Frankfurte posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba dar kartą 0,25 proc. punkto sumažino bazinę palūkanų normą.
Bazinė palūkanų norma sumažinta nuo 2,75 iki 2,5 proc. Į ECB nustatomas palūkanų normas reaguojantis EURIBOR kovo 5 d. siekė 2,35 proc.
Tai rodo, kad ir toliau tikimasi, jog ECB šiemet mažins palūkanas. Rinkos prognozuoja, kad ECB bazinę palūkanų normą 0,25 proc. punkto sumažins balandį vyksiančiame ECB valdančiosios tarybos posėdyje. Taip pat tikimasi, kad iki metų galo ECB dar bent kartą sumažins palūkanas, bazinę palūkanų normą nustatydamas ties 2 proc. riba.
Tokiu atveju asmenų, turinčių 100 tūkst. eurų būsto paskolą, įmoka bankui galėtų sumažėti apie 50 eurų.
„Dezinfliacija juda norima kryptimi. Infliacijos raida toliau iš esmės atitiko ekspertų lūkesčius, o naujausiose prognozėse numatoma jos raida panaši į numatytą ankstesnėse prognozėse“, – rašoma ECB pranešime.
ECB prognozuoja, kad 2025 m. bendroji infliacija sudarys vidutiniškai 2,3 proc., 2026 m. – 1,9 proc., o 2027 m. – 2,0 proc. Bendrosios infliacijos 2025 m. prognozė padidinta dėl didesnių energijos kainos pokyčių. Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto, 2025 m. turėtų būti vidutiniškai 2,2 proc., 2026 m. – 2,0 proc., o 2027 m. – 1,9 proc.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad ECB dar bent kartą mažins palūkanas.
„Dar vienas sumažinimas labai tikėtinas, bet taip pat tikėtina, kad ECB pradės atsargiau žiūrėti į palūkanų normų mažinimą“, – sako ekonomistas.
Jis svarsto, kad ECB gali padaryti ir pauzę, o prie palūkanų mažinimo grįžti rudenį.
Savo ruožtu banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad ECB palūkanas po 0,25 proc. punkto sumažins balandį ir birželį, o iki 2 proc. nustatyta palūkanų norma tokio lygio išsilaikys ilgesnį laikotarpį.
„Žiūrint, kaip šiuo metu atrodo ekonomika ir infliacija, panašu, kad bazinė palūkanų norma sumažės iki 2 proc. ir tokia liks. ECB jų nei mažins, nei didins“, – mano ekonomistas.
Pats ECB pažymi, kad nėra iš anksto įsipareigojęs laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.
ECB taip pat 0,25 proc. punkto iki 2,65 ir 2,9 proc. sumažino pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą ir palūkanų normą už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe.
Infliacija euro zonoje sausio mėn. siekė 2,5 proc., o vasarį – 2,4 proc.
Sumažinta ekonomikos prognozė
Ekonomikai vis dar susiduriant su sunkumais, ECB kiek sumažino ekonomikos augimo prognozę.
Manoma, kad 2025 m. euro zonos ekonomika augs 0,9 proc., 2026 m. – 1,2 proc., o 2027 m. – 1,3 proc.
Augimo prognozė 2025 ir 2026 m. sumažinta dėl sumenkusio eksporto ir vis dar neatsigaunančių investicijų, o tam įtakos iš dalies turi didelis netikrumas dėl prekybos politikos ir ekonominės politikos apskritai.
„Kylančios realiosios pajamos ir pamažu slopstantis anksčiau vykdyto palūkanų normų didinimo poveikis ir toliau yra pagrindiniai veiksniai, ilgainiui paskatinsiantys laukiamą paklausos augimą“, – rašoma ECB pranešime.
