizacijos tas pats naftos produktų kiekis bus pagaminamas, suvartojant mažiau žaliavos – procese liks mažiau mazuto. Naudos galės tikėtis ir vairuotojai.
„Gamykla Lietuvoje veikianti visų pirma užtikrins stabilų degalų tiekimą regionui, o visų antra, būdama čia, turėdama trumpą logistinę grandinę iki Lietuvos klientų, užtikrins ir gerą kainą“, – teigė T. Digaitis.
„Orlen Lietuva“ dar buvusios valdžios prašė ne tik moralinio palaikymo investicijai, bet ir mokestinio.
„Taip, kalbame apie įstatyme numatytas pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams bei kitas priemones“, – paaiškino jis.
„Praėjusios kadencijos vyriausybė neįgyvendino prisiimtų įsipareigojimų, ir investuotojas, na, susidūrė su netradicine situacija, kada yra apsikeista ketinimų protokolais, tačiau tų įsipareigojimų nėra laikomasi“, – teigė Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
„Su transportavimu viskas buvo padaryta kaip sutarta, o štai dėl pelno mokesčio lengvatos gavosi taip, kad „Orlen“ pradėjo projektą anksčiau nei buvo priimtas įstatymas, kuris leido būtent tą mokesčių lengvatą taikyti“, – pridūrė buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys.
D. Kreivys paaiškina, kad pagal europinius reikalavimus, jau pradėtas projektas negali gauti lengvatų. Ieškota, kaip kitaip gamyklą paremti – reikėjo pataisų, jas pateikė, bet priėmė jau naujasis Seimas.
„Tai aš nematyčiau jokių čia, kad kažkas dabar darys darbus, kurių prieš tai vyriausybė nepadarė, paprasčiausiai yra darbų tęstinumas“, – pridūrė D. Kreivys.
Trečiadienį gamyklos rekonstrukciją Vyriausybė pripažins strateginės svarbos projektu. Be pelno mokesčio lengvatos įmonė gali tikėtis kompensacijos už taršos leidimų netiesiogines išlaidas.
Kadangi „Orlen“ paramos prašo daliai projekto, o ne visam, ministerijos teigimu, tokios valstybės pagalbos nereikia derinti su EK. Bet parama daugiausia gali siekti apie 80 milijonų eurų.
Nevyriausybinė organizacija „Žiedinė ekonomika“ teigia, kad taršių verslų investicijos iš viso neturėtų būti remiamos. Atvirkščiai, taršos mokesčiai galėtų tapti gynybos finansavimo šaltiniu.
Bet ministras paaiškina, ne modernios gamyklos Europoje stabdo veiklą, o tai – darbo vietos. Mažeikiuose dirba pusantro tūkstančio žmonių.
Baigti gamyklos atnaujinimą „Orlen“ planuoja iki kitų metų.
